Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Valerijai V. G.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui K. G. ir atsakovo K. G. priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Valerija V. G. ir J. G., išvadą duodanti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalys turi nepilnametį sūnų G. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t.73 b. l.), tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į nustatytas faktines aplinkybes, jog nepilnametis šalių sūnus nuo 2009 m. gegužės mėnesio (daugiau negu trejus metus) gyvena su atsakovu K. G., vaiko gyvenamoji aplinka atitinka jo poreikius. Vertinant šeimos aplinkos sąlygas svarbu yra atsižvelgti į tai, kad atsakovui gyvenant pas savo motiną tarp jos ir anūko susiklostė šilti tarpusavio santykiai, ir kad, kaip nurodė pats nepilnametis, jis labiausiai myli tėtį, močiutę ir mamą. Tačiau pažymėtina taip pat, kad berniukas nurodė, jog nori gyventi su mama ir su tėčiu (5t. 6-9 b. l.).

Įvertinus nustatytus nepilnamečio vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, jų pobūdį, kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus, laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodas galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, todėl sprendžiant šį klausimą svarbu atsižvelgti į vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų teisės auklėti vaiką yra lygios, todėl įstatymai neįtvirtina tėvų pirmenybės teisės į vaiką nustatant vaiko gyvenamąją vietą, priklausomai nuo lyties. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio, todėl, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, vaiko amžių, teismas gali berniuko gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą, o mergaitės – pas motiną. Vaiko lytis gali nulemti tokiais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes, gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų vienodai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. P., R. P., K. P. ir K. P. v. E. R., bylos Nr. 3K-3-112/2002).

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismui neturi iš anksto nustatytos galios ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokią išvadą padarė įgaliotas institucijos atstovas, kurio kompetencija ir žiniomis teismas neturi pagrindo abejoti, teismas su šia išvada sutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę turi ta aplinkybė, jog šalių sūnus daugiau negu trejus metus gyvena su savo tėvu (atsakovu), ši aplinka yra jam tinkama, saugi, keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo, todėl geriausiai vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, t.y. atsakovu.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, nei jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu vaiko tėvu K. G., o tarp vaiko tėvų kylant nors ir nedideliems nesutarimams dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnis).

Prasidėjus teismo procesui šalys susitarė dėl bendravimo su sūnumi tvarkos ir teismas 2011-02-02 nutartimi patvirtino tokią bendravimo su vaiku tvarką: iki sprendimo byloje priėmimo dienos vaiko motina E. G. kas antrą dieną pasiima vaiką iš darželio 16 val. ir grąžina vaiką tėvui K. G. jo gyvenamojoje vietoje 20 val. 15 min. tą pačią dieną; vaiko motina kas antrą savaitgalį paima vaiką iš darželio penktadienį 16 val. ir grąžina vaiką tėvui sekmadienį 20 val. 15 min.; vaikas su motina praleidžia pravoslavų Velykas, motinos ir močiutės gimtadienį ir kas antrais metais gruodžio 31 d. (tada vaiką grąžina tėvui sausio 1 d. iki 13 val.) pradedant 2011 metais; vaiko motina, ketindama pasiimti sūnų atostogoms, apie atostogų laiką ir vietą informuoja tėvą prieš 1 mėnesį; vaiko tėvas K. G. su vaiku būna per savo gimtadienį (kasmet sausio 1 d.), per savo motinos gimtadienį, kas antri metai per sūnaus gimtadienį, katalikų Velykas. Šalys taip pat susitarė, kad nedarys kliūčių vaiko buvimo pas vieną iš tėvų metu bendrauti su vaiku prieinamomis ryšio priemonėmis; įsipareigojo, ketindamos išvykti į užsienį ilgiau nei septynioms dienoms, informuoti viena kitą prieš porą savaičių ir suderinti bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko gyvenamosios vietos klausimus (1 t. 54 b. l.).

Nagrinėjant bylą nei viena šalis nepateikė argumentų, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra jiems nepriimtina ir turėtų būti pakeista, tik deklaratyviai teigė, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nebus trukdoma bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prašymų pakeisti bendravimo su vaiku tarkos, ir nenustatęs, kad ši tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, ieškovės bendravimo su vaiku tvarką palieka iš esmės nepakeistą, t. y. vaiko motina E. G. kas antrą dieną pasiima vaiką iš darželio 16 val. ir grąžina vaiką tėvui K. G. jo gyvenamojoje vietoje 20 val. 15 min. tą pačią dieną; vaiko motina kas antrą savaitgalį paima vaiką iš darželio penktadienį 16 val. ir grąžina vaiką tėvui sekmadienį 20 val. 15 min.; vaikas su motina praleidžia pravoslavų Velykas, motinos ir močiutės gimtadienį ir neporinių metų gruodžio 31 d. (tada vaiką grąžina tėvui sausio 1 d. iki 13 val.); vaiko motina, ketindama pasiimti sūnų atostogoms, apie atostogų laiką ir vietą informuoja tėvą prieš 1 mėnesį; vaiko tėvas K. G. su vaiku būna per savo gimtadienį (kasmet sausio 1 d.), per savo motinos gimtadienį, poriniais metais per sūnaus gimtadienį, katalikų Velykas; ketindamos išvykti į užsienį ilgiau nei septynioms dienoms, šalys informuoja viena kitą prieš porą savaičių ir suderina bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko gyvenamosios vietos klausimus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaiku tvarką, bet ir įgyvendinant teismo sprendimą, kuriuo ši tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalys, turi būti realizuojamos atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikui būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą, būrelius, motina (tėvas) savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko interesų, o esant būtinybei, nepasiimti vaiko, nors tokia teisė ir būtų numatyta teismo sprendime. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Vadinasi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009-05-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovą nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, kad iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nesant ginčo dėl nepilnamečiam sūnui teiktino išlaikymo dydžio, posėdžio metu šalims sutikus, detaliai nevertindamas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius, teismas pripažįsta, kad abiems tėvams teikiant išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas būtinų vaiko poreikių patenkinimui.

Teismas pažymi, kad teisė reikalauti išlaikymo ir jo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ar vykdo ją netinkamai. Teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Atsakovas išlaikymą iš ieškovės prašo priteisti nuo 2009-05-01, motyvuodamas tuo, kad sūnus nuo 2009 metų gegužės mėnesio nuolat gyvena su atsakovu, ieškovė daugiau nei du metus gyvena skyrium nuo savo sūnaus, tik kartais atvyksta aplankyti vaiko, visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo (2 t. 22 b. l.). Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo susitarę, jog už buto Vilniuje nuomą gaunami pinigai – 1000 Lt – bus skiriami sūnaus išlaikymui, taip pat teigė, jog kiekvieną kartą grįždama į Lietuvą ji atveždavo sūnui drabužėlių, dovanų, palikdavo pinigų išlaikymui. Nors posėdžio metu apklausta liudytoja M. Š. aiškino, jog vaiką išlaikė tėvas ir jo mama Antonina, kuri pirkdavusi vaikiškus rūbelius, aplinkybę, kad ieškovė į Lietuvą grįždavo su dovanomis ir drabužėliais savo sūnui, patvirtino liudytoja apklausta O. K. ir trečiasis asmuo V. G.. Liudytoja A. G. taip pat nurodė, kad ieškovė atvažiuodavo kiekvieno mėnesio penktadienį, sekmadieniais išvažiuodavo, atveždavo vaikui saldainių, rūbelių. Kad šalių santykiai nuo 2009 m. gegužės mėnesio nebuvo galutinai nutrūkę, rodo ir tai, kad ieškovė iš Rusijos į Lietuvą laikotarpiu nuo 2009-05-09 iki 2010-12-22 atvyko 23 kartus (1 t. 22 b. l.), atsakovas iš savo banko sąskaitos ieškovei pervesdavo pinigų (4 t. 2 b. l.). Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už buto nuomą 2010 metais pinigai buvo pervedami atsakovui (3 t. 57-61 b. l., 4 t. 174). Nors atsakovas nurodo, kad už nuomą gautus pinigus panaudojo paskolos dengimui ar draudimui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė: paskola buvo dengiama iš kitos sąskaitos, negu ta, į kurią buvo pervedami pinigai (4 t. 173-174 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo teisme pareiškė praėjus daugiau negu vieneriems metams po to, kai jo teigimu, ieškovė nustojo rūpintis šeima ir vaiku. Teismo nuomone, tai rodo, kad atsakovas už nuomą gaunamus pinigus ir ieškovės atvežamas lauktuves sūnui laikė pakankamu ieškovės prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog ieškovė nuo 2009 m. gegužės mėnesio visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, atsakovas neįrodė, todėl reikalavimas dėl išlaikymo nuo 2009-05-01 priteisimo atmestinas ir išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šalių sūnaus pilnametystės.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio G. G. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu K. G., jis paskirtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui.

LR Kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 108 b. l.), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Procesiniuose dokumentuose šalys vienodai sprendė transporto priemonių pasidalinimo klausimą, nors automobilių vertes nurodė skirtingas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl automobilių pasidalinimo nėra, transporto priemonė Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei E. G., transporto priemonė O. S., valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui K. G..

2008-01-11 UAB „Ekana“ steigimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo 50 paprastųjų vardinių akcijų, sumokėdamas 5000 Lt į bendrovės kaupiamąją sąskaitą (3 t. 67 b. l .). Teismui pateiktas 2008-05-19 akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad susirinkimas nusprendė pritarti K. G. sprendimui ir perduoti 50 paprastųjų vardinių UAB „Ekana“ akcijų A. G. (4 t. 35 b. l.). Duomenų, kad minėtas akcininkų sprendimas nuginčytas, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 25 UAB „Ekana" paprastųjų vardinių akcijų priteisimo atmetamas.

Ieškovė E. G., detalizavusi kilnojamųjų daiktų sąrašą, prašė priteisti jos asmeninėn nuosavybėn kilnojamuosius daiktus: drabužinės baldus, vidutinė rinkos vertė 1800,00 Lt; spintą 800,00 Lt, virtuvės baldus 2300,00 Lt; šaldytuvą 1500,00 Lt; kaitlentę 800,00 Lt; orkaitę 1000,00 Lt; indaplovę 1000,00 Lt; garintuvą 700,00 Lt; sofą 1500,00 Lt; sofą 700,00 Lt, bendra daiktų vertė iš viso: 12 100,00 Lt. Atsakovo K. G. asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti kilnojamuosius daiktus: namų kiną ir televizorių 5200,00 Lt vertės, skalbimo mašiną 1900,00 Lt vertės, bendra daiktų vertė iš viso: 7100,00 Lt, taip pat priteisti iš E. G. atsakovui K. G. 2500,00 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančių kilnojamųjų daiktų dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo natūra nekilo, teismas tenkina ieškovės prašymą dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą (duomenys neskelbtini, vidutinė rinkos vertė 163000 Lt, su negyvenamąja patalpa - automobilių stovėjimo patalpa, E. G. ir K. G. nuosavybe registruotos 33/1000 dalys patalpos, su nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (stovėjimo vieta Nr. 48) vidutinė rinkos vertė 11352,00 Lt, bendra nekilnojamųjų daiktų vertė iš viso 174 352,00 Lt (1 t. 75-90). Šalys nekilnojamojo turto vertę grindžia VĮ „Registrų centro“ vertinimu, todėl teismas vadovaujasi šiomis pateiktomis nekilnojamojo turto vertėmis.

Teismas, spręsdamas šalių reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo, pažymi, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2004-11-23 preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. F-33/35-26 sudarė ieškovė E. G., kuri 2004-11-23 (iki santuokos sudarymo) sumokėjo 34 840 Lt įnašą (1 t. 133-146 b. l.). Įnašui buvo panaudoti ieškovės motinos jai pervesti pinigai, apmokėta 20 procentų buto vertės ir tai būtų pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

Tačiau atsižvelgtina taipogi į tai, kad pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą turi abu tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Todėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis gyvenamosios patalpos neturint, jam su nepilnamečiu vaiku gyvenant pas savo motiną jai priklausančiame bute, išlaidos vaiko gyvenamajam būstui užtikrinti iš esmės tenka atsakovui ir tai taip pat sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovui didesnę turto dalį atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nustatytos kelios reikšmingos nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybės, egzistuojančios dalijant sutuoktinių turtą, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai, kurios ir savo reikšme yra lygiavertės, ir pagal turtinę vertę yra vienodai svarios, tai nukrypimas nuo lygių dalių, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Spręsdamas dėl nekilnojamojo turto padalijimo teismas atsižvelgia į tai, iš kokių lėšų yra įsigytas nekilnojamasis turtas.

Nagrinėjamoje situacijoje susidarė dviejų lygmenų santykiai: sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja šeimos teisės normos, ir sutuoktinių, kaip skolininkų, ir trečiųjų asmenų (kreditorių) santykiai, kuriuos reglamentuoja ne tik šeimos teisės normos, bet ir prievolių teisės normos.

Bylos duomenimis, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2005-11-14 su AB bankas „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjui K. G. suteiktas 65 860,17 EUR kreditas buto ir automobilio stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir statybos užbaigimui, kredito grąžinimo terminas 2040-11-14, laiduotoja E. G. (3 t. 1-14 b. l.). Paskola ir kiti mokėjimai buvo nurašomi nuo K. G. sąskaitos Swedbanke (4 t. 7 b. l.). Bankas 2006-06-25, 2006-08-27, 2006-09-10 pranešimais informavo apie įsiskolinimus pagal kredito sutartį (3 t. 47-49 b.l.). Kredito gavėjui K. G. nevykdant savo įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį, bankas ją vienašališkai nutraukė ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2008-09-11 J. G. (trečiasis asmuo) su kompanija J. S. Limited sudarė sutartį dėl 13794, 19 EUR paskolos, nurodydamas, kad paskolos suma turi būti pervesta į atsakovo sąskaitą Swedbanke (3 t. 128-131 b. l.); atsakovas šią pinigų sumą gavo tą pačią dieną (3 t. 54 b. l.). Atsakovas kreipėsi į banką su prašymu leisti geruoju grąžinti skolą ir 2009-03-27 pasirašyta skolos grąžinimo sutartis, kurioje numatytas galutinis skolos grąžinimo terminas 2018-03-30 (4 t. 42 b. l.). Ieškovei E. G. iš V. G. (trečiojo asmens) sąskaitos 2009-11-25 buvo pervesta 55 100 EUR (3 t. 52 b. l.). Ieškovė, 2009-12-04 pervesdama bankui 55 027,77 EUR (3 t. 46 b. l.), paskolą padengė pilnai. Teismui pateiktoje 2011-07-04 banko pažymoje nurodyta, kad ieškovė E. G. pagal kreditavimo sutartį padengė 1108,09 Lt su išieškojimu susijusių išlaidų ir 54 685, 17 EUR paskolos, palūkanų ir delspinigių; atsakovas padengė 2750,32 Lt paskolos administravimo, turto draudimo, su išieškojimu susijusių išlaidų bei 26 979,47 EUR paskolos, palūkanų ir delspinigių (4 t. 173 b. l.)

Remdamasis byloje surinkta medžiaga teismas sprendžia, kad butas yra įgytas panaudojant trečiųjų asmenų V. G. ir J. G. (ieškovės tėvų) pervestas lėšas ir šios lėšos nėra grąžintos.

Ieškovės reikalavimas priteisti jai visą nekilnojamąjį turtą, teismo nuomone, negali būti patenkintas, nes taip būtų neproporcingai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi iš esmės visas ilgalaikis ir didelę vertę turintis šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų priteistas vienam sutuoktiniui, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

Kadangi, kaip jau minėta, nekilnojamasis turtas (butas ir automobilio stovėjimo aikštelė) įgytas panaudojant trečiųjų asmenų lėšas ir sutuoktiniams liekant trečiųjų asmenų skolininkais, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ „Registrų centro“ masiniu vertinimu (174 352,00 Lt), ženkliai skiriasi nuo bankui pagal kreditavimo sutartį sumokėtos paskolos sumos (81 664, 64 EUR), taip pat į tai, kad bute nei vienas sutuoktinis sprendimo priėmimo metu negyvena, nekilnojamasis turtas dalintinas natūra po ½ dalį kiekvienam, nes nekilnojamąjį turtą perduodant vienam iš sutuoktinių iškyla teisingo kompensavimo problema dviem aspektais: dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo ir dėl realaus kompensacijos sumokėjimo.

Dėl skolinių įsipareigojimų. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje V. G. ir J. G. nėra pareiškę nustatyta tvarka ieškininių reikalavimų, apmokėtų žyminiu mokesčiu, todėl jų naudai negali būti priteisiamos sutuoktiniams pervestos pinigų sumos.

Atsakovas K. G. nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad ieškovė skolinosi pinigų iš savo tėvų, kad buto paskolos dalis buvo padengta ne pačios ieškovės pinigais, o skolintais iš tėvų. Šiuos atsakovo teiginius paneigia byloje surinkta medžiaga apie į atsakovo sąskaitas trečiųjų asmenų pervedamas pinigų sumas. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad šeima turėjo pakankamai lėšų kilnojamam ir nekilnojamam turtui įsigyti. Taigi atsakovas savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti trečiųjų asmenų V. G. ir J. G. solidariuoju bendraskoliu kartu su ieškove ir jiems atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Byloje dalyvavę tretieji asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nuomonę dėl sutuoktinių prievolės: pinigai turėjo būti grąžinti, kai sutuoktinių finansinė padėtis pagerės.

Ieškovė savo ieškiniu prašė skolinius įsipareigojimus kreditoriams V. G. ir J. G. 174352,00 Lt sumoje po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės E. G. prievole. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S.). Todėl teismas šioje civilinėje byloje nesprendžia prievolės tretiesiems asmenims V. G. ir J. G. paskirstymo tarp šalių klausimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendra pavedimų suma į atsakovo K. G. sąskaitą iš V. G. sąskaitų laikotarpiu nuo 2005-08-18 iki 2005-12-29 yra 11 450 Lt (5 t. 33 b. l.). Pagal J. G. 2008-09-11 su kompanija J. S. Limited sudarytą sutartį dėl 13794, 19 EUR paskolos, į atsakovo K. G. sąskaitą 2008-09-11 pervesta 13 794, 19 EUR (3t. 128-131 b. l.). Pažyma apie ieškovės E. G. sąskaitose įvykusias operacijas patvirtina, kad iš V. G. sąskaitos ieškovei 2004-11-18 pervesta 26 300 JAV doleriai (20 017,67 EUR), 2004-12-08 pervesta 5900 EUR, 2004-12-09 pervesta 5900 EUR, 2009-11-25 pervesta 55 100 EUR (3 t. 52 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų pervestos pinigų sumos sutuoktinių buvo priimtos ir panaudotos šalių šeimos poreikiams tenkinti, ir atsakomybė už jas yra bendra abiem sutuoktiniams, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių prievoles tretiesiems asmenims V. G. ir J. G. solidariomis, pripažįstant 86 917, 67 EUR ir 11 450 Lt skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui V. G. ir 13 794, 19 EUR skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui J. G. solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas, įvertinęs tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patenkintas ieškovės reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl prievolių tretiesiems asmenims pripažinimo solidariomis, patenkinta atsakovo priešieškinio dalis dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, sprendžia, kad patenkinta po 50 procentų ieškinio ir priešieškinio, todėl tokiomis proporcijomis tarp šalių paskirsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė E. G. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad advokatų profesinei bendrijai už advokatės suteiktas paslaugas sumokėjo 2722,50 Lt ( 5 t. 72-81 b. l.). Atsakovas K. G. pateikė prašymą priteisti 4000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nėra priimto sprendimo kurios nors šalies naudai, bei taikydamas CPK 93 str. 2 d., teismas bylinėjimosi išlaidas palieka šalims.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, 2245 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (3 t. 87 b. l.), todėl iš ieškovės priteistina valstybei 2245 Lt nesumokėta žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė patyrė 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių priteistina po 19 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 84, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307, 375–385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę G., K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę G..

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu K. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

nuo sprendimo priėmimo dienos vaiko motina E. G. kas antrą dieną pasiima sūnų Grigorijų iš darželio 16 val. ir grąžina sūnų tėvui K. G. jo gyvenamojoje vietoje 20 val. 15 min. tą pačią dieną;

vaiko motina E. G. kas antrą savaitgalį paima sūnų Grigorijų iš darželio penktadienį 16 val. ir grąžina sūnų tėvui sekmadienį 20 val. 15 min.;

vaikas su motina E. G. praleidžia pravoslavų Velykas, motinos ir močiutės gimtadienį ir neporinių metų gruodžio 31 d. (tada sūnų grąžina tėvui sausio 1 d. iki 13 val.);

vaiko motina E. G., ketindama pasiimti sūnų atostogoms, apie atostogų laiką ir vietą informuoja tėvą prieš 1 mėnesį;

vaiko tėvas K. G. su sūnumi būna per savo gimtadienį (kasmet sausio 1 d.), per savo motinos gimtadienį, poriniais metais per sūnaus gimtadienį, katalikų Velykas;

ketindamos išvykti į užsienį ilgiau nei septynioms dienoms, šalys informuoja viena kitą prieš porą savaičių ir suderina bendravimo su sūnumi tvarką ir sūnaus gyvenamosios vietos klausimus.

Priteisti iš ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, mokamomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti K. G. nepilnamečio sūnaus G. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Padalinti K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą:

1. Priteisti K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį 33/1000 dalių negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo patalpos, (duomenys neskelbtini).

automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

kilnojamuosius daiktus: namų kiną ir televizorių, skalbimo mašiną.

2. Priteisti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini);1/2 dalį 33/1000 dalių negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo patalpos, (duomenys neskelbtini).

automobilį Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

kilnojamuosius daiktus: drabužinės baldus, spintą, virtuvės baldus; šaldytuvą; kaitlentę; orkaitę; indaplovę; garintuvą; sofą (1500 Lt vertės), sofą (700,00 Lt vertės).

Priteisti atsakovui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) kompensaciją už ieškovei tenkančių kilnojamųjų daiktų didesnę dalį.

Pripažinti ieškovės E. G. ir atsakovo K. G. skolinius įsipareigojimus V. G. 86 917, 67 EUR ir 11 450 Lt sumoje solidariąja E. G. ir K. G. prievole.

Pripažinti ieškovės E. G. ir atsakovo K. G. skolinius įsipareigojimus J. G. 13 794, 19 EUR sumoje solidariąja E. G. ir K. G. prievole.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2245 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 19 Lt (devyniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19 Lt (devyniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.