- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-244-417/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11024-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- A. S., L. J.
- Kaltinamasis
- G. R.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-10 nuosprendžio, kuriuo:
A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieniems metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, nuspręsta A. S. įpareigoti per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijos bei A. S. uždrausti šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta A. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-04-09 iki 2021-04-10, t. y. dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, tai sudaro keturias laisvės apribojimo dienas.
A. S. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. R. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. J. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieniems metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, nuspręsta L. J. įpareigoti per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijos bei L. J. uždrausti šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta L. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-04-09 iki 2021-04-10, t. y. dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, tai sudaro keturias laisvės apribojimo dienas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad be tikslo platinti iki 2021-04-09 22 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo buto spintoje, striukės kišenėje neteisėtai laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – 0,035 g kokaino, ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Be to, A. S. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, ir ją platino, o būtent: 2021-04-09 (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame bute, jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotinę medžiagą – kokainą – ir tą pačią dieną, apie 18 val. 8 min., tame pačiame bute,neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – 0,009 g kokaino G. R..
3. L. J. nuteistas už tai, kad be tikslo platinti iki 2021-04-09 18 val. 13 min. neteisėtai prie savęs laikė narkotinę medžiagą – 0,009 g kokaino, kurią (duomenys neskelbtini) namo, policijos pareigūnų sulaikymo metu išbėrė ant žemės.
4. G. R. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: 2021-04-09, apie 18 val. 8 min., (duomenys neskelbtini), jis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo iš A. S. narkotinės medžiagos – 0,009 g kokaino, ją kartu su L. J. neteisėtai laikė savo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su L. J. neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) pastato, kur tą pačią dieną 18 val. 13 min., stabdant policijos pareigūnams, L. J. pabėgo ir sulaikymo metu narkotinę medžiagą išbėrė ant žemės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei G. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Skunde nurodoma:
5.1. apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, savo motyvus grindė tuo, kad be nuteistųjų A. S. ir L. J. nuoseklių bei išteisinto G. R. prieštaringų parodymų, kitų objektyvių pakankamų duomenų, patvirtinančių A. S. neteisėtą narkotinės medžiagos – kokaino – laikymą, turint tikslą ją platinti, ir jos platinimą – perdavimą G. R., bei G. R. neteisėtą minėtos narkotinės medžiagos įgijimą iš A. S., laikymą savo automobilyje ir gabenimą juo, neturint tikslo jos platinti, nėra. Asmens kaltė gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali ir turi būti įrodinėjama visais kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais duomenimis, jų nuoseklia ir logine seka bei visuma.
5.2. Skunde akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiškia, kad įstatymas nesuteikia jokio prioriteto vienai įrodymų rūšiai prieš kitas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, pažeisdamas šią nuostatą, suteikė prioritetą vieniems įrodymams, t. y. nuteistųjų A. S., G. R. ir L. J. parodymams. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.
5.3. Skunde nurodo, jog teismas, išteisindamas A. S. pagal BK 260 straipsnio l dalį ir G. R., visiškai be pagrindo patikėjo ir rėmėsi A. S. duotais parodymais (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), kuriais jis savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio l dalis) nepripažino. Tai, kad A. S. visą laiką neigė, jog, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotinę medžiagą – kokainą – ir ją platino, savaime nedaro visų jo parodymų nuosekliais. Be to, pažymėtina, kad teismas visiškai be pagrindo nepatikėjo G. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tikėjo jo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje.
5.4. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų policijos pareigūnų Š. P., M. T., G. B. ir M. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, pasitenkindamas tik konstatavimu, kad jeigu šie liudytojai (nepriklausomai nuo visų kitų tyrimo metu surinktų ir teismui pateiktų duomenų) nematė ir techninėmis priemonėmis neužfiksavo narkotinių medžiagų – kokaino – platinimo fakto, taip pat nematė, kad iš automobilyje ,BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių dviejų asmenų būtų vienas kitam ką nors perdavę ar perėmę, tai ir nėra pagrindo pripažinti A. S. ir G. R. kaltais atitinkamai pagal BK 260 straipsnio l dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Pats faktas, kad techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas narkotinių medžiagų – kokaino – platinimo atvejis, nereiškia, kad tokia nusikalstama veika nebuvo padaryta.
5.5. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad visi byloje surinkti duomenys turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kaip visuma, taip pat ir juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, nė vienai įrodymų grupei nesuteikiant pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus ir taip teisingai nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį (A. S. pagal BK 260 straipsnio l dalį, G. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį). Teismas be pagrindo paminėtus faktus vertino tik kaip prielaidos, kad A. S. tik galėjo neteisėtai laikyti narkotinę medžiagą – kokainą, turėdamas tikslą ją platinti, ir ją platino, o G. R. tik galėjo neteisėtai minėtą narkotinę medžiagą įgyti iš A. S., laikyti savo automobilyje ir juo gabenti, neturint tikslo jos platinti.
5.6. Skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-10 nuosprendžio dalį dėl A. S. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio l dalį ir G. R. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: 1) A. S. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio l dalį ir nubausti 4 (ketverių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, šią bausmę subendrinti su A. S. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-10 nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę bausmę – 4 (ketverius) metus terminuoto laisvės atėmimo; 2) G. R. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti 60 MGL (3 000 eurų) bauda. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
6. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje prokuroras D. Š. prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis A. S., jo gynėjas advokatas D. P., išteisintasis R. R., jo gynėja advokatė G. K., nuteistasis L. J. prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl A. S. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir dėl išteisintojo G. R. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti naikintinas, o A. S. ir G. R. dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo pripažinti kaltais. Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas L. J., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, būtent dėl A. S. bei G. R. kaltės klausimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. S. nepadarė veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, o G. R. nepadarė veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra teisingos.
11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. S. be tikslo platinti iki 2021-04-09 22 val. 3 min., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo buto spintoje, striukės kišenėje, neteisėtai laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – 0,035 g kokainu, kurią kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiuos nusikalstamus veiksmus A. S. pripažino visiškai, nurodydamas, kad iš nepažįstamo asmens prieš dvi savaites buvo įsigijęs narkotinės medžiagos – kokaino – savo reikmėms be tikslo jas platinti. Jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: paties A. S., liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, asmens, patalpos ir transporto priemonės kratos protokolai, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistų išvadose užfiksuoti duomenys.
12. A. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis 2021-04-09 (duomenys neskelbtini), savo bute, savo žinioje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotinę medžiagą – kokainą – ir tą pačią dieną, apie 18 val. 8 min., tame pačiame bute neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – 0,009 g kokaino G. R., tokiu būdu šią medžiagą platino. To nepatvirtino ir ne kartą ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu apklaustas išteisintasis G. R., kuris taip pat neigė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis 2021-04-09, apie 18 val. 8 min., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo iš A. S. narkotinės medžiagos – 0,009 g kokaino, ją kartu su L. J. neteisėtai laikė savo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su L. J. neteisėtai gabeno Tauragės m., S. D. ir S. G. g. iki (duomenys neskelbtini) pastato, kur tą pačią dieną 18 val. 13 min., stabdant policijos pareigūnams, L. J. pabėgo.
13. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai akcentavo, jog išteisintasis G. R. nuosekliai neigė, kad narkotinę medžiagą įsigijo iš A. S., tvirtindamas, jog maišelį su baltais milteliais, galbūt kokainu, rado daugiabučio namo laiptinėje prie A. S. buto durų. Tačiau G. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad minėtą maišelį, rastą daugiabučio namo laiptinėje prie A. S. buto durų, jis įsikišo į savo kelnių kišenę, o grįžęs į automobilį parodė L. J. ir pasidėjo prie pavarų svirties, tačiau nematė, kada L. J. šį maišelį paėmė, teisiamajame posėdyje šių parodymų nepatvirtino ir teigė, jog minėto maišelio L. J. automobilyje nerodė, o ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus melavo, sakydamas, jog L. J., jam nematant, paėmė jo maišelį, padėtą prie pavarų svirties, tokiu būdu norėdamas padėti L. J. ir pačiam prisiimti šio draugo kaltę, bet akistatos metu su L. J. jis suprato, kad šis jau viską prisipažino.
14. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki jo sulaikymo G. R. nieko nežinojo apie tai, jog jis su savimi turėjo maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, ją jis vienas įsigijo Klaipėdoje iš nepažįstamo asmens už 100 Eur, todėl šis kokainas priklauso tik jam.
15. Apygardos teismas nurodo, jog svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai Š. P., M. T., G. B. ir M. B., apklausiami teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nematė ir techninėmis priemonėmis neužfiksavo narkotinių medžiagų – kokaino – platinimo fakto, taip pat nematė, kad iš automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių dviejų asmenų būtų vienas kitam ką nors perdavę ar perėmę. Be to, liudytojai Š. P. ir M. T., sulaikę G. R. ir L. J. po tariamos nusikalstamos veikos padarymo, tik pas pastarąjį rado maišelį su balta biria medžiaga, kuri vėliau po specialisto išvados paaiškėjo esanti narkotinė medžiaga – kokainas.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepaisant to, kad policijos pareigūnai nematė ir techninėmis priemonėmis neužfiksavo narkotinių medžiagų perdavimo, tai dar nepatvirtina, jog toks perdavimas nebuvo įvykdytas. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliaciniame skunde keliamos prielaidos ir išreiškiamos abejonės apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos ir atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismų praktikoje pripažinta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad išteisinimui svarbi aplinkybė, jog, iškart po G. R. sulaikymo policijos pareigūnams atlikus jo asmens ir jo automobilio BMW 1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. O Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021-05-20 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1134776-21 konstatuota, kad nuoplovų nuo G. R., gim. (duomenys neskelbtini) rankų sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirtais įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šių taisyklių nesilaikymas, vertinant įrodymus, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Vertindamas įrodymus teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2008). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). Teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus.
20. Šioje byloje A. S. ir G. R. kaltė buvo grindžiama įrodymų šaltiniais –apklaustų pačių A. S. bei G. R., nuteistojo L. J. bei liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kratos protokolais, specialistų išvadomis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, jokių aplinkybių, kurios pagrįstų A. S. bei G. R. kaltumą dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, nenurodė. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog vien faktų, kad 2021-04-09, nuo 12 val. 56 min. iki 17 val. 48 min., A. S. ir G. R. tarpusavyje susirašinėjo per programėlę „Viber“ ir tarėsi dėl susitikimo bei vėliau abu susitiko A. S. bute, kuriame vėliau, tą pačią dieną po jų susitikimo, kratos metu spintoje A. S. striukės kišenėje rasta narkotinė medžiaga – kokainas, o piniginėje – 80 eurų, ar G. R. šlapime, paimtame 2021-04-09, rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, nepakanka A. S. kaltumui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir G. R. kaltumui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie faktai vertinami kaip prielaidos, kad A. S. galėjo neteisėtai laikyti narkotinę medžiagą – kokainą, turėdamas tikslą ją platinti, ir ją platino, o G. R. galėjo neteisėtai minėtą narkotinę medžiagą įgyti iš A. S., laikyti savo automobilyje ir juo gabenti, neturint tikslo jos platinti.
21. Apygardos teismas akcentuoja, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu – jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.
22. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, į tai, kad nepaneigti išteisintųjų parodymai, jog A. S. neperdavė G. R. narkotinės medžiagos, kad pas G. R. apžiūros metu, automobilio kratos metu nebuvo rasta narkotinių medžiagų, į nuteistojo L. J. parodymus, jog su savimi turėtos narkotinės medžiagos – kokaino – įsigijimas niekaip nėra susijęs su A. S. bei G. R., daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. S., turint tikslą platinti, iki 2021-04-09 22 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo buto spintoje, striukės kišenėje, neteisėtai laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – 0,035 g kokainu, o G. R. 2021-04-09, apie 18 val. 08 min., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo iš A. S. narkotinės medžiagos – 0,009 g kokaino. Taigi išteisintųjų veiksmuose nenustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, laikoma, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o G. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti pagrįstai. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. S. ir G. R. išteisinimo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-10 nuosprendį.