- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- I-585-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02423-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. birželio 10 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis konvojuotas žiauriomis kankinimo sąlygomis, tyčiojantis, žeminant jo garbę ir orumą, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis konvojuotas 2015 m. gruodžio 7 d. (iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN)), 2016 m. sausio 15 d. (iš Vilniaus PN į Šiaulių TI), 2016 m. sausio 28 d. (iš Šiaulių TI į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K)) ir 2016 m. vasario 3 d. (tuomet teko 4 val. būti tik 1 m² ploto patalpoje), konvojavimų metu pareigūnai žemino, tyčiojosi (atlikdami asmens ir daiktų apžiūrą išsityčiodavo ir iš pareiškėjo, ir iš jo daiktų), demonstratyviai rodė kovinius ginklus.
2.2. Pasak pareiškėjo, konvojavimų metu tekdavo apie 1 m² ploto patalpoje su dar 3 asmenimis, dėl vietos trūkumo pareiškėjui tirpo kojos, negalėjo jų ištiesti, nors yra patyręs kojos sužalojimą (kairės kojos pakinklio sritis), buvo šalta, raumenis sutraukdavo mėšlungis, nepaprastai trūko oro, pareiškėjui buvo pasidarę silpna, jį pykino. Konvojavimui skirtas transportas yra neprižiūrėtas, purvinas, jame tvyro nemalonus kvapas, ant grindų mėtosi šiukšlės, tad nuolat išpurvinami rūbai.
2.3. Pareiškėjas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklų“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, nurodo, kad konvojavimų metu patyrė didžiulę neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, dėl to, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) tyčia neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus turėjo veikti.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu kategoriškai nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
1. Dėl specialiojo transporto
1.1. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas Tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi įvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais.
1.2. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
1.3. Turimais duomenimis pareiškėją Tarnybos pareigūnai konvojavo 4 kartus planinio konvojaus maršrutais, o planinio konvojavimo metu naudoti specialieji automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Tarnyba, siekdama užtikrinti pavestų funkcijų įgyvendinimą, asmenų konvojavimą vykdo nustatytais Tarnybos vado įsakyme patvirtintais maršrutais ir laikotarpiais. Konvojaus pareigūnai, vykdydami teisės aktų reikalavimus, neturi teisės keisti maršrutų kryptį. Atstumas tarp miestų (pasikeitimų punktų) yra objektyvus veiksnys, kuriam Tarnyba negali daryti įtakos.
2. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.
3. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojus – tai viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis – konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą; konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą.
4. Dėl konvojuojamųjų kratos ir daiktų apžiūros.
Priimdami konvojuojamuosius konvojavimui Departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsnio „Konvojuojamųjų parengimas konvojuoti ir jų kratos organizavimas“ nuostatomis, atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą, dalyvaujant Departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės pareigūnams.
5. Dėl antisanitarinių sąlygų
Tarnyba nesutinka, kad konvojavimo sąlygos – antisanitarinės. Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr. V-441 patvirtintos Tarnybos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos 26 punkte nustatyta, kad Tarnybos Sveikatos priežiūros tarnybos Sveikatos priežiūros poskyriai, užtikrindami Lietuvos Respublikos higienos normų vykdymą Tarnyboje, atlieka specialiosios paskirties konvojavimo automobilių dezinfekciją, esant reikalui organizuoja sanitarinių bakteriologinių mėginių paėmimą, aprūpinant pareigūnus karštu maistu, kontroliuoja maisto produktų rinkinių atitikimą mitybos standartams, normoms. Tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 47V-596 patvirtinto Tarnybos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad Sveikatos priežiūros skyrius, užtikrindamas Lietuvos Respublikos higienos normų vykdymą Tarnyboje, atlieka specialiosios paskirties transporto, skirto suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimui, planinę dezinfekciją ir neplaninę (tą pačią dieną), kai konvojaus transportu vežamas konvojuojamasis, sergantis infekcine liga (TBC, žarnyno infekcinis susirgimas, meningitas, hepatitas A, virusiniai ir kiti infekciniai susirgimai). Tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 47V-248 patvirtinto Tarnybos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją, neplaninės dezinfekcijos atliekamos, atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus.
6. Dėl vietos trūkumo
Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą buvo užtikrinta, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Taigi, užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
7. Dėl režimo reikalavimų taikomų konvojuojamiems
Konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 129 punktu, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, konvojaus viršininkas / konvojaus viršininko padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Konvojavimo taisyklių 126–128 punktų režimo reikalavimus. Pagal Konvojavimo taisyklių 126.4 punktą konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Tarnyba užtikrina tinkamą specialaus transporto paruošimą konvojavimui, t. y., konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios.
8. Dėl netinkamo elgesio
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu / raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, skundą su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai, įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Tarnyba neturi duomenų, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu.
10. Dėl civilinės atsakomybės
Būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys; nenustačius bent vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagrindas teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, asmuo turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių, konvojuojant pareiškėją, Tarnyboje neužfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš Tarnybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Taigi, nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai kilusių neigiamų pasekmių, o nenustačius dviejų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
III
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis (2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 47V-11 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 76), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas V. K. buvo konvojuojamas: 2015 m. gruodžio 8 d. iš Šiaulių TI į Vilniaus PN (Rasų g. 8) per Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 11–12, 14); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 13)); 2016 m. sausio 15 d. iš Vilniaus PN (Rasų g. 8) į Šiaulių TI per Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 15–16, 18); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 17)); 2016 m. sausio 29 d. iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 19–20, 22); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 21)); 2006 m. vasario 3 d. iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (Rasų g. 8) (žiniaraščio kopija b. l. 23–24, 26); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 25)).
2. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 36, 39, 42, 45, 28), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 37, 40, 43, 46, 29)).
3. Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schemos (b. l. 35, 38, 41, 44)); specialiajame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ įrengta, be kita ko: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 27)).
4. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo dėl 2015 m. gruodžio 7 d. konvojavimo iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 2016 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6732-171/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01348-2016-8) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti už konvojavimą žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog, esą, jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., be to, su juo buvo netinkamai elgiamasi konvojavimo metu. Ši byla dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą už konvojavimą 2015 m. gruodžio mėn. nutrauktina, nes šiuo klausimu priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6732-171/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01348-2016-8) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.
3. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.
3.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Pareiškėjas V. K. buvo konvojuojamas: 2016 m. sausio 15 d. iš Vilniaus PN (Rasų g. 8) į Šiaulių TI per Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 15–16, 18); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 17)); 2016 m. sausio 29 d. iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 19–20, 22); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 21)); 2006 m. vasario 3 d. iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (Rasų g. 8) (žiniaraščio kopija b. l. 23–24, 26); konvojuojamųjų sąrašas (b. l. 25)). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 36, 39, 42, 45, 28), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 37, 40, 43, 46, 29)). Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schemos (b. l. 35, 38, 41, 44)); specialiajame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ įrengta, be kita ko: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 27)). Pažymėtina, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama ventiliacija (b. l. 30-32), dirbtinė apšvieta (b. l. 33-34, 47-48, 49-50). Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai važiuoti, vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.
Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.
Nors pareiškėjas nurodo, kad su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau tokių faktų šioje administracinėje byloje nėra nustatyta.
3.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo V. K. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo V. K. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. I-585-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02423-2016-3) dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą už konvojavimą 2015 m. gruodžio mėn. nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.