Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-01-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-51-1023/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
2YT-51-1023/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01416-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
G. A.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų, Valstybinės įmonės Turto banko, Birštono skyriui
Civilinės bylos Nr. 2YT-51-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01416-2016-3
Procesinio dokumento kategorijos:2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8;3.2.4.9.1.1;3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13(S)PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant pareiškėjui G. A., jo atstovei advokatei O. B.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovui,

suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po savo motinos O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė mirusiosios palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjo motina O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną ji turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – 22.26 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 96/620 dalį 6.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Motina mirė būdama našle, turėjo tik vieną sūnų – pareiškėją. Dėl teisinio neišprusimo po motinos mirties į notarą nesikreipė. Mirus motinai rūpinosi jos laidotuvėmis, prižiūri jos kapavietę, atminimui pasiliko jos turėtus brangius daiktus, nuotraukas, baldus, moka mokesčius, prižiūri mišką. Po motinos mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir jį valdo kaip savo nuosavą. Kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, gauti negali, todėl kreipiasi į teismą. Palikimo priėmimo nustatymo faktas sukels teisines pasekmes – nustačius palikimo priėmimo faktą, jis galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldėto turto atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad motinos palikimą priėmė po jos mirties. Iki jos mirties gyveno kartu. Dabar dirba ir faktiškai gyvena Vilniuje, savaitgaliais grįžta ir remontuoja motinos namus, vasarą planuoja atsikraustyti gyventi. Šiuo metu jo pavedimu butas yra nuomojamas. Jis yra vienintelis motinos vaikas, todėl vienintelis rūpinosi motinos laidotuvėmis, prižiūri jos kapą. Po motinos mirties iš karto pradėjo naudotis likusiais jos daiktais, baldais, mokėjo mokesčius už butą (elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą) (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 min. – 7 min.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, galvojo, kad butas priklauso jam, todėl į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas gyvendamas motinos bute mokėjo mokesčius už jį, naudojosi likusiai daiktais, darė einamąjį remontą (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. – 11 min.).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 41). Pateikė atsiliepimą (b. l. 26-28), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po motinos mirties, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 40). Pateikė atsiliepimą (b. l. 34-35), kuriame nurodė, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jis po savo motinos O. B. mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 96/620 dalis 6.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. B. (b. l. 6), jos sutuoktinis miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 11), Testamentų registre neužregistruoti duomenys apie palikimo priėmimo faktą O. B. atžvilgiu (b. l. 20). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjo motina O. B. nuosavybės teise turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – 22.26 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) bei 96/620 dalį 6.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjas kartu su motina gyveno vienuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo motinos O. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog po jo motinos O. B. mirties pareiškėjas G. A. faktiškai priėmė mirusiosios palikimą, nes pasiliko atminimui motinos turėtus brangius daiktus, nuotraukas, baldus, moka mokesčius, valdo mirusiosios turtą kaip savo nuosavą, jį prižiūri, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys iš paslaugas teikiančių įmonių UAB „Prienų butų ūkis“ (b. l. 17) bei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (b. l. 19), išrašas apie elektros apskaitą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), pareiškėjo paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 197 straipsniai). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas G. A. priėmė palikimą po motinos mirties ir perimtą turtą valdo kaip savo bei laiko save turto savininku (CPK 178 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas G. A. po savo motinos O. B., mirusios 2011 m. sausio 21 d. mirties, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos O. B. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3258-12864 (b. l. 20) pareiškėjui G. A. suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, likusi jam mokėti suma, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė