Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6061-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti bei skundžiamą nutarimą panaikinti. Jis nurodė, kad analogiški ginčai yra sprendžiami teismuose. Yra tam tikri asmenys, kurie siekia, kad iš bendrovės, kurios direktorius yra M. B. būtų atimta licencija vykdyti veiklą, tą kurią jis vykdo ir dėl to, jie teikia visus skundus dėl triukšmo, kad savivaldybė ribotų baro veikimo laiką. Bendrovė, kuriai vadovauja M. B. ėmėsi priemonių, yra įrengę įvairius triukšmo slopinimo įrenginius, yra ribojamas ir didžėjaus darbas. Iš panašių bylų, kurios buvo nagrinėjamos Klaipėdos apylinkės teisme, visos bylos (3 bylos) M. B. priėmė palankius procesinius sprendimus, t. y., nutarimai buvo panaikinti ir administracinių nusižengimų bylos M. B. atžvilgiu buvo nutrauktos. Aukštesnis teismas dviejose bylose yra palikęs nepakeistus sprendimus, o vienoje byloje policijos skundas buvo patenkintas. Absoliuti dauguma bylos duomenų, aplinkybės nepasitvirtino, nebuvo nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kad būtent dėl baro (duomenys neskelbtini) veiklos, tas asmuo, kuris teikia skundus policijai, tikrai butų girdėjęs jo bute triukšmą. Pažymi, kad šitoje teisenoje ne M. B. turi įrodinėti savo nekaltumą, o Institucija, kuri taiko administracines poveikio priemones – skiria baudą, tai ji turi išsiaiškinti visas aplinkybes ir nurodyti kokiais įrodymais remiamasi tam, kad būtų neginčijamai nustatyta, kad tikrai tokia veika buvo padaryta. Nurodė, kad tam, kad būtų pažeidimas, policijos pareigūnai turėjo nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kad tikrai tas garsas sklinda iš baro (duomenys neskelbtini), nueiti į pranešėjo butą, nustatyti, kad būtent tas garsas girdisi bute iš baro (duomenys neskelbtini). Nei nutarime nei protokole, kokiais įrodymais vadovaujasi surašyta nėra. Iš atsiliepimo, matyti, kad policija remiasi policijos pareigūnų „BODY“ kamerų įrašais, pareigūnės tarnybiniu pranešimu. T. E. butas yra visai kitoje namo vietoje, ne virš baro (duomenys neskelbtini), ten yra nuomojami butai, neaišku iš kur bute buvo girdimas triukšmas. Triukšmas gali sklisti iš kaimynų, kurie nuomojasi butą. Neaišku išvis ar tas triukšmas buvo ir jeigu buvo, ar jo šaltinis buvo būtent iš baro (duomenys neskelbtini). Nėra įrodyta, kad iš baro (duomenys neskelbtini) sklido muzika, kuri trukdė T. E., policija tų įrodymų nesurinko, todėl nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. teismo posėdžio metu atstovo advokato skundą palaikė bei paaiškino, kad T. E. butas buvo kitame namo gale, trečiame aukšte. Baras (duomenys neskelbtini) yra į Danės pusę, T. E. buto langai į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai ten yra ir kiti barai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kiti. Bet jis sistemingai skundžia juos, jo skambučių yra dešimt per vakarą.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 17 d. 01:50 val. dirbdami Klaipėdos mieste G. P. su A. B. gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš baro (duomenys neskelbtini) sklinda garsi muzika, trukdo ilsėtis. Atvykus nurodytu adresu 01:50 val. iš keliasdešimt metrų girdėjosi, kad groja garsi muzika, nuėjus prie baro pasitvirtino, kad iš šio baro garsiai groja muzika. Atėjęs baro (duomenys neskelbtini) administratorius M. S. teigė, kad muziką jau patildė kiek įmanoma ir daugiau nebeišeina pritildyti. Triukšmo faktas užfiksuotas „BODY“ kameromis (b. l. 16).

Iš 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. E. padaryta moralinė žala (b. l. 18).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų įvykio dienos vaizdo ir garso įrašą „BODY“ kamera matyti, kad pareigūnai pagal pareiškėjo iškvietimą eidami į įvykio vietą, t. y. priartėję prie pat baro (duomenys neskelbtini) tarpusavyje kalbėjo: „Bumčikai varo“; „Normaliai čia varo“; pareigūnai stovi tarp baro (duomenys neskelbtini) ir baro (duomenys neskelbtini) sako: „Šiaip tai iš čia ir iš čia“; „Surašysim tą oficialų, vis tiek pirmam kartui čia“, atidarius baro (duomenys neskelbtini) duris girdima muzika garsiau, pareigūnai paprašo pakviesti atsakingą asmenį. Pareigūnai kalbasi: „jaučiu, kas gyvena viršuje tai žiauru ten“. Toliau vaizdo ir garso įraše matyti, kad išeina atsakingas asmuo į lauką, pareigūnai nurodo, kad atvyko dėl triukšmo, kad bus surašytas tarnybinis, kad tokia tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

M. B. nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.

Šiuo nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kad 2022 m. balandžio 17 d. 01:50 val. (duomenys neskelbtini), iš baro (duomenys neskelbtini) sklido garsi muzika, kuri trikdė gyventojo T. E. rimtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas T. E. pranešimu (b. l. 14-15). ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso lygio matavimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-108-462/2016 ir kt.). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Nagrinėjamu atveju peržiūrėjus policijos pareigūnų „BODY“ kamera vaizdo ir garso įrašą matyti, kad ANK 488 straipsnio taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai bei nesiaiškinta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad iš baro sklindanti garsi muzika trukdo pranešėjo poilsiui. Paminėtina ir tai, kad apskritai nebuvo fiksuota, kad sklindanti muzika ar kitoks triukšmas trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Policijos pareigūnė, artėdama prie įvykio vietos, kolegai pasakė: „Šiaip tai iš čia ir iš čia“, Tuo tarpu tarnybiniame pranešime apsiribota deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog „<...01:50 val. atvykus nurodytu adresu ir būnant lauke iš baro (duomenys neskelbtini) girdėjosi garsiai grojanti muzika....>“. Nepaisant to, policijos pareigūnų užfiksuotas garsas, sklindantis iš baro, nėra ir negali būti tapatus pranešėjo T. E. aplinkybei nurodytai apie triukšmą ANK 488 straipsnio prasme. Be to, policijos pareigūnai nesigilino ir nesiaiškino, kaip ar kokiomis aplinkybėmis yra (ar buvo) trikdomas T. E. poilsis. Ar sklindanti iš baro muzika iš tikrųjų trikdė pranešėjo poilsį ar ramybę, tokių neginčytinų duomenų byloje nėra.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovo advokato Audriaus Saulėno kalbos, matyti, kad T. E. dėl (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo ne kartą kreipėsi į policiją. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, atvykę prie baro, neįsitikino, kaip ir kokiu būdu iš baro (duomenys neskelbtini) sklindantis garsas, kuris pranešėjo įvardijamas kaip triukšmas, trikdė jo poilsį ar ramybę, neįsitikino net, ar objektyviai iš pranešėjo buto girdimi būtent baro (duomenys neskelbtini) keliamas triukšmas. Tuo labiau, kad, kaip nurodo M. B., T. E. nuomojamas butas ir baras (duomenys neskelbtini) yra tame pačiame pastate, tačiau butas yra trečiame aukšte, kitoje namo pusėje. Be to, policijos pareigūnai įvykio vietoje net nebendravo su pranešėju ir neturėjo net objektyvių galimybių patvirtinti pranešėjo nurodytų aplinkybių, o buvo pasitenkintina tik lakonišku įspėjimu baro darbuotojui apie nusiskundimus dėl galimo triukšmo. Todėl tokios aplinkybės kelia abejones dėl keliamo triukšmo.

Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi yra ir ta aplinkybė, kad pranešėjas dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos ne kartą kreipėsi į policiją ir skundėsi keliamu triukšmu. Šias aplinkybes patvirtina pranešėjo atstovas Audrius Saulėnas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jau ne viena byla dėl to paties buvo nagrinėjama teisme. M. B. yra žinoma informacija, kad pranešėjas ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo triukšmo ir jiems skambina dešimt kartų per vakarą. Nepaisant to, jis kaip baro valdytojas dėl nurodytų aplinkybių ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant minimalizuoti galimą triukšmą aplinkiniams gyventojams, įrengė garsą ribojančius įrenginius, riboja didžėjaus darbą.

Tokios aplinkybės rodo, kad tarp pranešėjo T. E. ir M. B. egzistuoja tarpusavio santykiai, kurie nelaikytini atsitiktiniu ar tuo labiau vienkartiniu. Priešingai, jokie asmeniškumai byloje nebuvo įvardijami, tačiau jų tarpusavio santykiai grindžiami iš esmės kaip konfliktiški būtent dėl baro (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini) ir T. E. nuomojamame bute, esančiame tame pačiame pastate.

Pažymėtina, kad tokie byloje nustatyti šių asmenų tarpusavio santykiai gali turėti įtakos ir jų parodymų patikimumui, todėl jų parodymai turi būti vertinami labai atidžiai bei įdėmiai ir tik kitų įrodymų kontekste, turint omenyje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai objektyviai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti išankstinę motyvaciją bei galimą nusistatymą, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus.

Visgi, analizuojant šioje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti byloje esančiomis ir policijos pareigūnų vaizdo ir garso „BODY“ kamera fiksuotomis įvykio aplinkybėmis, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti. Iš šių įrašų matyti, kad einant link baro (duomenys neskelbtini) buvo girdimas triukšmas, pareigūnams kilo abejonė, iš kur sklinda garsesnė muzika, ar iš baro (duomenys neskelbtini) ar iš kito, šalia esančio baro. Tačiau vėliau nusprendė, kad garsiau muzika groja iš baro (duomenys neskelbtini). Kaip minėta anksčiau, policijos pareigūnai nesiėmė daugiau jokių kitų veiksmų patikrinti pranešėjo nurodytų aplinkybių, nebuvo nueita į pranešėjo butą ir įsitikinta, kad garsas, kuris trukdo pareiškėjui būtent sklinda iš baro (duomenys neskelbtini), o ne kitų, aplink esančių barų ar kaimyninių patalpų. Atvykę į įvykio vietą net nebuvo susitikę su pranešėju ir nesiaiškino, ar pranešimas pagrįstas ir nekelia abejonių, nors net atvykus prie baro jie patys tokių abejonių turėjo ir jas patys tarpusavyje garsiai aptarė. Esant tokioms aplinkybės negalima atmesti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato versijos, kad pareiškėjo galimai girdima muzika galėjo sklisti ne iš M. B. priklausančio baro, nepaneigta. Tokia situacija suponuoja išvadą, jog pareigūnai šiuo atveju nesiėmė jokių priemonių galimai padarytam administraciniam nusižengimui ištirti, surinkti įrodymus ir nustatyti svarbias bylai aplinkybes, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio nuostatos, kur numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šioje byloje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl 2022-03-20 1.05 val. padaryto nusižengimo, darytina išvada, kad jų nepakanka skundžiamam nutarimui pagrįsti, todėl konstatuotina, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu M. B. buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį 100 Eur bauda nepagrįstai, nes M. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje sudėties, todėl M. B. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6061-2022 panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktinis įrodymas – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6061-2022, kuriuo M. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalyje paskirta 100 Eur bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. atžvilgiu nutraukti.

Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.