Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys A. T., UAB „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad palikėja J. T. turėjo dukrą S. T., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir sūnų D. T., gimusį (duomenys neskelbtini)., kurie yra J. T. pirmos eilės įpėdiniai. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymais Nr. DV- 1231 ir Nr. DV-1232 S. T. ir D. T. buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas A. T.. Vaikų globėjas A. T. dėl savo nepalankios materialinės padėties nesikreipė į teismą dėl leidimo gavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis, palikėjai J. T. priklauso „Swedbank”, AB banko sąskaitoje esančios 99,53 Eur ir UAB „Swedbank” investicijų valdymas” pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos (fondo vienetų likutis 2017 m. balandžio 6 d. buvo 119.253 vnt., pasikeitus fondo vieneto koeficiento vertei, atitinkamai kinta pensijų kaupimo sąskaitos likutis eurais). Palikėjos atžvilgiu antstolės A. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla, kurios bendra neišieškota suma yra 336,14 Eur. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Vertinant J. T. palikimą matyti, kad palikti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija jos turimas pinigines lėšas, todėl paveldimo turto balansas yra neigiamas ir jo priėmimas pažeistų nepilnamečių teises ir teisėtus interesus. J. T. testamento parašiusi nebuvo, todėl po jos mirties pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėti jo turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises įgijo teisę nepilnamečiai S. T. ir D. T.. Po J. T. mirties nepilnamečių vaikų globėjas A. T. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. S. T. ir D. T. yra nepilnamečiai, jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turi pareigą įgyvendinti globėjas A. T., tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė nepilnamečių vaikų valios dėl palikimo priėmimo, atsisakymo ar nepriėmimo, į teismą dėl leidimo gavimo atsisakyti priimti palikimą nesikreipė ir ateityje to daryti neketina. Esant tokiai situacijai, nėra galimybės notariškai tvarkyti J. T. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju nepilnamečiai S. T. ir D. T. praleido terminą gauti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 2.8 str.), o jų įstatyminis atstovas A. T. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. T., gimusio (duomenys neskelbtini)., S. T., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai yra A. P. ir J. T.. J. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymais Nr. DV-1231 ir Nr. DV-1232 nepilnamečių vaikų globėju skirtas A. T..

Nepilnamečiai vaikai yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį nepilnamečių vaikų globėjas, laikomas jų atstovu pagal įstatymą, turinčiu teisę nepilnamečių vaikų vardu ir atsižvelgiant į jų interesus priimti/atsisakyti priimti motinos (palikėjos) paliktą turtą.

Dėl praleisto termino nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog A. T. po palikėjos mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė. A. T. apie atsiradusį palikimą sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį, gavęs VMI 2017 m. birželio 22 d. raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-20348 „Dėl informacijos pateikimo“. Apie tai, kad dėl lėšų stokos nesikreips į teismą dėl leidimo gavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vardu Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui parašė 2017 m. liepos 13 d. Teismo nuomone nustatytos aplinkybės, kad globėjas apie tai, jog yra neišspręstas 2016 m. lapkričio 30 d. mirusios palikėjos turto paveldėjimo klausimas nepilnamečių vaikų vardu bei apie jam kylančią pareigą nepilnamečių vaikų vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo atsisakymo, sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį, gavęs VMI raštą, t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, laikytina svarbia, nes dėl to A. T. objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisių.

Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog palikėjos vaikai yra nepilnamečiai, todėl negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jų motinos mirties, turėjo pareigą įgyventi jų globėjas. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. globėjas per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, laiko, jog A. T. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 str. 1 d.).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 str. 3 d.). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Nepilnamečių įpėdinių įgyvendinimui paveldėjimo procese yra būtinas teismo leidimas. Tik teismas gali leisti atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš VMI rašto matyti, kad palikėjai J. T. priklauso „Swedbank”, AB banko sąskaitoje esančios 99,53 Eur ir UAB „Swedbank” investicijų valdymas” pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos (fondo vienetų likutis 2017 m. balandžio 6 d. buvo 119.253 vnt., pasikeitus fondo vieneto koeficiento vertei, atitinkamai kinta pensijų kaupimo sąskaitos likutis eurais). Antstolės A. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla, kurios 2017 m. liepos 19 d. likusi neišieškota suma yra 336,14 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikėjos paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Todėl A. T. išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atsiradusį po palikėjos mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą atsisakyti nepilnamečių vaikų S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties.

Išduoti A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą atsisakyti nepilnamečių vaikų S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.