Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-21 · Administracinė byla Nr. I-2434-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
I-2434-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01048-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 55.2Teismo sprendimas
  • 59.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2434-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01048-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2; 59.1.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. 2018-03-26 teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administracijos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai elgiasi aplaidžiai – nuo 2018-03-05 iki 2018-03-15 pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su suimtuoju G. Š., kuris baudžiamojoje byloje buvo pareiškėjo bendrininkas. Todėl pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 297 kartu su G. Š., buvo žeminamas, šis asmuo darė pareiškėjui spaudimą, dėl kurio pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, nepatogumus bei didelį sukrėtimą. Pareiškėjui buvo grasinta, kad jį papjaus ar suluošins jei pareiškėjas nusikaltimo, kurio klausimas sprendžiamas baudžiamojoje byloje, neprisiims sau. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į pareigūnus, bet veltui – tik po 10 dienų pareiškėjas buvo perkeltas į kitą kamerą, tokius Lukiškių TI-K pareigūnu veiksmus pareiškėjas vertina kaip aplaidumą, taip pat nurodo, kad tokie veiksmai pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti daromi tyčia, siekiant sukelti spaudimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ar nuteistųjų, atvykstančių į įstaigą ir joje esančių, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu bei nuteistųjų atskirojo arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimais. Teigia, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018-02-12. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018-02-09 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06569-18 jam skirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-02-09. Tuo tarpu suimtasis G. Š. į Lukiškių TI-K atvyko 2018-02-15. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018-02-13 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03580-18 jam skiria kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-02-13. Pažymėjo, kad įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą. Šiuo atveju, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija iki 2018-04-04 nebuvo gavusi ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymo laikyti šiuos asmenis atskirai. Atkreipė dėmesį, kad skiriant kardomąsias priemones–suėmimus šiems asmenims Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartyse nurodomi skirtingi ikiteisminio tyrimo numeriai. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis įstatymų reikalavimais, konfliktų, nesutarimų tarp kalinčių asmenų skundžiamuoju laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K užfiksuota nebuvo, taip pat, būdamas vienoje kameroje su G. Š., dėl laikymo sąlygų ar kitų problemų pareiškėjas nesikreipė. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas abstrakčiais argumentais, jie yra bendro pobūdžio. Todėl, atsakovo teigimu, toks pareiškėjo reikalavimas traktuotinas kaip noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2018-03-05 iki 2018-03-15.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; 3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 8) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą.

Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Pagal Suimtųjų, nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias kameras Lukiškių TI-K tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymu Nr. 1-101, 14 punktą, įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų), esant kitiems ypatingiems atvejams, taip pat siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį miegamąja vieta, mažinti agresijos atvejus tarp nuteistųjų, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-20 skunde teismui nurodė, jog jis pats ir G. Š. yra įtariamieji ikiteisminiame tyrime, jiems abiems yra skirtos kardomosios priemonės – suėmimas bei abu yra patalpinti į Lukiškių TI-K vieną kamerą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė aplinkybes, kad G. Š. verčia pareiškėją prisipažinti įvykdžius plėšimą (b. l. 15). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras 2018-04-04 nutarimu tenkino pareiškėjo S. J. 2018-03-20 skundą „Dėl psichologinio smurto iš G. Š. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“. Šiuo taip pat nutarta surašyti rašytinius nurodymus Lukiškių TI-K bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės vadovybei, kad suimtieji G. Š. ir S. J. būtų konvojuoti bei patalpinami skyrium vienas nuo kito (b. l. 15, 17). Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-04-04 pateikė Lukiškių TI-K administracijai rašytinį nurodymą, kuriuo pranešė, kad 2018-03-23 gautas suimtojo S. J. 2018-03-20 skundas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03580-18 „Dėl psichologinio smurto iš G. Š. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, kuris 2018-04-04 prokuroro nutarimu patenkintas. Šių aplinkybių kontekste prokuroras nurodė suimtuosius G. Š. ir S. J. laikyti skyrium vienas nuo kito (b. l. 18). Pastebėtina, kad, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K teko pareiga laikyti G. Š. ir S. J. skyrium tik nuo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-04-04 nurodymo gavimo dienos, kaip ir reglamentuojama Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Lukiškių TI-K gavus 2018-04-04 nurodymą, pareiškėjas S. J. buvo laikytas atskirai su G. Š.. Priešingai, pats pareiškėjas skundžiasi būtent dėl kalinimo kartu su G. Š. laikotarpiu nuo 2018-03-05 iki 2018-03-15, taigi iki Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-04-04 nurodymo, kuriuo Lukiškių TI-K nurodyta laikyti asmenis skyrium, priėmimo dienos. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K neatliko jai tenkančios pareigos vykdyti prokuroro įpareigojimą ir pareiškėją bei G. Š. laikyti atskirose kamerose.

Be to, teismas pastebi, kad pareiškėjas, skundų dėl laikymo kartu su G. Š. vienoje kameroje Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu neteikė (b. l. 13). Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-04-04 į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi vieną kartą, t. y. su 2018-03-16 prašymu nemokamai išduoti higienos priemones (b. l. 19). Taip pat pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra medžiagos patvirtinančios, kad Lukiškių TI-K po 2018-04-04 nurodymo gavimo būtų jo nevykdžiusi ir toliau laikiusi pareiškėją kartu su G. Š. vienoje kameroje. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai dėl pareiškėjo laikymo sąlygų nebuvo aplaidūs, priešingai, Lukiškių TI-K administracija vykdė jai atsiųstą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-04-04 nurodymą laikyti pareiškėją ir G. Š. skyrium.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes negali būti konstatuota viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą, todėl pareiškėjo S. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė