- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1081-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01032-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. Z., V. Z.
- Atsakovas
- G. L.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Z. ir V. Z. atstovaujamų advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovui G. L. dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. Z. ir V. Z. kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo G. L. priteisti po 2 000,00 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio, už kurį atsakovas baustas administracine tvarka, ieškovai jautė nuolatinę įtampą, dvasiškai išgyveno, pasijuto pažeminti. Kaimynas G. L., būdamas neblaivus, juos išvadina necenzūriniais žodžiais. Dėl to pablogėjo abiejų ieškovų sveikatos būklė – padidėjo kraujospūdis, dėl to reikia vartoti vaistus, ieškovui A. Z. atsinaujino epilepsijos priepuoliai.
2. Atsakovas G. L. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad konfliktinės situacijos su ieškovais tęsiasi nuo 2012 m., kai 2012 m. jį sumušė kaimynas A. Z.. Ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau atlyginus atsakovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, byla buvo nutraukta. Ieškovui A. Z. atlyginus žalą, prasidėjo nesutarimai. Kaimynė V. Z. jam kartoja, kad ką sumokėjo, tą susigrąžins. Ieškovai jam neduos ramybės, kol neatgaus už padarytą žalą sumokėtų pinigų. Ieškovė V. Z. savo elgesiu jį įvairiais būdais provokuoja: nuolat žiūri ką jis veikia, fotografuoja, kas pas jį ar sūnų atvažiuoja automobiliu, maivosi, rodydama jam įvairias grimasas, replikuoja, kad atsakovas gavo, ko norėjo, įžeidinėja, jog jis yra alkoholikas. Santykiai su kaimynais Z. yra nenormalūs, nes kaimynai nuolat kviečia policijos pareigūnus, nors jis pats dėl kaimynės V. Z. netinkamo elgesio nėra kreipęsis į pareigūnus, stengiasi atsiriboti nuo ieškovų. Dėl ieškovo A. Z. padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, t. y. galvos sumušimo, jo paties sveikatos būklė pablogėjo, nes juto galvos skausmus, svaigimą, dėl ko turėjo gydytis. Iki sumušimo jis jokių sveikatos sutrikimų neturėjo. Pastaruoju metu dėl juntamos nuolatinės įtampos santykiuose su kaimynais Z. jis negali užmigti, todėl buvo siunčiamas konsultacijai pas gydytoją – psichiatrą, vartoja raminamuosius vaistus. Atsakovas G. L. yra pensininkas, kas mėnesį gauna 199,79 Eur senatvės pensiją, jo sutuoktinė B. S. L. gauna kas mėnesį 225,75 Eur senatvės pensiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. L. 200,00 Eur neturtinės žalos ir 45,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. Z. naudai; 100,00 Eur neturtinės žalos ir 22,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. Z. naudai; iš ieškovės V. Z. 4,00 Eur, o iš ieškovo A. Z. 5,00 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybei.
4. Teismas nurodė, kad nors liudytojos K. J. ir R. Z. patvirtino aplinkybes, kad ieškovai dėl atsakovo netinkamo elgesio patyrė stresą, dvasiškai išgyveno, buvo susinervinę ir matė, kaip po G. L. veiksmų ieškovų atžvilgiu V. Z. ne kartą buvo pašlijusi sveikata ir net vartojo vaistus, tačiau byloje pateiktų ieškovų medicininių išrašų nepakanka padaryti išvadai, kad jų sveikatos būklių pablogėjimas ir jiems diagnozuotos ligos, o ieškovui A. Z. atsinaujinę (duomenys neskelbtini) priepuoliai, būtų susiję būtent su atsakovo G. L. netinkamu elgesiu jų atžvilgiu ir tai būtų nuo juntamos nuolatinės įtampos, t. y. jų atžvilgiu pavartotų necenzūrinių žodžių „Debilas; debilų šeimynėlė ir kt.“. Ieškovai nepateikė medikų specialistų išvadų ar ekspertizės akto, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog dėl juntamos nuolatinės įtampos dėl atsakovo netinkamo elgesio jiems diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini), bei ieškovui A. Z. (duomenys neskelbtini) paūmėjimas 2014 m. – 2015 m. Nors nagrinėjamose byloje tokios aplinkybės nustatytos, tačiau ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad būtent dėl išnagrinėtose administracinėse bylose nurodytų atvejų V. Z. dėl pablogėjusios sveikatos būklės būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tai, jog dėl to ieškovai dvasiškai išgyveno, jautė nepatogumus prieš sodų bendrijos gyventojus, jautėsi pažeminti byloje nustatyta pačių ieškovų paaiškinimais. Nors ieškovo A. Z. paaiškinimu, dėl to, kad neblaivus atsakovas jų šeimą nuolat vadina „Debilų šeimynėle“ yra pablogėjusi jo paties reputacija, bendravimo galimybės sumažėjo su kitais gyventojais, tačiau liudytojas A. J. parodė, kad jo požiūris į ieškovus Z. nėra pakitęs, nes tai tvarkinga šeima, geri kaimynai. Pats ieškovas V. Z. paaiškino, kad jis aktyviai dalyvauja sodų bendrijos „Kelininkas“ gyventojų bendrijos veikoje, yra aktyvus gyventojas, kuris dalyvauja organizuojamose talkose ir šventėse, o tai rodo, kad paties ieškovo bendravimo galimybės su kitais sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais nėra sumažėjusios ir gyventojų požiūris į ieškovus nėra pakitęs. Liudytojos B. S. L. paaiškinimu jos sutuoktinis G. L. yra ligotas, kurio sveikatos būklė pablogėjo po to, kai jis buvo sumuštas kaimyno A. Z.. Nors šios liudytojos teigimu, sutuoktinis susinervinęs ją vadina „debile“, kaimynė V. Z. padariusi įrašą jį panaudoja savo tikslais, teismas tokias nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kadangi liudytojai R. Z., K. J. ir A. J. parodė, jog neblaivaus atsakovo G. L. šūkavimai, žodžiai „debilų šeimynėlė, debilai“ būdavo nukreipti ieškovams ir jų kitiems šeimos nariams. Ieškovės V. Z. elgesys tam tikrais atvejais kelia nepatogumus atsakovo šeimai. Liudytojas D. L. paaiškino, kad jis jaučiasi nepatogiai, kai kaimynė V. Z., išėjusi į gatvę, žiūri, ką jis nešasi, fotografuoja, be pagrindo kviečia įvairių institucijų atstovus. Tai, jog dėl pačios ieškovės V. Z. elgesio yra tokia kaimynų konfliktinė situacija, kadangi ji demonstratyviai žiūri, kas atvyksta pas atsakovą ar ką nešasi krepšyje, fotografuojama ir daromi įrašai, be pagrindo priekabiaujama prie atsakovo, rodomos įvairios grimasos, patvirtino atsakovas G. L. bei liudytoja B. St. L.. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog tarp ieškovų ir atsakovo šeimos santykiai yra iš tiesų nenormalūs ir įtempti. Iš medicininių išrašų matyti, kad ieškovei nuo 2012 m. gruodžio 12 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji lankosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. Z. 2011 m. gruodžio 15 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Priepuoliai nesikartojo iki 2014 m. spalio mėn., tačiau po to buvo įvykę keli (duomenys neskelbtini) priepuoliai, paskutinis – 2015 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) liga A. Z. diagnozuota nuo 2009 m., 2014 m. liepos mėn. po nervinės įtampos jam (duomenys neskelbtini), todėl buvo išrašyti kiti vaistai nuolatiniam vartojimui. Iš G. L. medicininių išrašų matyti, kad jis serga (duomenys neskelbtini), skundžiasi padidėjusiu (duomenys neskelbtini), kurie prasidėjo nuo 2012, kuomet patyrė traumą, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taip pat vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus. 2016 m. gruodžio 13 d. G. L. kreipėsi į gydytoją – (duomenys neskelbtini). Įrodyta, kad ieškovams neturtinė žala buvo padaryta atsakovo neteisėtais chuliganiškais veiksmais. Neturtinė žala pasireiškė neigiamomis emocijomis ir dvasiniais išgyvenimais, sukeltais viešoje vietoje įžeidus, išplūdus necenzūriniais žodžiais, kuriuos girdėjo ne tik ieškovai, bet iš pašaliniai asmenys, ką teisme patvirtino liudytojai R. Z., K. J. ir A. J.. Ieškovai jiems padarytos neturtinės žalos dydį grindė faktinėmis aplinkybėmis, priimtais nutarimais administracinėse bylose Nr. A.2.9.-98-548/2014, Nr. A.9.-413-548/2014, Nr. A.2.-97-840/2016, Nr. A.2.-744-548/2015, Nr. A.2.9-546-810/2015, Nr. A.2.9-97-840/2016, kuriais G. L. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 174 straipsnį ir jam paskirtos administracinės nuobaudos. Dėl atsakovo neteisėtos veikos – jų atžvilgiu padarytų administracinių teisės pažeidimų, ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neigiamas emocijas, pažeminimą. Teismas nesutiko, kad jo atžvilgiu išnagrinėtos administracinės bylos, kuriose jis nubaustas administracinėmis nuobaudomis, kurias yra sumokėjęs, yra pakankamas atlygis ieškovams. Nurodytose administracinėse bylose atsakovas G. L. savo neteisėtais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, jo padaryti veiksmai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, todėl dėl tokių jo veiksmų ieškovai išgyveno dvasiškai, jautė nepatogumą, kadangi pažeidimai buvo padaryti viešoje vietoje – sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kuri lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl jo kaltė yra preziumuojama pateiktų rašytinių įrodymų visuma – 2014 m. liepos 14 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. gegužės 20 d., 2015 m. spalio 26 d. nutarimais, kurie yra įsiteisėję, administracinio teisės pažeidimo bylose. Atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad atsakovas G. L. buvo nubaustas 5 kartus nuobaudomis už administracinį pažeidimą pagal ATPK 174 straipsnį, kuomet viešoje vietoje – gyvenamųjų namų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini)., vartojo necenzūrinius žodžius V. Z., kitais atvejais vartojo necenzūrinius žodžius abiejų ieškovų atžvilgiu, po ko ieškovai pajuto dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neturtinės žalos dydį ieškovės V. Z. atžvilgiu teismas vertino 200,00 Eur dydžiu, o ieškovui A. Z. neturtinės žalos dydį, – 100,00 Eur dydžiu. Atsižvelgęs į tenkintų ieškovų ieškinio reikalavimo dydį, teismas proporcingai priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovai A. Z. ir V. Z. atstovaujami advokato Tomo Vildžiūno prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
6. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Teismas nepagrįstai netenkino parengiamojo teismo posėdyje ieškovų atstovo pareikšto prašymo apklausti 9 liudytojus, kurie patvirtins ar paneigs ieškinyje nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškinys yra grindžiamas įsiteisėjusiais nutarimais administracinėse bylose Nr. A.2.9.-98-548/2014, Nr. A.9.-413-548/2014, Nr. A.2.-97-840/2016, Nr. A.2.-744-548/2015, Nr. A.2.9-546-810/2015, Nr. A.2.9-97-840/2016, kuriais G. L. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 174 straipsnį ir jam paskirtos administracinės nuobaudos, nutarė apsiriboti 3 liudytojais. Tokiu būdu teismas ne tik pažeidė rungtyniškumo principą, bet ir išreiškė išankstinę nuomonę dėl neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo. Teismas be pagrindo kaip visiškai patikimus vertino atsakovo artimų giminaičių parodymus ir vien jais remdamasis sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad dėl atliekamų tyrimų ieškovai buvo priversti nuolat lankytis policijos įstaigose, teismuose. Dėl administracinių bylų nagrinėjimo ieškovai negalėjo tinkamai atlikti savo darbinių pareigų, nes būdavo priversti atsiprašyti iš darbo. Dvasinį sukrėtimą dėl pastovių ir sistemingų įžeidžiančių veiksmų, patyrė ne tik ieškovai, bet ir jų šeimos nariai. Teismas visiškai neįvertino ieškovų sveikatos būklės bei aplinkybių, kad atsakovas neturtinės žalos padarymo fakto niekada nepripažino. Teismas ieškovams padarytą neturtinę žalą įvertino tokia suma, kokia teismų praktikoje priteisiama už vienkartinius veiksmus. Teismas nustatydamas tokio dydžio neturtinę žalą sudarė prielaidas pakartotiniams neteisėtiems atsakovo veiksmams, kadangi iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog administracinių nuobaudų skyrimas jokios įtakos atsakovo elgesiui nedaro.
7. Su apeliaciniu skundu ieškovai pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo kopiją.
Atsiliepimas
8. Atsakovas G. L. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis teisės normomis, pilnai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų ir proceso šalių duotus paaiškinimus, bei remiantis savo vidiniu įsitikinimu, tikėtinumo taisykle ir darė tinkamas išvadas. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai nustatė, kad neturtinė žala ieškovams pasireiškė neigiamomis emocijomis ir dvasiniais išgyvenimais. Visas situacijas išprovokuodavo patys ieškovai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pačios ieškovės elgesys turėjo įtakos šalių santykiams, kas turi reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas byloje nustatė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tinkamai įvertino pateiktų rašytinių įrodymų visumą. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, todėl tinkamai nustatė neturtinės žalos dydžius. Ieškovų nurodyti susirgimai nėra konflikto su atsakovu pasekmė. Proceso metu nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovų patirti įžeidimai ateityje gali turėti neigiamą įtaką bendrai jų sveikatos būklei. Teismas taip pat įvertino ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes mokėti priteistą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantai su apeliaciniu skundo pateikė naują įrodymą – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo G. L.. Apeliantai nenurodė jokių argumentų dėl šių įrodymų prijungimo būtinumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
11. Įvertinus apeliantų pateikto įrodymo turinį konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatyta, jog apeliantai minėto įrodymo negalėjo pateikti savalaikiai ir tokia būtinybė iškilo vėliau, todėl jis atsisakytinas priimti ir grąžintinas apeliantams.
Dėl neturtinės žalos dydžio
12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
13. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, siekdami įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str. 1.5 str., CPK 4 str.).
14. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra svarbi tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrindė savo vertinimą, kodėl jam nekyla abejonių, kad dėl atsakovo G. L. neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė nepatogumus ir neigiamas emocijas, kurių nebūtų patyrę, jei šie veiksmai nebūtų atlikti.
17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vienu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl už nevienkartinius atsakovo veiksmus priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šiuo aspektu analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisdamas ieškovei V. Z. 200,00 Eur, o ieškovui A. Z. 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo G. L. vartotų necenzūrinių žodžių ieškovų atžvilgiu, jie patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus, dėl to jautęs nepatogumus prieš kitus sodininkų bendrijos narius. Teismas įvertino ir tai, jog ieškovė V. Z. taip pat nesielgė tinkamai atsakovo atžvilgiu, nuolat stebėdama atsakovo šeimą, juos fotografuodama, darydama įrašus bendravimo metu, nors turėjo pagrindą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Atsakovo naudoti necenzūriniai žodžiai, nors ir turėjo aiškios nepagarbos kitam asmeniui pobūdį, pagal savo pobūdį buvo įžūlus elgesys, dėl ko ieškovai patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovo veiksmai kokių tai sunkesnių pasekmių ar sveikatos pablogėjimo, trikdžių tiek jų darbinei veiklai, tiek kasdieniam gyvenimui nesukėlė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio pablogėjo ar sutriko ieškovų sveikata, nes iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovei V. Z. (duomenys neskelbtini) diagnozuota nuo 2012 m. gruodžio 12 d., ji vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini); ieškovui A. Z. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota 2011 m. gruodžio 15 d., (duomenys neskelbtini) liga diagnozuota nuo 2009 m., paskirtas gydymas vaistais. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas G. L. nuo 2007 m. serga (duomenys neskelbtini), skundžiasi (duomenys neskelbtini), kurie prasidėjo nuo 2012, kuomet patyrė traumą (liekamieji reiškiniai), taip pat vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, 2016 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į gydytoją – (duomenys neskelbtini).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją, o teismo iš atsakovo ieškovams priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose. Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina patys apeliantai, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.