Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiima individualia veikla, automechanikas, teistas:

1) 2014 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 2 dalį – paskirta subendrina 102 MGL (13 260 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 68 MGL (8 840 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikyta, kad paskirtos baudos dydis yra 4 MGL (520 Lt);

2) 2017 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant areštą 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – areštas 20 parų ir 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda. E. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas A. B. priklausantis automobilį ‘BMW 520’, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Bauda sumokėta 2018 m. vasario 3 d.;

3) 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

4) 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. T. tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, išieškoti iš E. T. konfiskuotino turto – automobilio ‘Peugeot’, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų. 2023 m. rugsėjo 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2025 m. liepos 12 d. apie 01:55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ‘Volvo S60’, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ‘Alcotest 7510’, Nr. ARPK-0153”, metrologinės patikros Nr. 2267658, nustatytas 1,76 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. liepos 11 d. vakare namie išgėrė tris kokteilius. Po to apsižodžiavo su sugyventine ir po vidurnakčio su jam priklausančiu automobiliu ‘Volvo’, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į naktinį barą ant (duomenys neskelbtini)kalno nusipirkti alkoholio. Bevažiuojant namo jį sustabdė policijos pareigūnai. Žinojo, kad neblaiviam vairuoti negalima, gailisi nusikaltęs., supranta, kad automobilis bus konfiskuotas. Policijos pareigūnai sakė, kad jį stabdė, nes ‘aštriai’ užsuko. Kai įsuko į (duomenys neskelbtini)gatvę, važiavo 15 km/val. greičiu, todėl turėjo padidinti greitį. Jis užsiima automobilių remontu, gauna 1 500-1 700 eurų atlyginimą, išlaiko šeimą. Sugyventinė gauna minimalią algą. Jis augina du nepilnamečius sugyventinės vaikus. Jis 4,5 metų nevartojo alkoholio, pasitaisys, nebevartos jo. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nori dirbti, rūpintis šeima.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. Pamainoje dirbo 2025 m. liepos 12 dieną, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistais S. R. ir M. S.. Apie 01:55 val., važiavo (duomenys neskelbtini) g., Kaune, kuomet pastebėjo keliu važiuojanti automobilį „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis atkreipė dėmesį, kadangi šis įtartinai manevravo po kelią - didino greitį, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, dėl šios priežasties sustabdė minėtą automobilį, vairuotojo patikrai. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini)gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Jo kolega S. R. priėjo prie transporto priemonės vairuotojo ir su juo pradėjo bendrauti, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, akys buvo paraudusios. Vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas nurodė, jog neturi ir niekada neturėjo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip buvo nustatyta, jog automobilį vairavo E. T.. Vairuotojo pasiteiravus, ar šis yra vartojęs alkoholio, šis nurodė, jog gėrė alkoholį prieš 10 minučių, todėl asmeniui buvo pasiūlyta pasimatuoti neblaivumą, šis sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu 1,76 promilės neblaivumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko. Nustačius įvykio aplinkybes, informavo tyrėjus ir šie pradėjo ikiteisminį tyrimą (b. l. 54–57).

2025 m. liepos 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjo D. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2025 m. liepos 12 d. apie 01:55 val. (duomenys neskelbtini), buvo gautas tarnybinis pranešimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos SPS vyresn. specialisto M. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. liepos 12 d. apie 01 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiuodamas įtartinai manevravo po kelią, t. y. didino greitį, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, taip sukeldamas įtarimą, kad transporto priemonės vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius minėta automobilį ir kolegai S. R. priėjus prie transporto priemonės vairuotojo ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios, kalbėjo nerišliai. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jo nėra įgijęs ir pateikė asmens tapatybės kortelę. Nustatyta, kad minėtą automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo E. T.. Paklausus E. T. prieš kiek laiko vartojo alkoholinių gėrimų, vairuotojas nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 10 min., todėl palaukus 5 min., t. y. apie 02 val. 00 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARPK-0153”, metrologinės patikros Nr. 2267658, E. T. pirmojo alkoholio kiekio patikrinimo metu buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 02 val. 15 min. antrojo alkoholio kiekio patikrinimo metu transporto priemonės vairuotojui buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (b. l. 19–22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bei tamsios spalvos automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis yra nukreipta į (duomenys neskelbtini). Automobilyje vaizdo registratorius neįrengtas. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 6–8, 9–15).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas. Vaizdo įraše matyti, jog policijos pareigūnas bendrauja su juodos spalvos automobilyje sėdinčiu vyriškiu, paprašo jo pateikti asmens dokumentą, vyriškis tuo metu atsako: „Be teisių, girtas“. Pareigūnas pasiteirauja prieš kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholį, šis nurodo ‘dabar, neseniai’, policijos pareigūnas paprašo pateikti automobilio raktelius, vairuotojas užgesina automobilį ir pateikia juos pareigūnui. Pareigūnas dar kartą paklausia prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vairuotojas nurodo, jog vartojo degtinę prieš 10 minučių, toliau matoma, jog policijos pareigūnai bendrauja su automobilio vairuotoju. Vaizdo įrašo 04 min. 14-ąją sek., matoma, jog automobilio vairuotojas pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnas praneša, jog jam nustatytas 1,86 promilės neblaivumas. Kito vaizdo 00 min. 23 sek. matoma, jog automobilio vairuotojui antrąjį kartą matuojamas neblaivumas, pareigūnas praneša, jog jam nustatomas 1,76 promilės neblaivumas. Toliau matoma, jog policijos pareigūnai atlieka procesinius veiksmus (b. l. 45–47, 49–51).

Iš 2025 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARPK-0153, Nr. 2267658, 02:00 val. nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, 02:15 val., nustatytas 1,76 promilės neblaivumas (b. l. 32).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu nustatyta, jog automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volvo S60“, 2002 m. vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 538 eurai su PVM (b. l. 39).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. T. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis E. T. pripažino, kad 2025 m. liepos 12 d. vartojo alkoholį ir po to, nors ir žinojo, kad yra neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį, važiavo nusipirkti dar alkoholio. Jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir jam nustatė vidutinį girtumo laipsnį.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius įtartinai manevruojantį automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo vairuotojo E. T. pasiteiravo, ar šis nevartojęs alkoholio, nes iš pažiūros atrodė neblaivus. Šis prisipažino, kad gėrė alkoholio. Naudojantis alkotesteriu pirmu tikrinimu nustatytas 1,86 promilių girtumas, po 15 minučių buvo atliktas pakartotinas blaivumo tikrinimas, kurio metu nustatytas 1,76 promilių girtumas, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. T. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje E. T. teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą (b. l. 62–71), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 72–79), pakaltinamas (b. l. 85, 86, 90), dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris jau yra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį už minimalų. Teismo manymu, tokia bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, į tai, kad jis turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, išlaiko šeimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant E. T. įpareigojimą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad E. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, bedarbis.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 3 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 15 d. (b. l. 103–105).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad E. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami. Atsižvelgiant į tai ir siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti aukščiau paminėtą transporto priemonę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2025 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam E. T. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatą A. P. kaltinamojo gynėju. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,17 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatą A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus, turėjo būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės 2025 m. liepos 15 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiai transporto priemonei „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomai automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 8A, Kaunas, paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam E. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje (b. l. 45); transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, paliktina saugoti byloje (b. l. 40–41); automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110), perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. T. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti E. T. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 15 d.

- konfiskuoti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę - „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 8A, Kaunas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. T. nepriteisti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės 2025 m. liepos 15 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiai transporto priemonei „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomai automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 8A, Kaunas, palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam E. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, palikti saugoti byloje; automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.