- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-196-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00564-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo R. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nubaustas už tai, kad 2014-02-15 14.07 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė šalia stovėjusį automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, pažeisdamas KET reikalavimus (9, 132, 231.1 p.), iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties, arba pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarimą ir panaikinti jam paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Skunde apeliantas teigia, kad byloje jis yra nurodęs, jog 2014 m. vasario 15 d., apie 14.07 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI A4“, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį ,,Opel Astra“ ir jį apgadino, tačiau teisme paaiškino, jog buvo apgadintas tik jo automobilis – ant automobilio ,,Opel Astra“ nebuvo jokių apgadinimų. Pažymi, kad nors teisme buvo analizuotos šios aplinkybės bei buvo prijungta prie bylos jo darytos spalvotos nuotraukos, teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nevertino jų ir neaptarė. Apelianto manymu, nėra pagrįstų ir neabejotinų duomenų, jog buvusioje situacijoje jo veiksmais buvo sugadintas turtas ir padarytas ATPK 127 str. 1 d. nurodytas pažeidimas.
Be to, apeliantas teigia, kad jis automobiliu atsirėmęs į kitą automobilį ir atitraukęs automobilį, apžiūrėjęs jį, buvo visiškai įsitikinęs, jog jokio turto sugadinimo nepadarė, todėl iš vietos išvyko ne siekdamas išvengti atsakomybės, tačiau nematydamas jokio turto pažeidimo (sugadinimo). Pasak apelianto, nors teismas nutartyje jo tyčią įrodinėjo pačiu transporto priemonės kontaktu, tačiau nevertino, kad jis, pavažiavęs ir išlipęs, apžiūrėjęs automobilius, buvo įsitikinęs, jog jokio turto sugadinimo kitai transporto priemonei nepadarė.
Taip pat skunde pažeidėjas nurodo, kad teismui pateikė dokumentus, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Akmenėje, pats gyvena (duomenys neskelbtini), Romučių k., Šiaulių r., todėl vykti į darbą kiekvieną dieną reikalingas automobilis, administracinių nuobaudų neturi, įvykio vietoje buvo blaivus, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jokių motyvų ar priežasčių vengti atsakomybės už galimai padarytą pažeidimą ne tik neturėjo, bet ir nesiekė. Be to, nurodo, kad šeimoje be jo vairuotojo pažymėjimo niekas neturi, jam pačiam nustatytas 50 procentų darbingumas, šeimoje augina žmonos pirmos santuokos neįgalų sūnų E. K. (nustatytas protinis atsilikimas), turi ir savo mažametį vaiką – dukrą U. B., gim. 2008 m., dėl kurios ligos ir buvo įvykio vietoje, dar kartu su jais gyvena jo mama E. B., kuri taip pat neįgali, todėl paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas jų šeimai labai atsilieps. Dėl to apeliantas reiškia manymą, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie visumoje gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą, kad paskirta 3000 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų).
Apibendrindamas apeliantas skunde teigia sutinkantis su teismo išvada, jog galbūt padarė teisės pažeidimą, tačiau tyčios pasišalinti neturėjo, sumokėjo paskirtą 3000 Lt baudą, dėl to ir taip pajus neigiamas savo padaryto pažeidimo pasekmes. Be kita ko pastebi, kad vien ta aplinkybė, kad jis įvykdė teisės pažeidimą, dar nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-3-2011).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Savo skunde apeliantas dėsto dviprasmiškus argumentus, iš vienos pusės teigdamas, kad eismo įvykio nesukėlė, nes apgadino tik jam pačiam priklausančią transporto priemonę, kita vertus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo ir prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, 3000 Lt baudos, kurią jau sumokėjo (50 b. l.), paskyrimo neginčija, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas.
Nepaisant to, apygardos teismas pažymi – apeliantas viso administracinio bylos proceso metu neginčijo fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, pripažino, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį. Nors, kaip minėta, apeliaciniame skunde R. B. ėmė reikšti abejones dėl kitam asmeniui priklausančio turto (automobilio) sugadinimo įvykio metu, tačiau ikiteisminėje administracinės teisenos stadijoje apelianto atpasakotas aplinkybes (9 b. l.) apylinkės teismas pagrįstai laikė teisingomis, nes jas patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (10; 11 b. l.), V. P. paaiškinimas (8 b. l.), eismo įvykio vietos schema ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūros, automobilių apžiūrų aktai (5; 6; 12; 13 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas (2–3 b. l.) ir kt. Visi paminėti įrodymai yra nurodyti skundžiamame nutarime, pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai rėmėsi ir grindė savo išvadas dėl R. B. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. sukėlė eismo įvykį, nes jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį kieme stovėjusį automobilį ir apgadino šio automobilio kairės pusės galinį sparną, apeliantas suvokė savo veiksmų esmę, buvo išlipęs iš savo vairuoto automobilio ir matė sukeltus padarinius, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, automobilio, kurį apgadino, savininko (valdytojo) neieškojo, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo nustatytas tik vėliau, įvykio liudininkų ir policijos pareigūnų dėka. Taip elgdamasis R. B. pažeidė KET 9, 132, 231.1 punktų reikalavimus, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. įvykio metu būtų veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), todėl plačiau apie tai pasisakyti šioje nutartyje nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. nuobaudas už padarytus pažeidimus, atsižvelgė į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str.), padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir į tai, kad R. B. administracine tvarka nebaustas, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl paskyrė apeliantui ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.
ATPK 30¹ str. 1 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad apeliantas įsitikinęs, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. numatytą institutą ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Teismas iš dalies sutinka su tokia apelianto pozicija.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. B. sukėlė eismo įvykį ir suvokė šį faktą, tačiau nepranešė apie tai policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. Tačiau, apygardos teismo nuomone, apeliantui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams yra neproporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, nustatyta įvykio situacija nerodo, kad apelianto padaryti KET pažeidimai būtų sukėlę didelį pavojų eismo saugumui – eismo įvykis įvyko gyvenamojo namo kieme, kur transporto eismas nėra intensyvus. Tiesa, tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo nustatytas įvykio liudininko ir policijos pareigūnų pastangomis vėliau, rodo, jog R. B., pasišalindamas iš eismo įvykio, siekė išvengti administracinės ir (ar) turtinės atsakomybės dėl sugadinto kito asmens turto. Kita vertus, negalima vienareikšmiškai atmesti ir pažeidimą padariusio asmens neadekvataus situacijos suvokimo, kilusių padarinių, gręsiančios atsakomybės, savo kaltės mąsto. Apeliantui nustatytas neterminuotas neįgalumas (darbingumas 50 proc.), per visą savo transporto priemonių vairavimo stažą (stažas 10 metų) niekada nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitus administracinius teisės pažeidimus (15 b. l.), eismo įvykio metu buvo blaivus (7 b. l.), transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, todėl R. B. elgesys nelaikytinas itin pavojingu, nulemtu konkrečių ir aiškiai indentifikuojamų motyvų. Nepaisant to, R. B. iškart po įvykio pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kas, vėlgi, lengvina apelianto atsakomybę. Be to, R. B. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena kaimiškoje vietovėje, išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, iš kurių vienam nustatytas neįgalumas. Įvertinus visa tai, taip pat R. B. padarytų pažeidimų pobūdį, jo asmenį teigiamai apibūdinančius duomenis, pažeidimo padarymo situaciją, apelianto pozityvią nuostatą (paskirtą 3000 Lt baudą jau yra sumokėjęs), daroma išvada, jog į šias aplinkybes, kaip ypatingai švelninančias R. B. atsakomybę, turi būti atsižvelgiama, spendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, t. y. taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos.
Apygardos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paliekant apylinkės teismo paskirtą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., 302¹² str. 1 d. 6 p.,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarimą pakeisti:
R. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas ir paskirti R. B. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.