Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-402-368/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
2S-402-368/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02066-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidijus Mockevičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“, Registrų centro Šiaulių filialas, Radviliškio rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, © Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Civilinė byla Nr. 2S-402-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02066-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo statinį – garažą boksą Nr. 16, registro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buvo garažo statybos kooperatyvo „Žaibas“ (toliau – kooperatyvas) narė. Šiuo metu kooperatyvas yra išregistruotas iš viešojo registro ir nebeegzistuoja. Kooperatyvo garažai pastatyti ir išpirkti. Pastatyti garažai buvo išdalinti kooperatyvo nariams atsitiktine tvarka (traukiant burtus), pareiškėjai atiteko garažo boksas Nr. 16. Garažai yra inventorizuoti, dabartiniu metu visam garažų statiniui atlikta teisinė registracija. Pareiškėja argumentuoja, kad Valstybės įmonė „Registrų centras“ jai neatlieka jos garažo teisinės registracijos, nes statinys suformuotas į atskirus boksus kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, o boksų paskirstymo protokolo nėra, kiti dokumentai neišlikę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėjos daikto įsigijimo aplinkybės neatitinka juridinio fakto – daikto valdymo nuosavybės teise galimų nustatymo sąlygų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl siūlė pareiškėjai šalinti trūkumus, pasirenkant kitą nuosavybės teisių sukūrimo pagrindą, o to pareiškėjai nepadarius – atsisakė priimti pareiškimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja V. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas pareikalavo, kad pareiškėja galėjo teismui pareiškimą, kad būtų nustatytas faktas pagal įgyjamąją senatį, vadovaujantis LR CK 4.68 straipsniu - kitu nuosavybės teisės sukūrimo pagrindu. Pagal įgyjamąja senatį teismui procesiniai dokumentai nebuvo ruošiami todėl, kad 2019 m. kito pareiškėjo prašymas dėl fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį nebuvo tenkintas ir pasiūlyta paduoti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, pareiškėja neturi visų reikiamų dokumentų, kad pateiktų pareiškimą kitu teisiniu pagrindu, nes nėra garažų gavimo burtų keliu protokolo, nėra statinio projekto, garažų valstybinės komisijos priėmimo akto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo turinio, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji valdo nuosavybės teise garažą boksą Nr. 16, registro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo ne sandorio, pagamindama daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, o paskirstymo protokolu (atsitiktine tvarka) iš buvusio kooperatyvo „Žaibas“. Paskirstymo protokolo nėra, kiti dokumentai neišlikę.

8. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

9. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).

10. Minėta, kad civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms, o pareiškėjos daikto įsigijimo aplinkybės neatitinka juridinio fakto – daikto valdymo nuosavybės teise galimų nustatymo sąlygų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir pasiūlė pareiškėjai pasirinkti kitą nuosavybės teisių sukūrimo pagrindą - dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas ir yra būtent skirtas asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius