Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-701-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-05-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
2A-701-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07457-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
B. A. K.
Atsakovas
V. Z., Z. J. P.
Trečiasis asmuo
L. S.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-701-538/2015

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-07457-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. A. K. ieškinį atsakovėms V. Z., Z. J. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovių V. Z., Z. J. P. priešieškinį ieškovui B. A. K., trečiajam asmeniui L. S. dėl skolos ir nepagrįstu praturtėjimu įgytų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovių: V. Z. 9500 Lt, bei Z. J. P. 6000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jog 2006-04-06 atsakovės bei (duomenys neskelbtini) mirusi A. C., atstovaujama atsakovės V. Z., paskolos rašteliu ieškovui paliko joms bendrai nuosavybės teise priklausiusio 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo dalis. Mirus vienai iš seserų, jos paveldėtojai - vienas turtą padovanojo jam, o kitas – pardavė kitai seseriai. Kaip susitarė žodžiu, tų sąlygų atsakovės nebevykdo. Nepavykstant įrodyti, jog paskolos rašteliu ieškovas ir atsakovės faktiškai sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovių skolą, nes pinigus joms yra perdavęs.

A. V. Z. ir Z. J. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo: V. Z. 3500 Lt skolą ir grąžinti buto (duomenys neskelbtini), ½ dalies neteisėtu valdymu įgytą turtą – 8640 Lt pajamas, o atsakovei Z. J. P. priteisti 3500 Lt skolą ir grąžinti buto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies neteisėtu valdymu įgytą turtą – 5760 Lt pajamas. Taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-04-20 atsakovės ieškovui paskolino 2000 Lt, kurių iki šiol nėra grąžinęs. Papildomai 2006-05-12 ieškovui atsakovės paskolino 5000 Lt, šalys susitarė, jog skolą ieškovas grąžins atlikdamas joms nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), remontą. Teigė, jog ieškovas 8 metus naudojasi butu, esančiu , (duomenys neskelbtini) kuriame tik nuo 2011 m. ieškovui priklauso apie 10 kv. m., kita dalis buto iki šiol priklauso atsakovėms. Ieškovas, naudodamasis atsakovėms priklausančiomis patalpomis, atsakovių nuomone, turėtų mokėti bent po 150 Lt į mėnesį, tokiu būdu atsakovei V. Z. iš ieškovo priklauso 8640 Lt, o atsakovei Z. J. P. – 5760 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-19 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto savininkai turto nėra atsidalinę bei nėra nusistatę naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos. Turtas yra valdomas bendromis giminaičių pastangomis, todėl akivaizdu, kad iki tol, kol turtas tarp ieškovo ir atsakovių iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra atidalytas, galimi nesutarimai ir ginčai. Byloje nėra leistinų rašytinių įrodymų dėl konkrečių tarp savininkų susitarimų, o į bylą pateiktieji buitiniai rašteliai nepagrindžia šalių išsakytų bylos aplinkybių egzistavimą. Šioje byloje esantis raštelis nepagrindžia, jog buvo suderinta šalių valia, t. y. ieškovui ateityje perrašyti butą, ar atlikti atsakovėms priklausančios nuosavybės teise turto – butų remontą. Buities raštelyje aiškiai nurodyta, jog už paskolą paliekamas užstatas - butas, kuriuo, kaip nustatyta, ir naudojosi ieškovas. Konstatavo, kad šalių ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 2 dalies normose yra numatyta, kad šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas, tačiau įvertino tai, kad šalys suvokė, jog sutartiniai santykiai buvo netinkamai įforminti, todėl ir pasekmės turi atitekti pačioms šalims. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės iš dalies nenurungė ieškovo išdėstytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų dėl paskolos grąžinimo, kaip ir ieškovas neįrodė, jog yra seserims nuosavybės teise priklausančiame objekte atlikęs remontą ar supirkęs nurodytai sumai statybines medžiagas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad paskolos raštelis įrodo, jog buvo susitarta dėl visų esminių paskolos sąlygų, paskolos raštelis atitinka sandorių turiniui keliamus reikalavimus. Pažymi, kad butas buvo paliktas kaip užstatas už paskolintus 21 000 Lt. Be to, atsakovės neneigė gavusios pinigus, tačiau jų pridėti kvitai nepagrindžia jų teiginių, kad pinigai buvo išleisti buto remontui. Minimą 14 164 Lt sumą atsakovių atitinkamais pakvitavimais, tai yra, 3000 Lt buto remontui ir 11 164 Lt namo remontui iš atsakovių paėmė jo sūnus, todėl jei atsakovės turi jam pretenzijų, jos turi teisę pareikšti jam ieškinį. 2000 Lt , kuriuos pasiskolino iš atsakovių 2006-04-20 paskolos rašteliu išminusuota iš reikalavimo sumos, tai yra, kiekvienai atsakovei po 1000 Lt. Faktas, kad buvo sudaryta 21000 Lt paskolos sutartis teisiškai pagrįstas, įrodymų trūkumai kur buvo panaudotos atitinkamos sumos, nedaro negaliojančia šios sutarties.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašo skundą atmesti. Nurodo, kad notarinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Mano, kad su ieškovu dėl paskolos raštelių vienas kitam pretenzijų ir skolinių įsipareigojimų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamas ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl paskolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2006-04-06 dieną buvo pasirašytas „Paskolos raštelis“ tarp ieškovo, atsakovių ir A. C., kuriame nurodyta, jog atsakovės ir A. C. pasiskolino iš ieškovo 21000,00 Lt, už kuriuos paliko užstatą: 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Tretysis asmuo L. S. 2011-05-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. BV8-2454, paveldėtą 1031/6187 buto dalį, adresu P. M. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 pastato-sandėlio, 1/20 pastato sandėlio, 1/20 pastato – sandėlio dalis 2011-05-31 dovanojimo sutarties pagrindu perleido ieškovui (b. l. 18). H. C., kuris paveldėjo po A. C. turtą, Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu savo paveldėtą turtą perleido atsakovei V. Z. (b. l. 19-22). Ieškovas ir atsakovės 2006-04-20 pasirašė paskolos lapelį, kuriuo ieškovas iš atsakovių pasiskolino 2000,00 Lt (b. l. 23). Atsakovės 2006-05-12 paskolos rašteliu paskolino ieškovui 5000,00 Lt (b. l. 24). Nustatyta, kad ieškovo sūnus A. K. 2008-08-05 pakvitavimu bei 2008-10-08 raštu patvirtino, jog gavo iš atsakovių 3000,00 Lt ir 7000,00 Lt buto, kuris yra (duomenys neskelbtini) remontui (b. l. 26). Kitu pakvitavimu ieškovo sūnus patvirtino, jog gavo iš atsakovių 4164,00 Lt buto remonto medžiagoms (b. l. 27).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė motyvuodamas, tuo, kad šalys neįrodė, savo reikalavimų pagrįstumo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Kaip byloje nustatyta, 2006-04-06 dieną buvo pasirašytas „Paskolos raštelis“ tarp ieškovo, atsakovių ir A. C., kuriame nurodyta, jog atsakovės ir A. C. pasiskolino iš ieškovo 21000,00 Lt, už kuriuos paliko užstatą: 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Taigi atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovių iš esmės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, jog ieškovas 2006-04-06 savo 3 seserims paskolino 21 000 Lt, tai yra, po 7000 Lt kiekvienai. Atsakovės neneigia iš ieškovo gavusios paskolos raštelyje nurodytą 21 000 Lt sumą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės teigia, jog faktiškai ieškovo paskolintą sumą yra sugrąžinusios, jų žodžiais, butų remontui ir medžiagoms pirkti, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės ieškovui skolą pagal 2006-06-04 paskolos raštelį yra grąžinusios. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Taigi esant byloje neginčijamiems įrodymams apie paskolos atsakovėms suteikimo faktą, ir nenustačius, jog skola ieškovui yra grąžinta, yra pagrindas iš atsakovių priteisti ieškovui skolą (CK 6.870 straipsnis, CK 6.200 straipsnis). Vertinant kokia suma ieškovui priteistina iš atsakovių, reikšmingos nustatytos aplinkybės apie tai, jog ieškovas ir atsakovės 2006-04-20 pasirašė paskolos lapelį, kuriuo ieškovas iš atsakovių pasiskolino 2000 Lt (b. l. 23), taip pat atsakovės 2006-05-12 paskolos rašteliu paskolino ieškovui 5000 Lt (b. l. 24), šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Viena iš seserų, A. C., mirė (duomenys neskelbtini). Taigi esant byloje įrodymams ir pripažinus, kad ir ieškovas yra skolingas atsakovėms 7000 Lt, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti iš atsakovių ieškovui priteistiną sumą 7000 Lt ir iš atsakovių priteisti 7000 Lt, tai yra, po 3500 Lt skolos ieškovui. Pažymėtina, kad tik įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), taigi atmestinas ieškovo argumentas, kad asmuo, nupirkęs buto dalį perėmė ir A. C. skolą, kadangi A. C. prievolė už jai ieškovo suteiktą 7000 Lt paskolą galėjo perėti tik jos įpėdiniams(CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai nėra reikšmingos nurodytos aplinkybės, jog ieškovo sūnui atsakovės paskolino 14 164 Lt buto remontui ir remonto medžiagoms pirkti, nes šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovo ir atsakovių, o tarp ieškovo sūnaus, tai yra, A. K. ir atsakovių, taigi jei atsakovės mano, kad ieškovo sūnus joms skolingas, jos turi teisę jam reikšti reikalavimą CPK nustatyta tvarka.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas: naikintina teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimtinas sprendimas - ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovių ieškovui priteistina po 1013,67 eurų (3500 Lt), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė šias išlaidas: 465,79 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 1000 Lt advokato išlaidų, 30 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovei Z. J. P. skirta antrinė teisinė pagalba, susidarė 4174,04 eurai išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tai yra, iš esmės tenkinta 45 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovių priteistina po 102,27 eurus bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteistina 229,37 eurai atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovių V. Z. ir Z. J. P. ieškovui B. A. K. po 1013,67 eurų (3500 Lt) skolos. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui B. A. K. iš atsakovių V. Z. ir Zitos J. P. po 102,27 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. A. K. 229,37 eurus valstybei.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisErinija Kazlauskienė