- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-286-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- J. L., AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-286-278/2017
Teisėja Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00963-2016-7
2017 m. balandžio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1117-1000/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pasvalio butų ūkis“, tretiesiems asmenims J. L., AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Pasvalio butų ūkis“ 198,93 Eur turtinės žalos atlyginimą, 19,85 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014-10-19 įvykio metu, dėl nesandarios gyvenamojo namo stogo dangos, buvo aplietas būsto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui J. L.. Teigė, jog apskaičiavo turto remonto kainą ir kompensavo užpylimu atsiradusią žalą, išmokėdama 693 Lt (200,71 Eur) draudimo išmoką. Nurodė, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (stogo konstrukciją) ir organizuoti jo remontą. Teigė, jog atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Nurodė, kad siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 198,93 Eur, o vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės priteistina 19,85 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir 6 procentai metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2014-10-19 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis J. L., kuris buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“, įvertinusi patirtus nuostolius, išmokėjo trečiajam asmeniui J. L. 200,71 Eur sudarančią draudimo išmoką.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neatliko stogo tyrimų ar ekspertizės, todėl ieškinys yra paremtas tik prielaida dėl vandens patekimo į butą per stogą. Konstatavo, jog iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti vandens patekimo į butą priežasties, be to, nėra pateikta dokumentų, įrodančių, jog nuostolius įvertinęs ekspertas turi tinkamą kvalifikaciją stogo būklei nustatyti. Darė išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ nurodė negaliojančią teisės akto redakciją, nes įvykio metu galiojo naujos redakcijos Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010, kuriame yra nurodytos daugiabučio namo prižiūrėtojo pareigos.
6. Vadovaudamasis atsakovės veiklą reguliuojančiais teisės aktais bei rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, jog UAB ,,Pasvalio būtų ūkis“ tinkamai, laikydamasis įstatymų vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, todėl jos veiksmuose nenustatyta kaltė civilinei atsakomybei kilti (CK 6.248 str.).
7. Vertindamas atsakovės teiginį, jog dėl buto sugadinimo kalta pati savininkė J. L., teismas pažymėjo, kad savininkė nedavė sutikimo stogo remontui iki 2015 m., buvo įsiskolinusi atsakovei už namo priežiūrą, be to, J. L. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl kreipimosi į atsakovę dėl stogo remonto. Teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, atsakovės teiginius dėl nukentėjusio asmens J. L. kaltės laikė pagrįstais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nes vadovavosi išimtinai tik atsakovės argumentais, nevertino ir neanalizavo aplinkybių, jog ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad bendrovės apdraustas turtas buvo užpiltas būtent dėl nesandarios gyvenamojo namo stogo dangos, kas buvo užfiksuota Turto sugadinimo, sunaikinimo akte bei nuotraukose, kuriose stogo trūkumai yra akivaizdūs – apžiūros metu danga buvo skylėta, apžėlusi žolėmis. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovės nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo tikėti, nes nebuvo atlikta ekspertizė, nes kitų ieškovės apdrausto turto užpylimo šaltinių negalėjo būti: butas yra paskutiniame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte, o tai, jog aplietos patalpų lubos, rodo užpylimui įvykus tik iš viršaus.
10. Teigia, jog teismo išvada, kad ieškinyje vadovautasi negaliojančiomis teisės normomis, taip pat nepagrįsta. Ieškinyje aiškiai nurodyta, jog ieškovė vadovaujasi LR Aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 nuostatomis (vienoje dokumento vietoje dėl rašymo apsirikimo vietoj “2010” nurodyta “2002”). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė nevykdė LR Aplinkos ministro patvirtintame STR 1.12.05:2010 priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ numatytų pareigų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog dėl žalos atsiradimo yra atsakinga pati J. L., nes nepritarė stogo remontui. Teigia, jog byloje svarbu tai, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“, kaip namo administratorei ir subjektui, teikiančiam specifines paslaugas, yra taikytinas didesnio rūpestingumo standartas. Būtent atsakovė, žinodama apie stogo būklę, nedėjo pakankamai pastangų tam, jog įgyvendintų tinkamai savo funkcijas. Atsakovė neįrodė, kad pateikė daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams skaičiavimus ir sąmatas, kiek konkrečiai kainuotų stogo remonto darbai, kokia yra stogo būklė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad apeliantės skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos, nepagrįstos ar net neteisėtos, neatitinkančios byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Sutinka su teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, todėl mano, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo J. L. 2014-01-20 sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2014-01-31 iki 2015-01-30. Nustatyta, kad 2014-10-19 buvo aplietas trečiojo asmens J. L. butas ir 2014-10-22, dėl įvykusio įvykio, ieškovė surašė turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, kuriame užfiksavo, jog 2014-10-19 dėl nesandarios gyvenamojo namo stogo dangos buvo aplietas vandeniu draudėjui priklausantis butas. Akte nurodoma, kad dėl įvykio numanomas atsakingas asmuo yra UAB „Pasvalio butų ūkis“. 2014-10-23 lokalinėje sąmatoje konstatuota, jog dėl įvykio tiesioginės išlaidos sudaro 200,71 Eur (693 Lt). Tos pačios dienos draudimo išmokos paskaičiavime nurodyta, kad draudimo išmokos suma sudaro 200,71 Eur (693 Lt). 2014-12-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Pasvalio butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė nesutiko, kad žala trečiojo asmens J. L. butui atsirado dėl jos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darė išvadą, jog atsakovės veiksmuose nėra kaltės civilinei atsakomybei kilti.
16. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir nurodo, kad atsakovė, žinodama apie stogo būklę, nedėjo pakankamai pastangų tam, jog tinkamai įgyvendintų savo funkcijas, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą.
17. Byloje nustatyta, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (su pakeitimais bei papildymais) bei statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (su pakeitimais ir papildymais) yra įpareigotas atlikti bendrosios nuosavybės periodines apžiūras, fiksuoti pastebėtus defektus, vertinti gyvenamojo namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčius ir numatyti priemones pastebėtiems trūkumams pašalinti. Iš byloje pateiktų AB „Pasvalio butų ūkis“ duomenų darytina išvada, kad atsakovė vykdė šias pareigas: atliko nuolatinį būklės stebėjimą ir pildė nustatytos formos žurnalą; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras; teikė gyventojams teisės aktų nustatyta tvarka ataskaitas; vykdė apklausas; atliko namo remonto darbus (stogo, lodžijų stogelių, durų) ir pan. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės pateikti įrodymai (Statinio techninės priežiūros žurnalas, Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos, Namo gyventojų 2014-08-20 prašymas dėl sukauptų lėšų panaudojimo, Atliktų darbų aktai ir lokalinės sąmatos laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2015 m.) patvirtina, jog UAB ,,Pasvalio būtų ūkis“ rūpinosi administruojamu turtu, vykdė teisės normų reikalavimus dėl namo priežiūros ir iš esmės užtikrino jo saugų naudojimąsi.
18. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog trečiojo asmens J. L. bute yra žymios dėmės lubų ir sienos, esančios tarp lubų ir lango, dalyse. Įvertinus, jog trečiojo asmens butas yra viršutiniame namo aukšte, neatmestina, jog drėgmė į patalpas patenka esant įtrūkimams stogo dangoje. CK 4.82 straipsnio 3-4 dalių nuostatos nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, be to, privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. UAB “Pasvalio butų ūkis“ nėra daugiabučio namo bendrasavininkė, todėl negali savarankiškai, t. y. negavusi gyventojų pritarimo, priimti sprendimo dėl stogo dangos remonto (CK 4.85 str.). 2012-04-30 gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 14 pažymėta, kad pralaidi bituminė stogo danga, tačiau gyventojams neturint sukauptų lėšų stogo remontui, 2012 m rugpjūčio mėnesį atsakovė remontavo tik dalies lodžijų stogelių dangą. Be to, nustatyta, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ 2013 m. rugpjūčio mėnesį šalino pastebėtus defektus ant kitų lodžijų stogelių. Nustatyta, kad 2014-08-20 gyventojai prašė atsakovę pakeisti duris į laiptinę ir rūsį. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pasiūlymą dėl stogo remonto atsakovė gyventojams buvo pateikusi dar 2012 m., tačiau namo gyventojai sutiko nedavė ir stogo atnaujinimą gyventojai pasirinko tik 2015 m. (2015-03-20). Kadangi dar 2012 m. gyventojams buvo siūloma remontuoti stogą, tačiau toks sutikimas 2012-2014 m. laikotarpiu nebuvo gautas, darytina išvada, jog, atsisakius daryti stogo remontą, namo gyventojai patys prisiėmė atsakomybę už galimą žalą. Iš 2012-03-01 ataskaitos Nr. 29 matyti, jog UAB “Pasvalio butų ūkis“ buvo apskaičiavęs stogo remonto išlaidas (preliminari kaina 10 000 Lt), todėl neatmestina, jog gyventojai apie stogo remonto kainą buvo informuoti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog namo gyventojai pakankamų lėšų stogo remontui nebuvo sukaupę, todėl konstatuoti, jog atsakovė turėjo galimybę atlikti (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo stogo remonto darbus, nėra pakankamo pagrindo.
19. Konstatavus, jog atsakovė UAB “Pasvalio butų ūkis“ iš esmės užtikrino daugiabučio namo saugų eksploatavimą ir išlaikė gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų bei priteisti ieškovei reikalaujamą žalą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, priešingai apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ teiginiams, pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, todėl įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisako.
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti iš esmės pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.