Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 5 d. atsakymą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundą iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybai 2019 m. vasario 22 d. pateikė skundą ne kaip bendro pobūdžio informaciją, bet kaip skundą, dėl kurio turėjo būti pradėta administracinė procedūra, nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje, ir priimtas atitinkamas administracinis sprendimas. Tarnyba nesilaikė teisės aktuose nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos ir atsakė tik laisvos formos raštu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su 2019 m. vasario 22 d. skundu dėl viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ viešojo pirkimo sutarties bei gyvenamojo namo, esančio adresu: Pašilaičių g. 4, Vilniuje, renovacijos projekto įgyvendinimo netinkamo vykdymo bei su tuo susijusios galimos žalos gyventojams. Pareiškėjas skunde Tarnybos prašė įvertinti, ar VšĮ „Atnaujinkime miestą“ tinkamai vykdė sutarties nuostatas ir įsipareigojimus. Prašė atlikti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ viešosios pirkimo sutarties tinkamo įgyvendinimo patikrinimą ir apginti gyventojų interesus ir teises.

Tarnyba į pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundą atsakė 2019 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis Tarnybai nesuteikta kompetencija nagrinėti skundus ir pranešimus dėl galbūt pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Atsakyme Tarnyba pareiškėjui taip pat nurodė, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis pareiškėjas turėtų ginti pažeistas teises.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašomą panaikinti Tarnybos atsakymą (išdėstytas laiške), pažymėjo, kad jo turinys yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio. Atsakyme pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, šiuo laišku pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės. Taigi skundžiamo atsakymo (išdėstyto laiške) turinys yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio, o pats savaime tokio turinio atsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas priėjo prie išvados, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Tarnybos atsakymo, kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš skundo turinio, nors pareiškėjas Tarnybos atsakymo neteisėtumą grindžia neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms, tačiau Tarnybos atsakymas, išdėstytas elektroniniame laiške, iš esmės neatitinka administracinio akto, kaip jis yra apibrėžtas VAĮ 8 straipsnyje, formos ir turinio. Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė individualaus administracinio akto, o tik elektroniniu laišku atsakė suteikdama informaciją, kaip toliau pareiškėjas galėtų ginti savo pažeistas teises. Net ir tuo atveju, jei teismas nagrinėtų Tarnybos 2019 m. kovo 5 d. elektroninio laiško teisėtumą VAĮ 8 straipsnio nuostatos aspektu ir laiško turinį pripažintų neteisėtu, pareiškėjo teisės vis tiek nebūtų apgintos, nes pareiškėjo Tarnybai parengto skundo nagrinėjimo tvarka reglamentuojama kitomis teisės aktų nuostatomis, kurios nurodytos 2019 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške ir kuriomis pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą su 2019 m. vasario 22 d. skundu, nesivadovavo. Vien tik Tarnybos 2019 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške pateikto atsakymo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Tarnybos atsakymo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo skundą, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos atsakymą, todėl nepriėmus pagrindinio reikalavimo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti administracinę bylą.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamas Tarnybos informacinis pranešimas nesukelia teisinių pasekmių. Teismas neįsigilino, kad esmė ir yra tame, jog Tarnyba, gavusi oficialų skundą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, neišnagrinėjo pareiškėjo pareiškimo ir nepriėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančio sprendimo, tik formaliu informaciniu pranešimu informavo pareiškėją.

Teismas, atsisakydamas vertinti pareiškimą, formuoja praktiką, jog viešojo administravimo institucijai pakanka nenagrinėti pareiškėjų skundų, nepriimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkančio sprendimo, kuris jau sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui ir būtų skundžiamas teismui, tokiu būdu atsisakant vykdyti savo funkcjas, o tik surašyti informacinius pranešimus, kurių nebūtų galima apskųsti teismui. Tuomet keltinas klausimas, kokiais atvejais viešojo administravimo subjektas turi priimti administracinius spendimus, o kokiais atvejais gali surašyti informacinius pranešimus, kurių nebus galima apskųsti teismui ir įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino ir aplinkybės, jog į pirmosios instancijos teismą buvo kreiptasi ne tik su prašymu panaikinti skundžiamą informacinį pranešimą, tačiau ir su prašymu įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo 2019 m. vasario 22 d. skundą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl Tarnybos rašto pobūdžio bei jo teisinių pasekmių, tačiau nepasisakė dėl įpareigojimo iš esmės išnagrinėti kreipimąsi, todėl pažeidė pareiškėjo teises. Pažymi, kad tik vienintelė institucija, t. y. Tarnyba, turi įgaliojimus nagrinėti pareiškėjų pareiškimus dėl galimų pažeidimų viešųjų pirkimų srityse bei viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių tinkamo vykdymo kontrolės.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaria Tarnybos nuomonei, kad pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti civiline tvarka, tačiau nenurodo, kodėl ribojama jo teisė ginti pažeistas teises administracine tvarka, t. y. reikalauti iš įgalioto viešojo administravimo subjekto įvertinti pareiškime paminėtus galimus pažeidimus bei priimti atitinkamą administracinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai elektroniniu paštu 2019 m. vasario 22 d. išsiuntė skundą, kuriame išdėstė aplinkybes, susijusias su gyvenamojo namo, esančio Pašilaičių g. 4, Vilniuje, renovacija, vykdytomis viešojo pirkimo procedūromis, pasirašyta statybos rangos sutartimi ir prašė atlikti viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ viešosios sutarties tinkamo įgyvendinimo patikrinimą ir apginti gyventojų pažeistus interesus ir teises.

Tarnyba elektroniniu paštu 2019 m. kovo 5 d. pareiškėjui atsakė į jo skundą.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Tarnybos 2019 m. kovo 5 d. atsakymą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundą iš naujo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jo Tarnybai pateiktas skundas nebuvo kaip bendro pobūdžio informacija, tai buvo prašymas pradėti procedūrą, kaip nustato Viešojo administravimo įstatymas, todėl Tarnyba turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą dėl jo skundo. To nepadarius, buvo pažeista teisės aktuose nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas raštas yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio, jame nėra jokių pareiškėjo atžvilgiu suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio individualaus administracinio akto, skundžiamas Tarnybos atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatyto administracinio akto formos ir turinio, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatuodamas, jog skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą ir nepriimdama Viešojo administravimo įstatyme nustatyto individualaus administracinio akto, pažeidė teisės aktuose nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas turėtų būti laikomas skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes jame nurodoma, jog yra pažeistos pareiškėjo bei kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taigi tokiam kreipimuisi nagrinėti taikomas tiek Viešojo administravimo įstatymas, tiek ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

Pareiškėjo skundo esmė yra ta, kad, jo nuomone, atsakovas nepagrįstai nepradėjo administracinės procedūros pagal jo skundą ir netinkamai atsakė į jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmuo, manydamas, jog viešojo administravimo subjektas netinkamai, t. y. pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, atsakė į jo prašymą, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti pastarąjį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-831-624/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-119-602/2019 ir kt.). Tokiais atvejais atliekama ne institucijos atsakymo turinio bei juo sukeliamų pasekmių įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms patikra, o viešojo administravimo institucijos veiksmų, atsakant į pareiškėjo skundą, atitikimo nustatytai skundų nagrinėjimo tvarkai patikrinimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo V. M. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį įpareigoti bylą išnagrinėti iš esmės negali būti tenkinamas, prieš tai neišsprendus skundo priėmimo klausimo, t.y. nepatikrinus ar pateiktas skundas bei pridėti dokumentai atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Tik teigiamai išsprendus skundo priėmimo klausimą, byla gali būti nagrinėjama iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.