Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 59-150, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2018-07-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirta subendrinta bausmė – 6 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-03-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metų laisvės atėmimas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015-04-24, bausmės vykdymo pabaiga – 2022-04-24. Vieną antrąją dalį bausmės yra atlikęs 2018-10-24, 2020-08-20 neatlikta bausmės dalis 1 metai 8 mėnesiai 4 dienos.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-08-24 nutarimu Nr. 59-150 nusprendė nuteistajam M. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistojo M. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 50 taškų (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 30), nuteistasis stokoja motyvacijos įsidarbinti pataisos įstaigoje, 2019-12-09 po pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo buvo baustas drausmine tvarka dėl nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų (SIM kortelės) laikymo, o tai rodo, kad nuostatos į priežiūrą vykdomą jo atžvilgiu yra neigiamos, nuteistasis nėra motyvuotas laikytis įstatymų, pataisos įstaigoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, nemotyvuotas keisti savo elgesio teigiama linkme, jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savo elgesio pasekmių nenumatymas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas dėl Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Komisija atsisakė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip matyti iš M. A. asmens bylos medžiagos, iš paties skundžiamo nutarimo turinio, M. A. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, tai yra, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus pataisos namuose sudarytoje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvadoje, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog M. A. nustatyti 50 (20 statiniai ir 30 dinaminiai) įverčio taškai iš 168 galimų, kas sudaro vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą, iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į šiuos veiksnius, padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, M. A. asmenybę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti (tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai, pavyzdžiui, nutartys bylose Nr. 1S-673-209/2012, Nr. 1S- 21-211/2013, 1S-248/2013 irkt.). Iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas net 8 kartus ir baustas 2 kartus. Tai rodo, kad priešingai nei skundžiamame nutarime teigia Komisija, nuteistasis daro išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, koreguoja savo elgesį, jam skirtos nuobaudos yra ne jo piktybinio elgesio išdava, o yra atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai irgi rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Komisija vertino 2019-12-09 nuteistajam paskirtą nuobaudą, tačiau pažymėtina, jog ši nuobauda jau yra išnykusi, todėl Komisija nutarime be pagrindo akcentavo šios nuobaudos įtaką sprendimui netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo. Komisijos nutarime pripažįstama, jog nuteistasis adaptavosi prie esamos socialinės aplinkos be išskirtinių sunkumų, konfliktinių situacijų su jį prižiūrinčiais pareigūnais neužfiksuota, todėl iš šių motyvų yra akivaizdu, jog nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų darbą, dirbtų MB (duomenys neskelbtini) pareigose. Be to nutarime nurodyta, kad 2020-08-28 gauta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. P. pažyma, jog nuteistajam bus suteikta darbo vieta centre. Tai taip pat rodo, kad nuteistasis vykdo ankstesnių komisijų nutarimuose pateiktas rekomendacijas ir yra ne tik linkęs keistis, taisyti savo elgesį, o tą ir daro. Nuteistojo gynėja pabrėžia, kad apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Taigi, M. A. faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Konstatavus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, išėjus į laisvę turint garantuotą gyvenamąją vietą, kurioje yra sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, darbo vietą, tai yra, pragyvenimą šaltinį, jo pavyzdingą teigiamą elgesį bausmės vykdymo metu, kritišką požiūrį į savo padarytas veikas, neturėjimą nusikalstamų nuostatų, Komisija, motyvuodama savo sprendimą, iš esmės suabsoliutino negaliojančią nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą ir visiškai ignoravo visas nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tad akivaizdu, netinkamai vertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nustatydama aukštesnius kriterijus nei to reikalauja teisės aktai, taip esmingai apribojant galimybę nuteistajam M. A. būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-08-24 nutarimą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. A. ir priimti sprendimą taikyti M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, smulkiai išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija. Aplinkybė, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.

Nuteistojo asmens bylos ir nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M. A. anksčiau teistas du kartus – kartą Lietuvoje, kartą Lenkijoje, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Komisijai pristatomas trečią kartą, sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 20 metų, pirmą kartą nuteistas 22 metų. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Kauno apygardos eismo nuosprendžiu, padarė neatlikęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nuteistasis ginčija teismo nustatytus nusikalstamų veikų faktus, nepripažįsta esminių nusikaltimų padarymo aplinkybių. Nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją (disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Nusikaltimų motyvas – greita finansinė nauda, neatsižvelgiant į galimas neigiamas pasekmes, veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, kas rodo prievartos bei materialinės naudos propagavimo dominavimą prieš žmogiškąsias vertybes. Veikdamas su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, M. A. tam tikrą gyvenimo laikotarpį vengė atsakomybės, slėpė nusikalstamos veikos požymius, suderintų veiksmų visuma sunkino nusikaltimų išaiškinimą. Prie veikos prisijungė ne vienam kartui, o tęstinei veiklai, sąmoningai suvokė, kad prisijungia prie nusikalstamos veikos darymo. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį, pabrėžia šeimos bei darbo svarbą, turi ateities planų.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti, teigiami santykiai su artimaisiais, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti teismo priteisti civiliniai ieškiniai, nusikalstamas gyvenimo stilius ir kriminalines nuostatas turintys draugai, savanaudiško elgesio apraiškos siekiant finansinės naudos, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai – teistumai, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pažeidimas, dabartinių teisės pažeidimų priskyrimas nuteistajam būdingo nusikalstamų veikų modelio daliai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad prieš tai buvusio vertinimo metu tarp dinaminių veiksnių kaip rizikingi buvo nurodyti gyvenimo stiliaus ypatumai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais draugais, problemų identifikavimo sunkumai, pasekmių nenumatymas, teismo priteisti ieškiniai, mąstymo klaidų įtaka nusikalstamo elgesio pasireiškimui praeityje, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir visuomenę. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis M. A. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti aiškiai žymesnė. Juolab, kad M. A. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Teismas kaip reikšmingas aplinkybes vertina, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigose, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami M. A. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Visi tiek nuteistojo asmens byloje, tiek nutarime užfiksuoti teigiami pokyčiai M. A. elgesyje neabejotinai vertintini kaip pozityvūs ir leidžiantys daryti prielaidą, jog jie nenutruks ir ateityje, tačiau jie nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Nesutiktina su nuteistojo gynėjos skunde nurodytu argumentu, jog Komisija neturėjo kreipti tiek dėmesio į M. A. praeitį, nes jo netinkamas elgesys jau buvo įvertintas nuosprendžiu. Pažymėtina, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas atsižvelgia ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad būtent buvimas struktūrizuotoje pataisos namų aplinkoje paskatino nuteistąjį pradėti kreipti savo elgesį tinkama linkme ir spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Tačiau pagal OASys metodiką nustatytas faktas, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, tai yra, nesant šiuo atveju net būtinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nėra ir pagrįsto manymo, kad M. A. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo metu jų visuma dar nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 59-150 yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą tenkinti ir taikyti nuteistajam jam lygtinį paleidimą šiuo metu nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 59-150, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.