Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 7 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2017 m. balandžio 29 d., 03:08 val. Lazdijų m. Kauno g., ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo T. B. priklausančią kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį AUDI S6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes pagal 2017 m. gegužės 02 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 4184/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 (promilės) etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

Iš Lenkijos Respublikos registracijos liudijimo, serija DR/BAl 1080252, matyti, kad automobilio „Audi S6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra T. B. (b. l. 30-31).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 83), tris kartus baustas administracine tvarka už smulkesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nesusijusius su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 84-86), dirba savo motinos ūkyje, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pag­rin­do daryti iš­vadą, kad pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra tokio pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, kad leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kelių eismo taisyklių pažeidimai būdingi daugeliui vairuotojų, todėl šie pažeidimai ir jų skaičius, kurį anksčiau yra padaręs kaltinamasis, savaime nerodo jo polinkio daryti kriminalines nusikalstamas veikas, nėra pagrindas išvadai, kad kelis kartus Kelių eismo taisykles pažeidęs kaltinamasis yra toks pavojingas, kad po šio proceso gali padaryti ir sunkesnes, t. y. nusikalstamas, veikas.

Kaltinamojo motina T. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kurios finansine prasme ir teisių suvaržymo prasme iš esmės prilygsta ir kriminalinei bausmei, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nei nuo automobilio konfiskavimo, nei nuo uždraudimo naudotis teise vairuoti, gali būti pakankama baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės. Šiuo atveju laiduotoja yra artimiausias kaltinamojo giminaitis, ji nėra teista, turi savo verslą, kaltinamasis gyvena jos namuose, dirba jos ūkyje, todėl juos sieja glaudus ryšys ir net darbiniai pavaldumo santykiai. T. B. patvirtino, kad kaltinamasis gyvenime mokosi iš savo klaidų, alkoholio dažnai nevartoja, o po šio įvykio iš viso nevartoja ir automobilio nevairuoja, savo veiksmų pavojingumą suprato, todėl naujų nusikaltimų nedarys. Ji patvirtino, kad jų santykiai labai geri, kaltinamasis dirba jos ūkyje ir siuntų gabenimo firmoje, todėl ji yra jo darbdavė ir galės daryti sūnui įtaką, kad jis dagiau nenusikalstų. Ji pasitiki sūnumi, todėl prašo perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės sūnų atleisti.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad T. B. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų darbinių santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 3 d.). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, kuri yra artimiausias žmogus kaltininkui, kuri pati niekada nebuvo teista, kuri dabar yra iš esmės kaltinamojo darbdavys, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, nei vienas ankstesnis įstatymo pažeidimas nebuvo susijęs su alkoholio vartojimu, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bus efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, į laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 str. 1 d., 4 d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). Įvertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui.

Be to, BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, todėl kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir automobilis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kurio savininkė yra jo motina T. B., kuri nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, kadangi kaltinamasis su juo išvažiavo blaivus, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o pats automobilis nekonfiskuotinas. Pateikta automobilio AUDI S6, valstybinio numerio ženklas BSE 40FG, vertinimo ekspertizės išvada patvirtina, kad 2016 metais jis buvo patekęs į eismo įvykį ir buvo apgadintas, o po to suremontuotas ir perdažytas, todėl jo vertė yra 960 Eur. Atsižvelgiant į individualaus vertinimo metu nustatytą automobilio vertę pripažintina, kad jo rinkos vertė yra 960 Eur, todėl ši suma iš kaltinamojo ir konfiskuotina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00262/07/2009, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

K. B. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį motinos T. B. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. B., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

K. B. ir laiduotojai T. B. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus.

Paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš K. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų).

K. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.