Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys - antstolis Mindaugas Dabkus, E. J., A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-01-22 nutartimi (b.l. 32-33) pareiškėjo A. K. prašymą patenkino: 1) nustatė, kad E. J. priklauso 1/2 dalis, A. J. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš E. J. darbinės, intelektinės veiklos ir/ar pensijos; 2) nustatė, kad, išieškant skolą iš A. J. galima nukreipti išieškojimą į E. J. pinigines lėšas, gaunamas iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, išskaitant 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad piniginės lėšos, gaunamos iš E. J. darbinės ar intelektinės veiklos, yra įgytos santuokos metu (santuoka įregistruota 1979-09-01 (vykd.b.l.9), todėl pripažino jas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.), konstatavo, kad E. J. gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.117. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiame vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją vertino neatsižvelgęs į tai, kad skolininkui, kaip individualios (personalinės) įmonės savininkui, kurios bendraturtė taip pat yra ir jo sutuoktinė, nutarties dėl pareiškimo priėmimo metu jau buvo iškelta bankroto byla. Dėl to teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti klausimą dėl skolininko dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir priėmė formuojamos teismų praktikos, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, neatitinkančią nutartį. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti kausimą iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis M. Dabkus, priėmęs vykdyti išieškotojo A. K. pateiktą Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2009-05-07 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-2324 dėl 12 069,90 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo A. K. naudai (vykdomoji byla Nr. 0028/09/01403), vykdymo metu areštavęs hipoteka įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą (vykd.b.l. 16-18) bei nustatęs, kad skolininko A. J. vardu turto, į kurį realiai gali būti nukreiptas išieškojimas, nėra, vadovaudamasis 667 ir 668 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis tvarką, pagal kurią nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, esančiame bendra su kitais asmenimis nuosavybe, 2009-08-17 patvarkymu areštavo skolininko A. J. sutuoktinei E. J. išmokamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną MMA, iki atskiro antstolio pranešimo ar teismo sprendimo dėl santuokoje įgytos turto dalies nustatymo, ir pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 11, vykd. b.l. 72). Išieškotojas A. K. pateikė teismui tokį prašymą nustatyti skolininko A. J. dalį bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje (CK 3.88 str.), į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą. Išvardintų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009-05-07 išduoto vykdomojo įrašo Nr. DB-2324 priėmimo vykdyti metu – 2009-05-08 (vykd. b.l. 5) bei 2009-08-17 patvarkymo, kuriuo iki atskiro antstolio pranešimo ar teismo sprendimo dėl santuokoje įgytos turto dalies nustatymo, buvo areštuota skolininko sutuoktinei išmokamo darbo užmokesčio dalis, viršijanti vieną MMA (vykd. b. l. 72), priėmimo metu antstolis veikė pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, nepažeisdamas proceso teisės normų, kadangi vykdymo procese atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vieninteliu turtu, iš kurio būtų galima išieškoti, yra skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, kuris, atskaičiavus mokesčius, yra 950,45 Lt (b.l.12, vykd. b.l. 68).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3542/2007; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2006). Tačiau nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė, į kurią, spręsdamas kreditoriaus pareiškimo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių A. ir E. J. nuosavybėje nustatymo (CK 3.88 str.), turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, yra skolininko, esančio personalinės įmonės A. J. dizaino studija „DABA“ savininku, įmonės teisinio statuso pasikeitimas.

Bylos medžiagos bei Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys (b.l.65) patvirtina, kad personalinei įmonei A. J. dizaino studijai „DABA“, kuri pagal savo teisinę formą yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, 2009-11-09 yra iškelta bankroto byla (b.l. 44). Įmonių bankroto procesą bei kitas su bankrotu susijusias procedūras reglamentuojantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 1 str. 3 d. įtvirtina ĮBĮ nuostatų prioritetą kitų įstatymų normų atžvilgiu, vykdant bankroto procedūras. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata yra susijusi su CK 2.50 str. 4 d., kurioje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Tokio teisinio reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009, yra suformavusi teisės aiškinimo taisyklę, jog kuomet bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kildinamas kreditoriaus reikalavimas. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 15 str. 2 d. (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), CK 2.50 str. 4 d.). Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje išaiškino ir antstolio veiksmus tokiose situacijose, kai kreditorių reikalavimai individualiai įmonei (jos dalyviui) yra pasiekę vykdymo proceso stadiją. Atlikusi ĮBĮ 15 str. 2 d, 18 str. 1 d. bei CK 2.50 str. 4 d. nuostatų sisteminę-loginę analizę, atsižvelgdama į šių normų tarpusavio funkcinis ryšį, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 str. 3 p. nuostatomis.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje 2009-05-07 išduotas vykdomasis įrašas Nr. DB-2324 buvo priimtas vykdyti 2009-05-08, t.y. dar iki bankroto bylos skolininko A. J. personalinei įmonei A. J. dizaino studijai „DABA“ iškėlimo. Tačiau šio vykdomosios bylos vykdymo procese – 2009-11-09 skolininko personalinei įmonei buvo iškelta bankroto byla (b.l. 44), todėl nagrinėjamoje situacijoje antstolis privalėjo sustabdyti šią vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą Nr. 0028/09/01403 perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. B2-721-578/2010).

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo skolininko turto daliai bendrojoje nuosavybėje nustatyti, esant iškeltai jo individualiai įmonei bankroto bylai, nebuvo teisinių prielaidų.

Kiti atskirojo skundo argumentai, esant tokiai faktinei situacijai, teisiškai neaktualūs, todėl kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Pripažinus atskirąjį skundą pagrįstu bei atsisakius patenkinti A. K. prašymą, iš šio suinteresuoto asmens priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 10,15 Lt (b.l. 64) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vykdomoji byla grąžintina ją pateikusiam antstoliui (b.l.61, 66).

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. K. prašymą nustatyti skolininko A. J. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių Algirdo ir r E. J. nuosavybėje atmesti.

Priteisti iš A. K. 10 (dešimt) litų ir 15 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Vykdomąją bylą Nr. 0028/09/01403 grąžinti antstoliui Mindaugui Dabkui, Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius-12.