- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- eI2-1296-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03830-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-2)50U-05570(15/4-27)7U-00030 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei N. M., panaikinimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo N. M.; įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakartotinai išnagrinėti N. M. prašymą Nr. 2007-LNG-0037; priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja skunde nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė , kuri nuo 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikoje gyvena leidimo laikinai gyventi pagrindu. Lietuvos Respublikoje taip pat gyvena pareiškėjos šeima - duktė V. M. (išduotas leidimas nuolat gyventi), jos sutuoktinis O. S. (išduotas leidimas nuolat gyventi), taip pat pareiškėjos vaikaičiai V. S. (išduotas leidimas nuolat gyventi), nepilnamečiai Y. S. (išduotas leidimas nuolat gyventi), O. S. (išduotas leidimas nuolat gyventi). Pareiškėjai ir jos šeimai nuosavybės teise priklauso UAB „LINOIL group" akcijos. Ši įmonė užsiima nekilnojamojo turto operacijomis už atlygį arba pagal sutartį. Visą laiką nuo įsteigimo iki šiol bendrovės akcijos priklauso S. – M. šeimai. Pareiškėja ilgą laiką jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini) nebeturi, ryšių su asmenimis (duomenys neskelbtini) nebepalaiko. Visi jai artimi asmenys, su kuriais ji palaiko ryšius, gyvena Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad išgyveno Lietuvos Respublikoje ilgiau nei penkerius metus, turėjo visus reikalingus leidimus, pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu Nr. 2007- LNG-0037 išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamu aktu Migracijos departamentas prašymo netenkino ir nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. lapkričio 19 d.; neišduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje.
Skundžiamas Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais teiginiais: „K. N. M. valdomoje UAB „LINOIL Group" darbuotojams <...> bendrai mokamas darbo užmokestis sudaro 1081,36 Eur, konstatuotina, kad N. M. bei jos valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 str. 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. „N. M. neatitinka imperatyvaus reikalavimo dėl bendrovės akcininkui nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominaliosios vertės santykio su bendrovės įstatiniu kapitalu, kadangi jai nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra 48643,84 Eur mažesnė nei yra reikalaujama".
Skundžiamas aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Skundžiamame akte nurodyti samprotavimai apie tariamą pareiškėjos piktnaudžiavimą yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja turėjo ne vieną pagrindą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl vien dėl to, kad bendrovės veikla galbūt neatitiko tam tikrų formalumą, jai negali būti užkertama galimybė teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, iš esmės nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl jis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas prieštarauja UTPĮ 53 str., todėl turi būti panaikintas, nes ji atitinka visus UTPĮ įtvirtintus kriterijus, reikalingus gauti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėja pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Įstatymo 53 str. įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet užsieniečiui turi būti išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje .Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p., kuriuo pareiškėja grindė savo prašymą, numato, kad: leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu: <...> jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 53 str. 6 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai leidimą prašoma išduoti Įstatymo 53 str. 1 d. 8 ir 81 p. pagrindu, užsienietis turi būti išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Analogiškas teisės aiškinimas pateikiamas ir LVAT praktikoje. Priimant skundžiamą Sprendimą turėjo būti įvertintos šios Įstatyme nurodytos sąlygos: ar pareiškėja pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ( 53 str. 1 d. 8 p.); ar ji turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( 53 str. 1 d.8 p.); ar ji yra išlaikiusi valstybinės kalbos egzaminą ( 53 str. 6 d.); ar ji yra išlaikiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą ( 53 str. 6 d.); ar pareiškėja atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas ( 26 str. 1 d. 1 p.); ar ji turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 26 str. 1 d. 2 p.); ar ji turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ( 26 str. 1 d. 3 p.). Skundžiamas aktas per se patvirtina, kad pareiškėja atitinka reikalavimus būti pragyvenus Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pirmąjį leidimą laikinai gyventi gavo dar 2015 m. sausio 27 d. ir be pertraukos pratęstus leidimus laikinai gyventi turėjo iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamentas neneigia, kad visi leidimai laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduoti teisėtai. Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėja išlaikė visus reikalingus egzaminus. Sprendime nebuvo pasisakyta dėl Įstatymo 26 str. 1 d. 1-3 p., todėl laikytina, kad Migracijos departamentas neneigia pareiškėjos atitikties šiems reikalavimams, todėl spręstina, jog ji atitinka ir šiuos reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas proporcingumo principas, kuris yra kaip vienas iš pamatinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisinių sistemų pamatinių principų, įtvirtintas pagrindiniuose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji nuo 2015 m. gyvena Lietuvos Respublikoje, integravosi į visuomenę, čia yra persikėlusi ir visa pareiškėjos šeima (duktė su sutuoktiniu). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nebeturi jokio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) nebegyvena jokie jai artimi asmenys, su kuriais pareiškėja palaikytų santykius, ji yra sulaukusi garbingo amžiaus (71 metai).
Skundžiamame akte nurodyti tariami pažeidimai nėra reikšmingi. Darbo užmokesčio mokėjimo galimos spragos yra išimtinė bendrovės vadovo atsakomybė. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nėra ir niekada nebuvo UAB „LINOIL group" vadove. Darbo sutarčių sudarymas ir darbo sąlygų darbuotojams nustatymas yra išimtinė uždarosios akcinės bendrovės vadovo kompetencija (LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Taip pat, itin reikšmingu nelaikytinas ir galimas dalies įstatiniame kapitale sumažėjimas, kadangi pareiškėjos nuosavybė išliko pakankamai didelė (jai priklauso 17 984,16 Eur nominalios vertės akcijos), o jos akcijas įgijo pareiškėjos duktė. Pareiškėjos nuomone, atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ nuostatų. Skundžiamame akte nurodyta, kad „2020-11-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos <...> informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie N. M. valdomą bendrovę". Pareiškėja šių duomenų neturi, todėl Skundžiamo akto faktinis pagrindas žinomas tik pačiam Migracijos departamentui. Skundžiamo akto rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad Vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nusprendžia neišduoti (duomenys neskelbtini) pilietei N. M., gim., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas Sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje grindė Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p., kuris numato, kad: išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: <...> jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. suteikia teisę Migracijos departamentui teisę atsisakyti išduoti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neatitinka konkrečių Įstatymo sąlygų. Nei ši, nei bet kuri kita norma nesuteikia teisės Migracijos departamentui atsisakyti išduoti leidimą, jei užsienietis atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, kadangi šiam viešojo administravimo subjektui tokia atsisakymo teisė Įstatyme ar kitame teisės akte tokiu atveju nėra numatyta. Pažymi, kad Sprendimo 5 psl. nurodyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nuostata yra tik procedūrinio pobūdžio ir nenumato jokios papildomos Migracijos departamento kompetencijos. Pareiškėja yra sąžininga užsienietė, ilgą laiką teisėtai gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir atitinkanti visas Įstatymo nustatytas sąlygas leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Pareiškėja, kurios visi artimi žmonės gyvena Lietuvos Respublikoje, turi teisę reikalauti iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektų proporcingų ir sąžiningų sprendimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), kaip UAB „LINOIL Group“ (toliau – Bendrovė) dalyvei ir prie jo pridedamus dokumentus Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, pagal tuo metu turėtus duomenis nenustatyta, todėl 2019 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
2019 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. lapkričio 19 d. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba užsieniečiui nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2020-11-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą Bendrovę bei šios įmonės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Bendrovėje yra įdarbinti 5 darbuotojai: 3 trečiųjų šalių piliečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimus gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) (V. M., O. S. ir V. S.) ir 2 trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi (A. R. ir V. S.). Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad turi būti atsižvelgiama, jog pagal reglamentuotas darbo sąlygas visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taigi, buvo vertinamos Bendrovės darbuotojų V. M., O. S. ir V. S. darbo sąlygos Bendrovėje. Patikrinus aktualiausius Sodros informacinės sistemos duomenis, buvo nustatyta, kad darbuotojui V. S., nuo 2020-02-01 iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nebuvo mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad nuo 2020-02-01 Bendrovės darbuotojas V. S., bendrovėje nedirbo visą darbo laiką, kaip to yra reikalaujama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. UAB „Linoil Group“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (t. y. V. M. ir O. S.), bendrai mokamas darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėn. sudarė 1081,36 Eur. Kadangi pareiškėjos valdomoje Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudarė 1081,36 Eur, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja bei jos valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes darbuotojams bendrai mokamas 1081,36 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių (pastebėtina, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, už 2019 m. II ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudaro 1278,00 Eur, taigi du tokius dydžius sudaro 2556,00 Eur). Be to, patikrinus duomenis apie bendrovės dalyvius VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje, nustatyta, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 199824,00 Eur, įstatinis kapitalas yra padalintas į 6900 vienetų akcijų, o akcijos nominali vertė sudaro 28,96 Eur. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020-07-29 pareiškėja valdo nebe 2300 vienetus akcijų, o tik 621 vienetus vardinių paprastųjų akcijų. Vadinasi, ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja į Bendrovę buvo investavusi 17964,16 Eur (621 akcija x 28,96 Eur), o tai nesudaro ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (17964,16 Eur < 66608,00 Eur) –pareiškėjos nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė sudaro maždaug tik 1/11 UAB „LINOIL Group“ įstatinio kapitalo. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad pareiškėja neatitinka imperatyvaus reikalavimo dėl bendrovės akcininkui nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominaliosios vertės santykio su bendrovės įstatiniu kapitalu, kadangi jai nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra 48643,84 Eur mažesnė, nei yra reikalaujama. Migracijos departamento nustatė, kad pareiškėja neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl buvo nustatyta, kad yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Šalies argumentai
Pareiškėja su ginčijamu sprendimu nesutinka, tačiau neneigia fakto, kad jos valdoma Bendrovė neatitiko imperatyvių įstatyme numatytų reikalavimų ir nurodo, kad vien dėl to, kad Bendrovės veikla neatitiko tam tikrų formalumų, pareiškėjai negali būti užkertama galimybė teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja leidimą laikinai gyventi gali gauti kitu pagrindu, t. y. šeimos susijungimo atveju.
Pažymi, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent vykdomos veiklos pagrindu, o ne šeimos susijungimo pagrindu, todėl norit išlaikyti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja turi atitikti tuos reikalavimus, kurių pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pabrėžia, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsieniečiai turi atitikti visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Įstatyme nėra numatyta išimčių dėl nurodytų teisės normų netaikymo. Užsieniečiams tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, o priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų, neturi teisinės reikšmės taikant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018). Nurodo, kad Migracijos departamentas nustatė pakankamai aplinkybių, kad pareiškėjos valdoma bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes susijusias su pareiškėja, t. y. kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi galėjo gauti kitu pagrindu. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
2020 m. liepos 15 d. pareiškėja Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindu. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi. Šis sprendimas priimtas įvertinus, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo (pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu savo skunde nurodo, kad ji atitinka nurodytas ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo sąlygas, o Migracijos departamento argumentai, kad pareiškėja formaliai pragyvento Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama leidimą laikinai gyventi patvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su tokiu pareiškėjos aplinkybių vertinimu atsakovas nesutinka. Pareiškėja per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą turėjo šiuos leidimus laikinai gyventi, išduotus pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto:– (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2015-01-27 iki 2016-01-27; – (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2016-01-27 iki 2018-01-28; – (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2018-01-29 iki 2019-12-18. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu jos turimas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), išduotas 2019-11-19 pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galioja iki 2021-11-19.Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Taigi, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms – jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus (1) ir turėjo leidimą laikinai gyventi (2) . Pagal LR vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – LNG aprašas) 47 punktą, jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas turi įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų. Jei toks pagrindas nustatomas, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi. Pagal LNG aprašo 48.10 punktą, atlikus LNG aprašo 47 punkte nurodytą įvertinimą, nustatyti duomenys, kai užsienietė neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jai leidimą laikinai gyventi, yra įvertinami apskaičiuojant pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje.
Vien faktas jog pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi turėdama galiojantį leidimą laikinai gyventi, nereiškia, kad leidimai nuolat gyventi pareiškėjai bus išduotas. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas atliko išsamų vertinimą ar užsienietė atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir nustatė, kad užsienietė formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama leidimą laikinai gyventi, tačiau minėta užsienietė, kreipdamasi dėl leidimo nuolat gyventi, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kurių pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pabrėžia, kad pastarasis leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2019-11-19, o jos valdoma Bendrovė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų neatitinka nuo 2019-12-02, kuomet iš Bendrovės buvo atleista darbuotoja Lietuvos Respublikos pilietė O. M. (2019 m. gruodžio mėn. Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudarė 2114,74 Eur, kas nesudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių). Taigi, pareiškėja bei jos valdoma įmonė net nuo 2019 m. gruodžio mėn., t. y. beveik nuo pat pastarojo leidimo laikinai gyventi galiojimo pradžios (primintina, kad pareiškėjos leidimas laikinai galioja nuo 2019-11-19) iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, kas sudaro daugiau nei 11 mėnesių ir beveik iš esmės visą pastarojo leidimo laikinai gyventi galiojimą laikotarpį, neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Formaliai pareiškėja yra pragyvenusi be pertraukos, kaip galima matyti pagal ginčijamame sprendime nurodytų leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpius, bet užsienietė beveik visą paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį neatitiko jai išduoto leidimo pagrindo (kas vertintina pagal LNG aprašo 48.10), todėl neatitikdama leidimo laikinai gyventi pagrindo ir panaikinus jai išduotą leidimą laikinai gyventi, ji nebeatitinka leidimo nuolat gyventi sąlygos turėti galiojantį leidimą laikinai gyventi.Šiuo atveju, atsakant į pareiškėjos skundo argumentą, kad nei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas, nei bet kuri kita norma nesuteikia teisės Migracijos departamentui atsisakyti išduoti leidimą, jei užsienietis atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas, pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Vien formalus Įstatymo 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Nurodo, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Įprasta ir teisinga, kad kuo daugiau teisių suteikiama, tuo daugiau iš jo gali būti reikalaujama atsakomybės bei šias teises atitinkančių pareigų vykdymo. Mano, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiams gali būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant kitus dokumentus (pvz., leidimą laikinai gyventi, vizą), t. y. gali būti griežtai reikalaujama atitikti Įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, turėdama jai Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, realiai neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. tokių, kokios egzistavo išduodant užsienietei leidimą laikinai gyventi nurodytu Įstatymo pagrindu, bei į tai, kad sąlygų neatitikimas buvo sąlygotas pačios užsienietės sąmoningų veiksmų, nes užsienietė, būdama Bendrovės akcininke, beveik nuo pat pastarojo leidimo laikinai gyventi galiojimo pradžios iki šiol nesiėmė priemonių, kad jos valdoma įmonė atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, daro išvadą, kad užsienietė sąmoningai veikė nesąžiningai, todėl jos veiksmai negali sukurti teisėto rezultato – teisių į Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo statusą įgijimą; veikdama nesąžiningai, ji negali turėti lūkesčių pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.Pažymi, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (pvz., 2016-10-18 sprendimas byloje ?ner prieš Nyderlandus) praktikoje. Taip pat EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės . Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, Sodros informacinės sistemos duomenimis dėl Bendrovės ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, todėl prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei neišduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė pareiškėjos N. M. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. 2019-11-19 Migracijos departamentas išdavė N. M. leidimą laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021-11-19. Kaip nurodyta VĮ „Registrų centras“ pateiktoje finansinėje ataskaitoje už 2019 m., N. M. valdomos UAB „Linoil Group“ veiklos pobūdis – nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2020-11-09 Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą bendrovę – UAB „Linoil Group“ ir šios įmonės darbuotojus. Buvo nustatyta, kad šiuo metu įmonėje yra įdarbinti 5 darbuotojai : 3 trečiųjų šalių piliečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimus gyventi Europos Sąjungoje ir 2 trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad turi būti atsižvelgiama, jog pagal reglamentuotas darbo sąlygas visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taigi, turi būti vertinamos UAB „Linoil Group“ darbuotojų V. M., gim. 1976 m., O. S., gim. 1973 m., V. S., gim. 1997 m., darbo sąlygos bendrovėje. Kaip seka iš Sodros informacinės sistemos duomenų, UAB „Linoil Group“ darbuotojos V. M., gim. 1976 m., darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėn. sudaro 610 Eur/mėn.; darbuotojo O. S., gim. 1973 m., darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėn. sudaro 471,36 Eur/mėn. (už 2020 m. birželio mėn. darbo užmokestis sudarė 377,65 Eur, už 2020 m. liepos mėn. - 471,36 Eur, už 2020 m. rugpjūčio mėn. - 580,95 Eur. už 2020 m. rugsėjo mėn. - 610 Eur). Patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje apie N. M. valdomos bendrovės UAB „Linoil Group“ darbuotoją V. S., gim. 1997 m., buvo nustatyta, kad jam nuo 2020-02-01 mokamas vos 15 Eur/mėn. darbo užmokestis ( V. S., gim, 1997 m., tuo pačiu metu taip pat dirba ir kitoje bendrovėje, kur jam mokamas darbo užmokestis yra žymiai didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga). Taigi, V. S., gim. 1997 m., UAB „Linoil Group“ nuo 2020 m. vasario mėn. iki šiol nedirba visą darbo laiką, kadangi jam yra mokamas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurią 2020 m. vasario mėn. sudarė 607 Eur/mėn. Darbuotojui V. S., gim. 1997 m., nuo 2020-¬02-01 iki šiol nėra mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nuo 2020-02-01 UAB „Linoil Group“ darbuotojas V. S., gim. 1997 m., bendrovėje nedirbo visą darbo laiką, kaip to yra reikalaujama pagal įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. UAB „Linoil Group“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimus (t. y. V. M., gim. 1976 m., 0. S., gim. 1973 m.), bendrai mokamas darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėn. sudaro 1081,36 Eur. Kadangi N. M. valdomoje UAB „Linoil Group“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudaro 1081,36 Eur, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja bei jos valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes darbuotojams bendrai mokamas 1081,36 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių (pastebėtina, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, už 2019 m. II ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudaro 1278,00 Eur, taigi du tokius dydžius sudaro 2556,00 Eur), ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi N. M. buvo išduotas 2019-11-19, o jos valdoma UAB „Linoil Group“ Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų dėl bendrovėje įsteigtų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, neatitinka nuo 2019-12-02, kuomet iš UAB „Linoil Group“ buvo atleista darbuotoja Lietuvos Respublikos pilietė O. M., gim. 1980 m. (2019 m. gruodžio mėn. UAB „Linoil Group“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudarė 2114,74 Eur, kas nesudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių). Pareiškėja bei jos valdoma įmonė net nuo 2019 m. gruodžio mėn. (jos leidimas laikinai gyventi galioja nuo 2019-11-19) iki šiol neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tais atvejais, kai bendrovė faktiškai pradeda nebeatitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nuo pirmosios sąlygų neatitikimo dienos Migracijos departamentas turi pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą. Patikrinus duomenis apie UAB „Linoil Group“ dalyvius VĮ „Registrų centro duomenų bazėje, nustatyta, kad jos įstatinį kapitalą sudaro 199824 Eur, įstatinis kapitalas yra padalintas į 6900 vienetų, akcijų, o akcijos nominali vertė sudaro 28,96 Eur. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020-07-29 N. M. valdo nebe 2300 vienetus akcijų, o tik 621 vienetus vardinių paprastųjų akcijų. Pareiškėja į UAB „Linoil Group yra investavusi 17964,16 Eur (621 akcija x 28,96 Eur), o tai nesudaro ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (17964,16 Eur < 66608,00 Eur) – N. M. nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė sudaro maždaug tik 1/11 UAB „Linoil Group“ įstatinio kapitalo. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėja neatitinka imperatyvaus reikalavimo dėl bendrovės akcininkui nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominaliosios vertės santykio su bendrovės įstatiniu kapitalu, kadangi jai nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra 48643,84 Eur mažesnė, nei yra reikalaujama, todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsieniečiai turi atitikti visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Įstatyme nėra numatyta išimčių dėl nurodytų teisės normų netaikymo. Užsieniečiams tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-2860- 1062/2018). Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, o priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų, neturi teisinės reikšmės taikant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl laikytina, kad ji siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Pareiškėja ir jos valdoma UAB „Linoil Group“ nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki šiol neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba užsieniečiui nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pareiškėja 2020 m. liepos 15 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindu. Kartu su šiuo prašymu ji pateikė iki 2022-03-12 galiojantį kelionės dokumentą - (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-03-12, leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), pažymėjimą LVK Nr. (duomenys neskelbtini) apie išlaikytą valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą, pažymėjimą LVP Nr. (duomenys neskelbtini) apie išlaikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus ii dokumentą, patvirtinant} sumokėtą teisės aktų nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi priėmimą, nagrinėjimą, sprendimo priėmimą ir leidimo nuolat gyventi išdavimą (neišdavimą) bendra tvarka. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte Įtvirtinta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms - jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus (1) ir turėjo leidimą laikinai gyventi (2). Leidimą nuolat gyventi išduodant Šiuo pagrindu, užsieniečio pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 53 straipsnio 3 dalis). Pragyvento laikotarpio nepertraukiu buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eiles ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių (Įstatymo 53 straipsnio 10 dalis). Pareiškėja per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą turėjo šiuos leidimus laikinai gyventi, išduotus pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto: (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2015-01-27 iki 2016-01-27; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2016-01-27 iki 2018-01-28; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2018-01-29 iki 2019-12-18. Šiuo metu jos turimas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), išduotas 2019-11-19 pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galioja iki 2021-11-19.
Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau - Aprašas), 47 punktą, jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d, įsakymu Nr.MV-329 , nustatyta tvarka įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė, turėdama galiojantį leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). V. A. 47 punktu, Migracijos departamentas įvertino, ar nėra pareiškėjos turimo leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Nustačius leidimo laikinai gyventi naikinimo pagrindą, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi.
Pagal Aprašo 48 punktą, apskaičiuojant, atsižvelgus j Įstatymo 53 straipsnio 9 dalį, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pragyventą laikotarpį ir nustatant tai, ar užsienietis nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, Įvertinami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą įrašyti duomenys apie tai, ar užsienietis buvo teistas ir apie laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir šie duomenys apie užsienietį: laikotarpis, kuriuo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje dirbtas laikotarpis; kelionės dokumente esančios valstybių sienų kūlimo žymos, įrašai apie gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir kiti įrašai bei žymos; vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenys, užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) informacinėje sistemoje; sveikatos priežiūros Lietuvos Respublikoje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir / ar Lietuvos Respublikoje gaunamų išmokų ar socialinių pašalpų mokėjimo laikotarpis; pateiktų dokumentų duomenys ir kita informacija, Migracijos departamento gauta vykdant savo funkcijas. Atsakovas išnagrinėjo nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, visumą, nustatė, kad užsienietė formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama leidimą laikinai gyventi, tačiau įvertinus minėtos užsienietės atitiktį jos turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygoms, įtvirtintoms Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatė, kad N. M. bei jos valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl nevertintinos kaip diskriminacinės.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Leidimą nuolat gyventi išduodant šiuo pagrindu, užsieniečio pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 53 straipsnio 3 dalis). Pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių (Įstatymo 53 straipsnio 10 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. Įsakymo Nr. 1V-583 redakcija) (toliau - Aprašas), 47 punktą, jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „D. L. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įvertinti, ar nėra leidinio laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Jeigu toks pagrindas nustatomas, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi. Pareiškėjai leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad bendrovės darbuotojams bendrai mokėtas mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019-12-02 nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių, t. y. pareiškėja neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies imperatyvių reikalavimų (visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius).
Vadovaujantis LVAT formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos buvo vertinamos ir LVAT bylose Nr. eA-4565-858/2017, Nr. eA-4901-822/2017, Nr. eA-5201-261/2017. Jose teismas konstatavo, jog neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog ji ketina ir toliau gyventi Lietuvoje, tai , kad čia gyvena jos dukra su šeima, nors ir rodo siekį sukurti glaudesnį ryšį su Lietuva, tačiau neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui – šiuo atveju svarbu tai, jog Bendrovė, kurioje dirbo pareiškėja (kuriai buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ji ketina užsiimti teisėta veikla būtent Bendrovėje) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Taigi, konstatuotina, kad teisės normos skundžiamame Sprendime pritaikytos tinkamai.Teismui įvertinus bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad pareiškėja N. M. formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama leidimą laikinai gyventi, tačiau įvertinus minėtos užsienietės atitiktį jos turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygoms, pareiškėjos valdoma bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu (darbuotojams bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių), vadinasi, Departamentas turėjo pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Ginčijamas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu ar per atstovus), taip pat neatima galimybės pareiškėjai teikti naują prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai reikalauja pareiškėjos nuolatinio buvimo joje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas bei atsitinkantis įstatymo nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų nesilaikymo. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjos Įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtintų reikalavimų, pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, turi pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, o priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė neatitinka šių reikalavimų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi teisinės reikšmės, nes vien neatitikimas Įstatymo nuostatoms yra pakankamas pagrindas išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ( ABTĮ 40 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.