Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-15 · Administracinė byla Nr. I-6732-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-15
Bylos Nr.
I-6732-171/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6732-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01348-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant atsakovės atstovės atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 7 d. buvo etapuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Etapavimui pritaikyti automobiliai buvo netvarkingi, tvyrojo nemalonus kvapas, ant grindų buvo šiukšlių. Automobilyje trūko vietos, todėl jam tirpo kojos, nuolat trūko oro, dėl to pykino ir jautė silpnumą. Nuo šalčio patyrė raumenų susitraukimus. Nurodė, jog etapavimo metu konvojaus pareigūnai pareiškėją žemino, iš jo tyčiojosi, demonstratyviai rodė turimus ginklus, atlikdami asmens daiktų ir asmens apžiūrą tyčiojosi tiek iš jo paties, tiek iš turimų daiktų. Dėl tokių etapavimo sąlygų patyrė baimę, didelę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo ne 2015 m. gruodžio 7 d., o 2015 m. gruodžio 8 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (trukmė 6 valandos 10 minučių). Planinio konvojaus metu naudojami specialieji automobiliai „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra po 14 konvojuojamiesiems skirtų sėdimų vietų. Pervežant pareiškėją maksimalus konvojuojamųjų asmenų skaičius – 23.

Nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 punktu Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Specialiuosiuose automobiliuose konvojuojamiesiems konvojuoti sėdimos vietos techniškai įrengtos pagal nustatytus saugumo ir higienos reikalavimus.

Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenims konvojuoti, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikties Taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Priimdami konvojuojamuosius konvojuoti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Taisyklių VIII skirsnio „Konvojuojamųjų parengimas konvojuoti ir jų kratos organizavimas“ nuostatomis, atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės pareigūnams. Taisyklių 40.3 punktas nustato, kad konvojaus viršininkui draudžiama priimti konvojuojamųjų daiktus ir konvojuojamuosius neatlikus kratos.

Taisyklių 3 punkte nurodyta: „Konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų lydėjimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.“

Specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma pagal viešojo saugumo vado įsakymus, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti minėtą priežiūrą. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicininį išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą bei sanitarinio darbo licencijas. Šie darbuotojai turi teisę ir galimybes pasirinkti ir naudoti būtinas priemones bei medžiagas atliekant konvojavimo automobilių higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Prieš pradedant konvojavimą, pagal Taisyklių 145 punktą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.

Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilo kitų neigiamų pasekmių. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai konvojuodami pareiškėją Taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Tai leidžia teigti, kad nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovės atstovas prašė skundą atmesti vadovaudamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų „Volkswagen“ tipo specialiaisiais automobiliais 2015 m. gruodžio 7 d.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 7–8 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai specialiaisiais automobiliais „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sėdimų vietų skaičius – po 14), konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius. Pervežant maksimalus abiejų automobilių konvojuojamųjų skaičius – 20.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant Civilinio kodekso 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šiuo Taisyklių punktu atmestinas pareiškėjo teiginys, jog konvojavimo metu pareigūnų turimi ginklai buvo skirti pažeminti ar pasityčioti iš konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, pareigūnų turimi ginklai skirti užtikrinti saugumą.

Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad, priimant konvojuojamuosius konvojuoti, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos atlikta jo ir jo daiktų krata pažemino garbę ir orumą. Šis pareiškėjo teiginys atmestinas, nes nurodytas Taisyklių 74 punktas įtvirtina pareigą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams atlikti konvojuojamų asmenų ir jų turimų daiktų kratą, todėl to negalima laikyti žmogaus teisių pažeidimu.

Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas „Volkswagen“ automobiliais konvojuotas nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. Automobiliuose konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei yra sėdimų vietų. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, kad prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojuoti ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams (b. l. 11–13).

Tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Byloje pateikti minėto skyriaus išduoti dirbtinės apšvietos ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai, kuriuose matyti, jog automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka konvojavimui keliamas sąlygas (b. l. 37–40).

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitinka techninius reikalavimus (b. l. 32–33, 36). Šie Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, kad konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojuojant nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė