- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- I-4214-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03136-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai J. K., pareiškėjos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovų atstovei Alinai Karpovič, vertėjai Agatai Voinič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2014-04-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių: (toliau - ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104)-329 pareiškėją informavo, kad pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (vietoje pageidauto ekvivalentine natūra) galėjo iki 2003-04-01, už likusią negrąžintą žemę nuosavybės teisės bus atkurtos atlyginant pinigais (b. 1. 11-14). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2014-05-29 sprendimu Nr. ISS-(7.5)-1348 (b. 1. 16-19) pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu (b. 1. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašo:
panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014-04-14 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104)-329;panaikinti NŽT 2014-05-29 sprendimą Nr. lSS-(7.5)-1348; įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įtraukti velionę J. K. į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybės iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad yra J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja. J. K. 1991-11-12 pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybai atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodydama šiuos nuosavybės teisės atkūrimo būdus - ekvivalentine natūra ir išpirkimu - suteikiant valstybines vienkartines išmokas. 2012-03-29 pateikė NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą, nurodydama pageidautiną nuosavybės teisių atkūrimo būdą - ekvivalentine natūra, t. y. naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (kaip ir buvo nurodžiusi J. K. 1991-11-12 pateiktame prašyme).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytu tiksliu valios dėl būdo išreiškimo ir jos pakeitimo laikotarpiu - iki 2003-04-01 atsakovas keisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjai nesiūlė. Atsakovas, parinkdamas kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir apie tai net nepranešdamas pareiškėjai, pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Atsakovės užimta pozicija, kad pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nesuteikė teisės gauti pagal dabartinį teisinį reglamentavimą naujo žemės sklypo individualiai statybai, yra nelogiškas, nes Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 16 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybė išperka išlikusį nekilnojamą) turtą šiais būdais: tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybei neatlygintinai (ekvivalentine natūra), suteikiant vienkartines valstybės išmokas arba išduodant akcijas įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 182-189) paaiškino, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko F. V. turėtą 2,18 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) atkuriamos M. V., L. A. S. V. ir J. K.. J. K. 1991-11-12 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė (pabraukė) ne vieną, o kelis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdus, t. y. ekvivalentine natūra ir išpirkimu suteikiant valstybės vienkartinės išmokas. Veikdama pagal 2006-11-06 įgaliojimą, J. K. patikslino J. K. valią dėl nuosavybes teisių į žemę atkūrimo būdo nurodydama, kad J. K. atsisako grąžintino (neužstatyto) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-28 įsakymu Nr. 30-2526 suformuoto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini). 2012-03-29 prašyme pareiškėja nurodė, kad atsisako piniginės kompensacijos ir prašo perduoti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012-01-31, bei to paties straipsnio redakciją, galiojančią nuo 2012-02-01 pilietis turėjo teisę iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Po 2003-04-01, pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečių nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą, šie terminai yra naikinamieji.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01) J. K. nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir pagal Atkūrimo įstatymą nėra numatytos galimybės atkurti nuosavybės teisių J. K. 1991-11-12 Vilniaus miesto valdybai pateiktame prašyme nurodytuoju būdu (žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra ir išpirkti, suteikiant valstybei vienkartines išmokas), nuosavybės teisės vadovaujantis Atkūrimo įstatymo galiojančios redakcijos 21 straipsnio 4 dalimi J. K. gali būti atkurtos tik atlyginant pinigais.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Skundas atmestinas
Šiuo atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos prašomu būdu, t.y. dėl atsakovo pareigos velionę J. K. įrašyti į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus mieste.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja yra J. K., kuri buvo viena iš pretendentų į buvusio savininko F. V. turėtą 2,18 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), paveldėtoja.
J. K. 1991-11-12 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuriame pabraukė kelis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdus – ekvivalentine natūra ir išpirkimu, suteikiant valstybės vienkartines išmokas (b. l. 154).
Pareiškėja J.K., veikdama pagal įgaliojimą, 2007-04-19 pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako grąžintino 2006-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2526 suformuoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir prašė skirti žemės sklypą kitoje vietoje (b. l. 108).
Pagal NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-09-21 pažymą Nr. 49PAŽ-74 J. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. V. (duomenys neskelbtini) turėtą 0,7267 ha žemės plotą (b. l. 86).
NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-02-08 raštu informavo J. K. apie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimus, nurodė, kad tuo atveju, jeigu pageidauja pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašė nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01 pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais (b. l. 62).
Pareiškėja 2012-03-29 prašyme NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad atsisako piniginės kompensacijos ir prašė perduoti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste (b. l. 35).
2014-03-06 pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą įrašyti J. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą (b. l. 33).
2014-04-14 NŽT Vilniaus miesto skyrius sprendimu Nr. 49SF-(14.49.104)-329 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2003-04-01) J. K. nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pageidavo žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra, o nurodytu būdu nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių, už likusią negrąžintą 0,7267 ha žemę Vilniaus mieste, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi nuosavybės teisės bus atkurtos atlyginant pinigais (b. l. 31-32).
Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2014-04-24 kreipėsi į NŽT, prašydama papildomai išnagrinėti jos prašymą ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių J. K. įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (b. l. 28).
NŽT 2014-05-29 sprendimu nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-04-14 sprendimu pagrįstai nurodė, kad J. K. nuosavybės teisės į 0,7267 ha žemės plotą bus atkuriamos atlyginant pinigais, informavo, kad nėra teisinio pagrindo įrašyti J. K. į prašomą eilę (b. l. 26-27).
Analizuojant ginčą reglamentuojančius teisės aktus pažymėtina, kad J. K. prašymą atkurti nuosavybės teises (ekvivalentine natūra ir išpirkimu, suteikiant valstybės vienkartines išmokas) pateikė galiojant Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), galiojusio iki 1997-07-08. Nuo 1997-07-09 įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuriame nebuvo numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises J. K. pasirinktais būdais.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos specialiosios šio įstatymo nuostatos, kuriose nustatyti terminai, per kuriuos asmenys gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Šio straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012-02-01) nustatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2012-02-01) 3 dalies nuostatas (nuo 2012-11-22 - 4 dalis), tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Šiuo atveju pareiškėja siekia pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu būdu gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.
Iš bylos dokumentų matyti, kad pati pretendentė J. K. ir jos paveldėtoja (pareiškėja) iki 2003-04-01 nesikreipė dėl išreikštos valios dėl atkūrimo būdo pakeitimo, norą gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste pareiškėja išreiškė tik 2012-03-29. Esant šiai faktinei situacijai ir teisiniam reglamentavimui, pareikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pakeisti buvo galima iki 2003-04-01. Pareiškėjai iki 2003-04-01 neišreiškus valios dėl atkūrimo būdo pakeitimo, atsisakius grąžintino 2006-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2526 suformuoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), J.K. 2012-03-29, 2014-03-06 pareikšti valios dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo negalėjo, nes Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos tokios teisės jai nesuteikė. Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tais atvejais, kai piliečiai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais valios nepakeitė, o pasirinktu būdu atkurti nuosavybės teisių pagal Atkūrimo įstatymą negalima, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais, t.y. nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms nuo 2012-02-01 nesuteikta teisė parinkti prašymuose atkurti nuosavybės teises prašomu būdu (šiuo atveju perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste). Kaip minėta, pareiškėjos 2012-03-29, 2014-03-06 prašymuose išreikštos valios turinys neatitinka įstatymo leidėjo suteiktų galimybių, nes nurodomas atlyginimo už žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose būdas nėra numatytas kaip galimas.
Pareiškėja nepagrįstai remiasi Atstatymo įstatymo 16 straipsniu, nes, kaip minėta, pasikeitus teisiniam reglamentavimui Atkūrimo įstatymas nenumato J. K. pasirinktų nuosavybės atkūrimo būdų, anksčiau nustatytų Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamus NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014-04-14 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104)-329, NŽT 2014-05-29 sprendimą Nr. lSS-(7.5)-1348 bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įtraukti velionę J. K. į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybės iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.