Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vairuotoja, teista:

- Plungės apylinkės teismo 2022-03-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskyrus 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 270 valandų viešųjų darbų, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 valandų viešųjų darbų. Kauno apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 90 valandų viešųjų darbų bausmę pakeitė 15 MGL, t. y. 750 Eur bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog susiginčijo su R. ir taip negražiai išėjo. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, gal dėl cigarečių. Ji (nukentėjusioji) pradėjo stumdyti dėžes, stumdė agresyviai. Ji (nukentėjusioji) supyko, ją (kaltinamąją) žodžiais pavadino. Viskas vyko iki pusės valandos, ji prašė, kad nestumdytų. Ji (nukentėjusioji) ją apkaltino, kad prastai dirba, tiesiog stumdė dėžes. Ji (kaltinamoji) ją (nukentėjusiąją) pastūmė du kartus. Ji (nukentėjusioji) jai trenkė, bet nepataikė. Nukentėjusioji sakė, kad jai trenks, bet ji (kaltinamoji) suėmė už rankos plaštakos ir lūžo pirštas. Pripažįsta, kad nuo jos suėmimo galėjo lūžti pirštas. Ji laikė už pirštų, ji (nukentėjusioji) apsisuko ir tikriausiai tuo momentu lūžo. Fizinį kontaktą pradėjo ji (kaltinamoji), ji stūmė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji tik koliojosi ir jai norėjo suduoti dėl to, kad ji (kaltinamoji) ją pastūmė. Ji (kaltinamoji) nukentėjusiosios rankos nepaleido. Nukentėjusioji tik pasakė, kad pažiūrėtų, ką ji (kaltinamoji) jai padarė. Ji suprato, kad nukentėjusiajai skaudėjo. Gailisi dėl poelgio. Nėra konfliktiškas žmogus. Ją išprovokavo tas koliojimasis, įžeidžiančiai vadino. Visos moterys nieko nedarė, tik stovėjo, juokėsi. Kaltę pripažįsta, ieškinius atlygins.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2023-02-02 apklausta kaip liudytoja ir nutarimu pripažinta nukentėjusiąja R. Š. parodė, kad 2023-02-01 laikotarpyje tarp 13.00 val. ir 14.00 val. (duomenys neskelbtini), darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo vietoje, prieš ją smurtavo, tai yra suspaudė jos kairės rankos penktąjį pirštą, bendradarbė E., daugiau duomenų nežino. Ji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo nustatytas kairės rankos penkto piršto raiščių plyšimas. Sužalojimas buvo nustatytas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje. Visas konfliktas prasidėjo darbovietės sandėlyje, prie darbinio stalo. Šalia jos dirbo bendradarbė E.. Prieš pat konfliktą – ji E. nustūmė 8 dėžes, kad ji sudėtų ant paletės. Bendradarbė jos nustumtas dėžes iškart pradėjo stumti jai atgal ir pasakė, kad ji nespėja jos tempu ir ji nestumdė dėžių jai. Tada ji jai atsakė, kad ji nestovėtų, o dirbtų greičiau. Ji supyko ir jai pasakė, kad ji neaiškintų dėl jos darbo tempo. Ji tai pat supyko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. E. priėjusi prie jos pradėjo ją įžeidinėti, tai yra vadinti „Durne, ubage“. Ji jai pasakė, kad E. gali eiti dirbti prie kito stalo su kitais bendradarbiais. Po šių žodžiu bendradarbė E. ją rankomis pastūmė. Ji ją pastūmė atgal. Iškart po jos pastūmimo ji savo ranka suėmė už jos kairės rankos mažiausio piršto ir pradėjo visaip tampyti. Ji bandė nuo jos atsitraukti ir ištraukti pirštą iš jos sugniaužto kumščio, bet bendradarbė dar stipriau suspaudė jai pirštą ir stengėsi nepaleisti. Kadangi sandėlyje buvo kitų bendradarbių jie pradėjo jas raminti, kad baigtų. Bendradarbei E. atleidus jai pirštą – ji supykusi jai sudavė dešinės rankos delnu į pakaušį. Sudavė tik vieną kartą. Taip pasielgė nepagalvojus ir be tikslo jos sužaloti. Tuo metu buvo labai supykusi bei juto skausmą kairės rankos mažajame piršte. Iškart po įvykio ji E. pasakė, kad ji jai sužalojo pirštą. Ji jai pradėjo sakyti, kad ji jai sužalojo visą veido sritį, nors tie žodžiai buvo melas. Nori pabrėžti, kad pas E. nėra jokių matomų sužalojimų. Tai pat nori paminėti, kad bendradarbė jai temptelėjo už plaukų. Jos plaukai įvykio metu buvo surišti į kasą. Temptelėjimo metu fizinio skausmo nejuto. Visa tai įvyko iki brigadininkės atėjimo į įvykio vietą. Buvo informuota brigadininkė Ž. B.. Ji parašė pasiaiškinimą. Negali pasakyti, ar E. rašė pasiaiškinimą, nes pati to nematė. Nori pabrėžti, kad sandėlyje yra vaizdo kameros ir daromi vaizdo įrašai. Dėl jų reikia kreiptis į darbovietės vadovybę, pas ką tiksliai nurodyti negali. Į darbovietę policija nebuvo kviesta. Gali paminėti, kad jos ir kitus bendradarbius iš (duomenys neskelbtini) į darbo vietą veža darbovietės autobusas. Po darbo darbovietės autobusu grįžus į (duomenys neskelbtini) ji išlipo prie „Iki“ parduotuvės, esančios šalia centro. Jos stotelėje laukė sugyventinis R. B.. Jie buvo susitarę susitikti tam, kad abu nuvyktų į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Po įvykusio konflikto jos kairės rankos mažasis (penktasis pirštas) ištino ir skausmas tik didėjo. Ji iš darbovietės autobuso išlipo po E.. Sugyventiniui R. pasakė, kad tai bendradarbė, kuri jai sužalojo pirštą ir parodė į E.. Jis E. pasakė, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Ji tuo metu tai pat E. sakė, kad ji kalta dėl jos sužaloto piršto. Tarp jų visų kilo žodinis konfliktas dėl buvusio įvykio. Nuėjus nuo E., ji jai parodė savo vidurinį pirštą ir ją vadino „Bedante ir girtuokle“. Buvo supykus. Daugiau nieko papasakoti negali. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti bendradarbę atlyginti jai fizinę žalą, gydymo išlaidas (1 t., b. l. 9, 70–72).

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2023-10-26 papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji R. Š. parodė, kad pasilieka prie savo pirminių duotų parodymų. Nori pasakyti, kad 2023-02-01 į darbą atvyko visiškai sveika ir iki įvykusio konflikto su E. jokių traumų nebuvo patyrusi bei jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Atvykstant į darbą tikrina tik blaivumą. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jos pareigas įeidavo priekių ženklinimas – fasavimas, banderolių klijavimas. Dėžes pačios ant paletės krovė, tiesiog jai būdavo per sunku, padėdavo kolegos. Į tyrėjos klausimą nori pasakyti, kad žodinio konflikto metu, kuris peraugo į susistumdymą, jau visos susistumdymo eigos tiksliai papasakoti negali, nes praėjo laiko tarpas, bet, kiek pamena, E. jai sudavė vieną kartą per veidą, bet skausmo nejuto. Ji E. taip pat susistumdymo metu porą kartų sudavė per veidą. Tiksliai jau nepamena, bet galėjo būti, kad, norėdama E. suduoti smūgį, ji sulaikė jos ranką, tačiau nurodyti kokia tai buvo ranka negali. Po to, kai ji E. nustūmė nuo savęs, ji staigiai savo ranka suėmė už jos kairės rankos mažiausio piršto, suspaudė ir pradėjo visaip tampyti, t. y. lankstė į visas pusės. Prašė E., kad ji paleistų jos pirštą, bet E. dar labiau suspaudė jai mažąjį pirštą ir toliau tampė. Ji bandė ištrūkti, bet negalėjo, kadangi E. stipriai laikė mažąjį pirštą. Tuo metu ji jautė stiprų fizinį skausmą ir net buvo sutraškėjimas. Kai E. paleido pirštą buvo labai pikta, nes skaudėjo pirštą, o būtent juto skausmą kairės rankos mažajame piršte. Iš karto ji E. pasakė, kad ji jai sužalojo pirštą, bet ji kiek pamena, nieko konkrečiai nepasakė. Labai greitai pirštas pradėjo tinti, skaudėjo, bet turėjo toliau dirbti, kadangi nieks jos nepaleido namo. Todėl turėjo su skausmu dirbti toliau iki vakaro. Į darbovietę asmeniškai nekvietė greitosios, nes nenorėjo nemalonumų darbe, todėl kentėjo. Todėl pabaigus darbą ir grįžus į (duomenys neskelbtini) iš karto nuvažiavo į ligoninę. Vilniuje į ligoninę nevažiavo, kadangi Vilniaus miesto iš viso nepažįsta. Nori pažymėti, kad kitur negalėjo susižeisti mažojo piršto. Civilinį ieškinį dėl moralinės žalos pateiks teisme, jai buvo išaiškinta civilinio ieškinio tvarka bei gavo išaiškinimą dėl civilinio ieškinio pateikimo (1 t., b. l. 101–104).

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2023-10-23 apklausta kaip liudytoja R. I. parodė, kad jai prieš apklausą buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, viską suprato. Žino dėl ko bus apklausta. Nori paaiškint, kad iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaime. R. Š. ir E. P. pažįsta, kartu dirbo aukščiau minėtoje bendrovėje. Tiek E., tiek R. šiuo metu šioje bendrovėje nedirba. 2023 m. vasario mėnesį, datos tikrai nepasakys, darbovietėje tarp E. ir R. buvo įvykęs kažkoks tai žodinis konfliktas. Viskas vyko darbo metu. Ji kartu su kolege O. dirbo prie vieno stalo su E. ir R.. Tiesiog ji su O. dirbo iš vienos pusės stalo, o E. su R. buvo prie stalo kitoje pusėje. Nurodyti negali kokią valandą, bet tarp R. ir E. įvyko žodinis konfliktas, o paskui jos susistumdė. Kadangi ji dirbo (klijavo lipdukus) neturėjo kada žiūrėti, todėl dėl susistumdymo nieko paaiškinti negali, t. y. negali nurodyti, kas pradėjo susistumdymą, bei kas kam ir kur buvo sudavęs. Tikrai nematė, todėl pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti dėl ko tarp E. ir R. įvyko žodinis konfliktas, kadangi, visų pirma, ji nekreipė dėmesio, o, antra, yra darbinė aplinka, triukšmas, šurmulys. E. su R. pasistumdė, pakonfliktavo ir toliau dirbo savo darbą. Tik tai E. nuėjo dirbti prie kito stalo. Kiek pamena, R. iš karto po įvykusio susistumdymo nieko nesakė. Kiek pamena, jau prie darbo pabaigos (dirba iki 19.00 val.), tiksliai valandos nurodyti negali, R. pradėjo sakyti, kad jai skauda pirštas, lygtais buvo net patinęs, tačiau negali nurodyti koks būtent pirštas, lygtais mažas pirštas (kokios rankos nežino). Kaip pamena R., dėl skaudėjusio piršto pasakė, kad pirštą skaudo, nes E. jai pirštą užlaužė. Tačiau ji šio fakto nematė, nes kaip minėjo dirbo, nekreipė į jas dėmesio. Ji tikrai R. ir E. konflikto ir susistumdymo priežasties nežino, taip pat nematė kokiais veiksmais vyko susistumdymas ir kas kam ir kur buvo sudavęs. Ką prisiminė, viską pasakė, daugiau nieko negali paaiškinti (1 t., b. l. 158–160).

Iš byloje esančios 2023-04-04 Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 586/2023 (01) matyti, kad R. Š. nustatytas kairės plaštakos V piršto sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės plaštakos V piršto srityje su artimojo pirštakaulio avulsiniu lūžiu, padarytas minėtą kūno sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos VšĮ Alytaus apsk. S. Kudirkos ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2023-02-01 21.00 val. Nustatytas sužalojimas padarytas kairės plaštakos V piršto sritį paveikus kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajai kietu buku daiktu į nurodytą kūno sritį, tiek pačiai nukentėjusiajai minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto į kairės plaštakos V piršto artimojo pirštakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. Š. patiriant nustatytą sužalojimą galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 84–86).

Iš byloje esančio 2023-08-30 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas Ovidijus Petkelis pateikė atsakymus į užduotus klausimus. Paaiškinimai: R. Š. nustatytas kairės plaštakos V piršto sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės plaštakos V piršto srityje su artimojo pirštakaulio avulsiniu lūžiu, galėjo būti padarytas tiek R. Š. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tai yra suėmus ir stipriai suspaudus bei sukant kairės plaštakos V pirštą, tiek ir E. P. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tai yra pačiai R. Š. kairės plaštakos sritimi suduodant smūgius E. P.. Nustatytas sužalojimas nėra specifiškai būdingas kokiam nors konkrečiam traumos atsiradimo mechanizmui, todėl nėra galimybės atsakyti kurių iš nurodytų aplinkybių metu labiau tikėtina galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas. Nustatytas sužalojimas nėra specifiškai būdingas kokiam nors konkrečiam traumos atsiradimo mechanizmui, todėl galėjo būti padarytas tiek pačiai R. Š. suduodant smūgius kaire plaštaka kitam asmeniui, tiek kairės plaštakos sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas (pvz. stalas), tiek ir suėmus ir stipriai suspaudus bei pasukant kairės plaštakos V pirštą (1 t., b. l. 90–93).

Iš byloje esančio 2023-02-02 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. Mikučionienės tarnybinio pranešimo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04178-23, dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Susisiekus nurodytu mobiliojo ryšio telefonu su Ž. B., ši nurodė, kad apie situaciją žino, tačiau kas tarp darbuotojų nutiko, nežino, kadangi ji pačio įvykio nematė, ją tik informavo, kad tarp darbuotojų pradžioje įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio susimušė. Teigė, kad R. Š. ir E. P. dirba viena šalia kitos. Nurodė, kad daugiau informacijos gali suteikti įmonės administratorė T. S.. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali. Susisiekus su įmonės administratore nurodytu mobiliojo ryšio telefonu, ši teigė, kad apie situaciją žino tik tiek, kad įvyko incidentas, tačiau kas įvyko plačiau nurodyti negali, nes įvykio aplinkybių nežino. Teigė, kad darbo vieta yra filmuojama. Taip pat nurodė, kad tiek R. Š., tiek E. P. rašė pasiaiškinimus, yra užpildyti protokolai, dėl įvykusio incidento, tačiau protokolai jai dar nepateikti. Taip pat nurodė, kad darbuotojos dirba adresu (duomenys neskelbtini), darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo grafikas slenkantis t. y. dvi dirba, dvi laisvos, dvi dirba, trys laisvos, dvi dirba, dvi laisvos, trys dirba, dvi laisvos. Darbo laikas nuo 07 val. iki 19 val. Tačiau iš Alytaus į darbą išvažiuoja apie 05 val. ryte ir grįžta iš darbo apie 21 val. vakare. Dirba kolektyve ar daugiau žmonių matė įvykį nurodyti negali. Daugiau detalių apie įvykusį incidentą nurodyti negali. (1 t., b. l. 150–151)

Iš byloje esančio 2023-09-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuotos gamybos sandėlio patalpos, kur matomi dirbantys žmonės apsirengę darbiniais drabužiais. Vaizdo įraše moteris trumpai kirptais plaukais, tamsios spalvos, ir vilkinčia geltonos spalvos liemene su horizontaliomis atšvaitinėmis juostelėmis liemenės apačioje yra E. P. (nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos). Moteris su ilgais, šviesios spalvos plaukais, kurie yra surišti ir vilkinčia raudonos spalvos palaidine ir raudonos spalvos liemene yra R. Š. (nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos). Matoma, kad minėtos moterys dirba prie stalo. Vaizdo įraše 13:02:48 val. matoma, kad R. Š. stumia dėžės į E. P. pusę. E. P. atsisukusi į R. Š. pusę, kažką jai sako, o paskui prieina arčiau prie R. Š. ir pasisukusi į jos pusę toliau kažką sako. Matosi, kad R. Š. kažką atsako E. P.. Pagal jų bendravimą galima suprasti, kad tarp R. Š. ir E. P. vyksta žodinis konfliktas. Vaizdo įraše 13:02:02 matoma kaip E. P. rankomis pastumia R. Š. per dešinės pusės kūno viršutinę dalį (per dešinę ranką ir šoną), po to antrą kartą rankomis pastumia per tą pačią vietą ir trečią kartą rankomis pastumia per nugarą. Tada R. Š. atsisuka atgal į E. P. ir suduoda jai kaire ranka per veidą. E. P. pakelia abi rankas į viršų ties savo veidu. R. Š. laiko rankas ties krūtinės sritimi. Po to, E. P. kaire ranka suduoda R. Š. į veidą. Po suduoto smūgio R. Š. stovi kairiu šonu į E. P. išsitiesus kairę ranką. Paskui greitai apsisuka į E. P. pusę, pakelia kairę ranką, bando suduoti smūgį, tačiau E. P. pagauna kairę ranką, nuleidžia į apačią (būtent už kokios rankos vietos paima nesimato). Tada matoma, kad tiek E. P. yra pakėlusi savo kairę ranką, tiek R. Š. yra pakėlusi savo dešinę ranką. R. Š. antrą kartą suduoda dešine ranka E. P. per veidą. Toliau matoma, kad E. P. dešinę ranką laiko prieš save virš pilvo, o kairę ranką pakėlusi ir nori suduoti smūgius R. Š., bet ji pasisuka. Po ko, matosi, kad E. P. su savo ranka paėmusi už R. Š. kairės rankos, tačiau tiksliai nesimato už kokios rankos vietos, R. Š. apsisuka, bei laikant ranką pajuda truputį į priekį, po ko E. P. paleidžia R. Š. kairę ranką. Po ko, E. P. eina pirma prie darbinio stalo, o paskui ją prie stalo grįžta ir R. Š.. Paskui matoma, kad E. P. priėjusi arčiau prie R. Š. kažką jai pasako ir išeina. R. Š. toliau dirba prie stalo. Vaizdo įraše 13:03:45 val. matoma, kad E. P. grįžta prie darbo vietos, paima mėlynos spalvos maišelį, kažką sudeda į jį, po to apeina R. Š. bei eidama atgal sugriebia dešine ranka R. Š. už plaukų gumytės ir išriša jos plaukus. Po šio veiksmo matoma, kad R. Š. atsisuka į E. P., užsimoja ir kaire ranka nori suduoti smūgį E. P. per veidą, tačiau nepataiko, nes E. P. nusisuka ir išvengia smūgio. Tada E. P. taip pat užsimoja kaire ranka, tačiau netrenkia. Toliau matoma, kad tarp R. Š. ir E. P. vyksta žodinis konfliktas, kurio metu R. Š. vieną kartą pastumia E. P. į krūtinės sritį, po ko dar vyksta žodinis konfliktas. Baigus konfliktuoti, tęsia darbą (1 t., b. l. 164–174).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo motyvų.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios E. P. kaltė, jog ji nesunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą, visiškai įrodyta. Kaltinamoji E. P. savo kaltę dėl to, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. Š. sveikatą teisminio nagrinėjimo metu pripažino pilnai. Nurodė, jog tarp jos ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas. Pripažino, jog nukentėjusiajai suėmė už rankos plaštakos ir laikė už pirštų ir tuo metu tikriausiais lūžo pirštas. Be jos pačios paaiškinimų, jos kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje, specialisto apklausos protokole, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarė sužalojimus, dėl kurių sveikata nukentėjusiajai sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. P. 2023 m. vasario 01 d. apie 13.03 val., darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo bendradarbės – R. Š. atžvilgiu, tai yra žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja R. Š., dešine ranka sugriebė R. Š. už kairės rankos mažojo piršto ir stipriai suspaudus tempė. Tokiu būdu ir veiksmais, padarydama R. Š. kairės plaštakos V piršto sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės plaštakos V piršto srityje su artimojo pirštakaulio avulsiniu lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikalstama veika baigta, sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nesunkus R. Š. sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios E. P. veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl bausmės individualizavimo

Kaltinamoji E. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji kaltę pripažino pilnai, ir gailisi. Kaltinamoji savo kaltės, jog sulaužė nukentėjusiajai pirštą neneigė. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog po įvykio su nukentėjusiąja bendrauti neteko, kai viskas pasibaigs atsiprašys. Anksčiau nenorėjo daryti įtakos jos apsisprendimui. Yra linkusi atsiprašyti, jeigu nukentėjusioji nuspręstų dėl žalos – atlygintų. Pripažino, jog sukėlė nukentėjusiajai skausmą. Pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius. Kas teismo vertinimo reiškia, jog kaltinamoji suvokia savo veiksmų pasekmes, gailisi. Todėl teismo vertinimu yra visi pagrindai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismo vertinimo nėra pagrindo pripažinti kaltinamosios atsakomybe lengvinančios aplinkybės – provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, kadangi kaip matyti iš vaizdo įrašo pati kaltinamoji priėjusi prie nukentėjusios pradėjo stumdyti nukentėjusiąją. Teismo vertinimu darbinėje aplinkoje iš vaizdo įrašo matomas dėžės nustūmimas į kaltinamosios pusę nesiekia tiek, jog būtų galima tai laikyti provokuojančiu elgesiu. Tačiau tai, jog vyko abipusio konflikto metu atsižvelgtina dėl bausmės skyrimo ir jos trukmės. Iš bylos duomenų matyti, jog praeityje teista 2022-03-28 pagal BK 236 straipsnį. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste ( BK 60 str.1d.13 p.). E. P. praeityje buvo taikyta administracinė atsakomybė, tačiau nuobaudos negaliojančios, todėl laikoma administracine tvarka nebausta. Dirbanti. Nors kaltinamoji praeityje yra teista, tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra dirbanti, leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajai E. P. gali būti skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajai būtų neproporcinga poveikio priemonė. Kaltinamoji yra dirbanti, pripažįsta civilinius ieškinius, todėl teismas daro išvadą, jog netikslinga kaltinamąją nenutrūkstamai stebėti. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamosios asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus, Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika padaryta dienos metu, todėl nėra pagrindo skirti įpareigojimą būti namuose nakties metu. Teismo vertinimu nukentėjusiajai tikslinga skirti tokius įpareigojimus, kurie pagal nusikalstamos veikos aplinkybes padėtų gyventi nenusikalstamai, o būtent dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti padarytą turtinę žalą. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kaltinamoji dirbanti, iš dalies atsižvelgtina ir į tai, jog nusikalstamą veiką padarė abipusio konflikto metu, todėl bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo galimybes įvykdyti bausmę, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajai paskirtą bausmę mažinti trečdaliu.

V. Procesiniai klausimai:

E. P. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 140–143), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie bylos, paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 109–113). Civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 101,90 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Kaip nustatyta dėl kaltinamosios E. P. veiksmų nukentėjusiajai dėl sveikatos sutrikdymo buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga, radiologo, ortopedo traumatologo paslaugos. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios E. P. (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 717,09 Eur (1 t., b. l. 126–127). Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios E. P. veiksmų nukentėjusioji R. Š. buvo gydoma ir dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ligos pašalpą. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios E. P. (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendė:

E. P. pripažinti kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais paskirti E. P. įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 7 ( septynis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. P. 101,90 EUR (vieną šimtą vieną eurą 90 euro centų) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. P. 717,09 EUR (septynis šimtus septyniolika eurų 09 euro centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo pavadinimas – valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis :žala VSDF Vilniaus skyriui.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.