Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2005 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 214 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta, bausmes apimant su 2005 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 13 metų ir 5 MGL, tai yra, 625 Lt dydžio bauda;

3) 2017 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausme paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2019 m. gegužės 6 d. išregistruotas iš Probuojamųjų registro,

4) 2023 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, paskyrimo dienos (2022 m. spalio 27 d.), konfiskuota automobilio „Audi A7“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 5 000 eurų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. 2022 m. gruodžio 28 d., apie 20.05 val., ties pastatu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas mažiausias 2,92 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad neprisimena, nei kada įvyko įvykis, nei, kaip buvo sustabdytas, nei eismo įvykio. Penkis mėnesius buvo blogai su sveikata, pradėjo gerti, rūkyti. Dėl to kreipėsi į gydytojus, jau penki mėnesiai vaikšto pas psichologus, šiuo metu atsistatinėja atmintis. Sūnus buvo paėmęs sesers automobilio raktą, kadangi pastatė automobilį, o antrą raktą jis (kaltinamasis) rado kišenėje. Pamatęs automobilį į jį įlipo, norėjo pastatyti automobilį prie savo namų. Įvykio metu buvo išgėręs, bet taip pat ir gydėsi, jam buvo nustatytas priklausomybės sindromas, dėl ko tą dieną jam statė lašinę. Automobilis priklauso seseriai, kuri gyvena Anglijoje, įvykio metu jos namuose nebuvo. Savo poelgio paaiškinti negali, pasielgė neadekvačiai. Su „Emprekis“ nurodyta 12 910 Eur transporto verte sutinka. Savo veiksmus vertina labai blogai, prarado teisę vairuoti, pinigus, sveikatą. Dėl apgadinto automobilio žalą atlygino. Šiuo metu neturi priėjimo prie automobilio, važiuoja paspirtuku, vaikšto, stengiasi nevartoti vaistų, lankosi pas psichologus, psichiatrus. Stengiasi, kad tokie įvykiai nepasikartotų, buvo reabilitacijoje, „Detokso“ programoje, „Minesotos“ programoje. Šiuo metu jo pajamos yra nuo 1200 svarų, dar užsidirba papildomai. Įvyko metu teisės vairuoti neturėjo.

Be kaltinamojo A. J. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja E. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d., apie 20.00 val., ji kartu su vyru A. A. važiavo iš koncerto namo (duomenys neskelbtini) prospektu ir sustojo sankryžoje, norėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į kairę. Pamatė, kad priešinga eismo kryptimi, nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos, tiesiai į juos atvažiuoja juodos spalvos automobilis. Iš pradžių pagalvojo, kad automobilis pasuks ir neatsitrenks į jų automobilį, tačiau juodos spalvos automobilis trenkėsi į kairės pusės priekinę liudytojos automobilio dalį ir sustojo. Liudytojos vyras iškart išlipo ir ėmė skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Automobilyje, kuris atsitrenkė į liudytojos automobilį, už vairo sėdėjo vyriškis, kuris iš automobilio nelipo. Kokiu greičiu važiavo į juos atsitrenkęs automobilis – pasakyti negali. Kiek su vyru kalbėjo, to automobilio vyras iš pradžių net nepastebėjo. Įvykio metu oro sąlygos prastos nebuvo, nelijo, nesnigo. Kelias atrodė sausas, eismas nebuvo intensyvus (b. l. 116–119).

Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d., apie 20 val., važiavo savo automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su drauge V.. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Netoli užkandinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pastebėjo prieš juos stovinčio automobilio priekyje važiuojantį automobilį „Audi A7“, kuris važiavo neatsargiai, kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą, vinguriavo po kelią. Tuomet pastebėjo, kad automobilis užvažiavo ant kelyje esančios salelės, girdėjosi, kad, galimai, jam sprogo padanga ir nukrito priekinis kairės pusės posparnis. Vėliau automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir jis (G. M.) paskambino policijos pareigūnams. Po to sustojo prie sankryžos, kur netoliese yra sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „Audi A7“ sustojo prie šviesoforo sekcijos sukti į kairę ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, staiga trenkėsi į priešpriešais stovėjusį automobilį, kuriam degė raudonas šviesoforo signalas. Po smūgio jis sustojo, nuėjo prie automobilio „Opel“, į kurį trenkėsi „Audi A7“. Automobilyje „Opel“ sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis ir moteris. Po to nuėjo prie automobilio „Audi A7“, ten už vairo sėdėjo vyriškis, automobilyje daugiau nieko nebuvo. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nesuprantama kalba ir rūkė. Smūgis įvyko „Audi A7“ kairiuoju šonu, ties priekiniais žibintais, į „Opel“ automobilio, taip pat, priekinį kairį žibintą (1 t., b. l. 110–113).

Liudytojas K. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra A. J. sūnus. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, iš kur sužinojo pasakyti negali, neprisimena. Automobilio savininkė jo paprašė automobilį pastatyti į savo gyvenamojo daugiabučio namo kiemą, kad automobilis būtų saugus. Automobilį jis pastatė į aikštelę, esančia prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelė nėra saugoma. Rakteliai buvo ir yra pas jį. Kaip jo tėvas A. J. atsirakino automobilį nežino, galbūt tėvas turėjo atsarginį raktą, nes anksčiau, maždaug keli mėnesiai iki įvykio, A. J. automobiliu naudojosi ir važinėdavo. Tėvas anksčiau saugojo tą automobilį. Žino, kad buvo susitarimas tarp tėvo ir automobilio savininkės, kad jis, jai išvykus, saugos automobilį. Raktelių nei jis, nei jo šeimos nariai jam nedavė (1 t., b. l. 122–125).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini), bei automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi priekiu nukreiptas į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžą (1 t., b. l. 15–24).

Iš 2023 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos vaizdo kameros įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai kalba su įvykį mačiusiais liudytojais. Matyti, kad pareigūnai atidaro juodos spalvos automobilio vairuotojo pusės dureles, vairuotojo vietoje sėdi vyras, kuris prisistatė esantis A. J.. Alkotesteriu patikrinimas A. J. blaivumas (1 t., b. l. 27–34).

Iš 2023 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam sukti į kairę pusę, automobilis „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja tiesiai ir kaire puse trenkiasi į kitą stovintį automobilį (1 t., b. l. 35–50).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio užfiksuoti išoriniai apgadinimai. Apžiūros metu paimtas automobilis „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jo registracijos liudijimas (1 t., b. l. 41–52). 2023 m. kovo 28 d. automobilis „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas grąžinti S. R. (b. l. 101–102).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio užfiksuoti apgadinimai (b. l. 55–64).

Iš VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A7 vidutinė rinkos kaina yra 12 910 Eur su PVM (b. l. 72).

Iš registruotos kelių transporto priemonės išrašų matyti, kad automobilio „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. J. (1 t., b. l. 53–54).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gruodžio 28 d. 20.15 val., pirmuoju tikrinimu A. J. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 20.38 val. nustatytas 3,12 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 75–76).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. J. 2022 m. gruodžio 28 d., apie 20.05 val., ties pastatu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas mažiausias 2,92 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, nors nurodė visų aplinkybių nepamenantis, neginčijo, kad kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytoja E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d. apie 20 val. su sutuoktiniu važiavo (duomenys neskelbtini) pr., stovint sankryžoje į (duomenys neskelbtini) gatvę, priešingai kryptimi tiesiai atvažiuojantis automobilis atsitrenkė į juos, už šio automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris neišlipo. Liudytojas G. M. parodė matęs, kaip (duomenys neskelbtini) pr. „Audi A7“ važiavo neatsargiai, kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą, vinguriavo po kelią, užvažiavo ant kelyje esančios salelės, girdėjosi, kad, galimai, jam sprogo padanga ir nukrito priekinis kairės pusės posparnis. Vėliau automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, „Audi A7“ sustojo prie šviesoforo sekcijos sukti į kairę ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui staiga trenkėsi į priešpriešais stovėjusį automobilį, kuriam degė raudonas šviesoforo signalas. Liudytojas patvirtino, kad už automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įvykio metu kaltinamajam užfiksuotas mažiausias neblaivumas yra 2,92 promilės. Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti. Taigi tokie kaltinamojo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, priskiriamą tyčinių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 178–180). Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2017 m. liepos 11 d. – nukreiptas profilaktiniam patikrinimui; taip pat nuo 2014 m. lapkričio 28 d. (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), lankėsi 2023 m. sausio 19 d. gydytojo konsultacijai, nukreiptas stacionariam gydymui taikant detoksikaciją; gydėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 158, 161, 163, 164, 167).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), 93TPK359/2023 nurodyta, kad A .J. gydytas dėl psichozės, kurios pasireiškimo laikotarpis nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu, nėra duomenų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, įvykio metu buvo neblaivus, jam netikslina atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 171, 177).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nors veikos padarymo metu teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas buvo išnykęs, kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir tokios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Be to, bylos duomenimis, jis veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (bauda sumokėta), kas visgi rodo, kad asmuo savo elgesio teigiama linkme nekeičia. Be to, transporto priemonę vairavo, kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į šių išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas) Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Nagrinėjamu atveju, A. J. veiką padarė išnykus teistumui už ankstesnes veikas, yra dirbantis, išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos, kritiškai įvertino savo veiksmus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ilgą laiką savanoriavo kaip kvėpavimo pratimų instruktorius, 2022 m. spalio 8 d. atvyko stabilizacijai dėl alkoholio vartojimo, dalyvavo biopsichosocialinėje programoje (dalyvavimas iki 2023 m. sausio 18 d.), nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. vasario 14 d. gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo stacionariniame skyriuje Motyvacinės terapijos programoje, sudarytas tolimesnio gydymo planas (2 t., b. l. 29-31). Spręstina, kad vis dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, taip pat, dėl vairavimo esant neblaiviam sukėlė eismo įvykį, šią nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, kadangi veikos padarymo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra, 2023 m. vasario 15 d.

Byloje nustatyta, kad A. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Audi A7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. VĮ „Regitra“ duomenimis, minimo automobilio savininkė yra R. J. (b. l. 53–54). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kuomet jis, būdamas neblaivus, išvažiavo sesers automobiliu, jos namuose nebuvo, apie tai pastaroji nežinojo. Matyti, kad iš esmės tapačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamojo sūnus K. J., paaiškindamas, kad buvo susitarimas tarp automobilio savininkės ir jo tėvo, kad pastarasis saugos automobilį jai išvažiavus (b. l. 122–125). Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė priklauso kaltinamojo seseriai, kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo apie veikos darymą, todėl turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Nustatydamas konfiskuotinos vertės dydį, teismas vadovaujasi VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Audi A7“ vidutinė rinkos kaina yra 12 910 Eur su PVM (b. l. 72).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip nurodo, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jau metus gyvena Lietuvoje, jam padeda šeimos nariai. Taigi, įvertinus aplinkybes, susijusias su jo finansine būkle, į transporto priemonės vertę, spręstina, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus šias aplinkybes, iš kaltinamojo konfiskuotina dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri yra nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje – 5000 Eur.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 152–155) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 148–151) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 15 d.;

– konfiskuoti automobilio „Audi A7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5000 (penkis tūkstančius eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.