Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-4-350/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
1S-4-350/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16654-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
  • 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1S-4-350/2020
Proceso Nr. 1-01-1-16654-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės (toliau Prokurorė) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-13 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiama nutartimi, priimta pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje, Panevėžio apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje pagal surašytą kaltinamąjį aktą J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalyje (4 veikos) ir 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, grąžino prokurorui dėl BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodyto reikalavimo neatitinkančio kaltinamojo akto, nes kaltinamajam J. B. pateiktame viename iš kaltinimų pagal BK 187 straipsnio 3 dalį neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, neatitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, kas pažeidžia proceso aiškumo, tikrumo ir viešumo principų įgyvendinimą, o šių pažeidimų apylinkės teisme ištaisyti negalima ir tai trukdo išnagrinėti bylą teisme.

2. Teismas nutartyje nurodė, kad J. B. be kita ko pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. jį padegant, pro atidarytą gyvenamojo namo, esančio P. r., Ė. k., (duomenys neskelbtini), langą įpylė į šio namo kambario vidų degaus skysčio ir tyčia padegė V. K., R. G., S. K. gyvenamąjį namą padarydamas 12 000 eurų turtinę žalą, taip pat gaisro metu sunaikino 980 eurų vertės J. U. turtą – asmeninius daiktus.

2.1 Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra duomenys, jog J. B. žinojo, kad jo padegamame name tuo metu miegojo J. U., ir suprato, kad šis dėl tokių J. B. atliekamų veiksmų gali žūti. Dėl šios aplinkybės teismas sprendžia, jog kaltinamajame akte aprašyta savo veika J. B. ne tik galimai sunaikino svetimą turtą (namą) visuotinai pavojingu būdu, bet ir galimai veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti name miegantį ir dėl to buvusį bejėgiškos būklės buvusį J. U., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi J. U. pažadino ir išgelbėjo kiti asmenys. Todėl, apylinkės teismo įsitikinimu, šioje J. B. veikoje galimai yra ne tik BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, bet ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktuose numatytos nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams, požymiai, kurie J. B. pareikštame kaltinime nėra nurodyti. Dėl to pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog J. B. kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra neišsamus, o šio trūkumo apylinkės teisme ištaisyti negalima, nes pagal BPK 225 straipsnio 1 dalį bylas, kuriose asmenys gali būti padarę veikas, turinčias labai sunkių nusikaltimų požymių, nagrinėja apygardų teismai, bylą skundžiama nutartimi perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

3. Prokurorė skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-13 nutartį, prašo ją panaikinti.

Šalies argumentai

3.1 Skunde nurodo, kad teismas neišreiškė jokių priekaištų ar pastabų dėl J. B. pareikštų kaltinimų pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, dėl kurių byla perduota teismui su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui.

3.2 Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Esamu atveju dėl skundžiamoje nutartyje minimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktuose, inkriminavimo J. B. prokuroro pozicija yra neigiama, nes kaltinamojo veiksmuose nenustatytas šios veikos būtinasis subjektyvus požymis – kaltė, nes byloje nesurinkta jokių duomenų, kad J. B., padegdamas namą, turėjo tikslą ir norėjo nužudyti J. U., o veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant tiesioginei apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, t. y., kai kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir tokių pasekmių nori.

3.3 Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Teismui tiek bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tiek įrodymų tyrimo stadijoje nėra užkirstas kelias esant pagrindui manyti, kad J. B. veika gali būti papildomai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktus, šią bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. BPK 232 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas gali priimti sprendimą ir perduoti bylą prokurorui. Tačiau byla perduodama prokurorui tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju teismas šioje proceso stadijoje nusprendė perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punktui, kuris reglamentuoja, kad kaltinamajame akte be kita ko turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

7. Byloje esančiame kaltinamajame akte aprašant skundžiama nutartimi kritikuojamą nusikalstamos veikos epizodą nurodyta, kad J. B. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. jį padegant, 2019 m. birželio 6 d. apie 3 val. pro atidarytą gyvenamojo namo, esančio P. r., Ė. k., (duomenys neskelbtini), langą įpylė į šio namo kambario vidų degaus skysčio ir tyčia padegė V. K., R. G., S. K. gyvenamąjį namą padarydamas 12 000 eurų turtinę žalą, taip pat gaisro metu sunaikino 980 eurų vertės J. U. turtą – asmeninius daiktus. Taigi, toks nusikalstamos veikos aprašymas visiškai atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimą, t. y. jame išsamiai nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, todėl skundžiamoje nutartyje BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuotas visiškai nepagrįstai.

8. Pagal BPK 23 straipsnį kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką, o BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo <...> surašo kaltinamąjį aktą. Sutinkamai su BPK 170 straipsnio nuostatomis sprendimo užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu priėmimas yra išimtinė prokuroro prerogatyva ir niekas negali prokurorui nurodyti, kokį sprendimą jis turi priimti (BPK 170 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalis), o nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi, aptarus kaltinamajame akte nurodytus duomenis, tiesiogiai nurodoma, kokias kitas nusikalstamos veikos aplinkybes prokuroras kaltinamajame akte turi nurodyti ir kokio nusikaltimo padarymu turi kaltinti J. B.. Tokiu būdu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas.

9. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo remiantis, kaltinamajame akte akivaizdžiai nesant jokių BPK 219 straipsnio pažeidimų, teismas turėjo bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir bylą nagrinėti neišeidamas iš prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ribų.

10. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte prokuroro nurodyti duomenys jokios įrodomosios reikšmės neturi kol jie nepatikrinami teisiamajame posėdyje ir šie duomenys nepripažįstami įrodymais, nes, sutinkamai su BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymais laikomi tik duomenys, kurie gauti teisėtai, įstatymo nustatyta tvarka, ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismui numatyta pareiga vertinti tik įrodymus ir jų išsamaus ir nešališko įvertinimo pagrindu, vadovaujantis įstatymu, daryti atitinkamas išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą, tame tarpe ir, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, kai teisme ištirti įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog kaltinime veikos faktinės aplinkybės ar veikos kvalifikacija nurodytos neteisingai, apie tai, kad šios aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, o jei pakeitus faktines bylos aplinkybes ir veikos kvalifikavimą byla tampa teisminga aukštesnės instancijos teismui – suformulavus naują kaltinimą bylą perduoti pagal teismingumą. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, jog BPK 256 straipsnis yra BPK XIX skyriuje, reglamentuojančiame bendrąsias bylos nagrinėjimo teisme nuostatas, kurios taikomos bylą perdavus teisiamajam posėdžiui, pažymėtina, jog Prokurorės skunde nurodoma aplinkybė, kad vadovaujantis šiuo straipsniu, apylinkės teismas ir bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje gali spęsti dėl bylos perdavimo pagal teismingumą apygardos teismui, yra nepagrįsta.

11. Dėl išvardintų priežasčių apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui yra nepagrįstas, todėl nutartis naikintina.

12. Skundžiamos nutarties kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstama veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tada, kai kaltininkas turi konkretų tikslą – nužudyti kitą asmenį ir šio tikslo siekia atlikdamas atitinkamus nusikalstamus veiksmus, tačiau dėl ne nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių savo tikslo nerealizuoja. Tuo tarpu tada, kai kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, jį tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą) teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, ir tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius ( pvz. LAT nutartys 2K-17-648/2017, 2K-13-976/2018, 2K-75-689/2018).

13. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių skundžiama nutartis naikinama.

Teismas, vadovaujantis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-13 nutartį ir bylą gražinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis