Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotieji asmenys R. G., L. G., E. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nurodydamas, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą pareiškėjas nebuvo informuotas, jo teisės ir galimybės dalyvauti šioje byloje buvo apribotos. Pareiškėjas nurodė, jog paskirtas globėjas ir turto administratorius yra R. G., kuris yra suinteresuoto asmens L. G. sutuoktinis. Neveiksnia pripažinta E. A. yra pareiškėjo ir L. G. teta, tačiau pareiškėjo teigimu, nuo jo sąmoningai buvo nuslėptas neveiksnumo bylos procesas. Pareiškėjas teigia, jog apie bylą dėl neveiksnumo ir globos nustatymo sužinojo 2024 m. sausio 15 d., kai nekilnojamojo turto agentas paskambinęs pareiškėjui pirmumo teise pasiūlė pirkti E. A. priklausančią žemės sklypo dalį.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujančius byloje asmenis informavus apie teismo posėdžio laiką CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmetamas.

7. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

8. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

9. Pareiškėjas nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, nes apie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą pareiškėjui nebuvo žinoma, buvo apribotos jo teisės ir galimybės dalyvauti byloje. Apie išnagrinėtą bylą pareiškėjas sužinojo tik 2024 m. sausio 15 d., kai nekilnojamojo turto agentas paskambino pareiškėjui ir pasiūlė pirmumo teise pirkti E. A. priklausančią žemės sklypo dalį.

10. 2024 m. sausio 25 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuris po trūkumų pašalinimo teisme priimtas nagrinėjimui 2024 m. vasario 6 d.

11. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo, kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo sužinojimo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

12. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, kai yra sprendžiama, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš CPK 366 straipsnyje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas).

13. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimą suponuojančių pagrindų – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (žr. nurodyto straipsnio 1 dalies 9 punktą). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties išaiškinimus, kurioje pasisakyta, jog procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida. Detalesnių paaiškinimų, kokiu būdu teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo kreipėsi Kauno apygardos prokuratūra pagal dukterėčios L. G. pareiškimą. Pareiškėjas yra E. A. sūnėnas, todėl jo teigimu, apie bylos nagrinėjimą turėjo būti pranešta. Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu bylose suinteresuotais asmenimis yra traukiami asmenys turintys teisę paduoti tokį pareiškimą (sutuoktinis, tėvai ir pilnamečiai vaikai). CPK 464 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. CK 3.135 straipsnyje išaiškinta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Įstatymas nenumato pareigos nei asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, nei pačiam teismui į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti kitus prašomo pripažinti neveiksniu asmens giminaičius, net ir tuo atveju, jei jų giminystės ryšys yra vienodas prašomo pripažinti neveiksniu asmens atžvilgiu (šiuo atveju E. A. yra L. G. ir R. N. teta).

16. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Pareiškėjas nurodė, jog apie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą nebuvo informuotas, buvo apribotos jo teisės ir galimybės dalyvauti minėtoje byloje. Nors pareiškėjas patikslintame prašyme nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindą, t. y. procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą, tačiau iš pateikto prašymo turinio galima spręsti, jog yra prašoma atnaujinti procesą būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl E. A. pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo, suinteresuotieji asmenys L. G., R. G., teismas patenkino pareiškimą ir pripažino E. A. neveiksnia tam tikrų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatė E. A. globą, jos globėjo ir turto administratoriumi paskyrė R. G..

19. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateikta informacija, jog E. A. turi ne tik dukterėčią L. G., bet ir sūnėną R. N., kuris į procesą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas ir byla buvo išnagrinėta jam apie tai nežinant.

20. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

21. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

22. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prašo atnaujinti pareiškėjas, ypatingosios teisenos tvarka buvo sprendžiamas Kauno apygardos prokuratūros pareiškimas dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Nors pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog niekam net nekilo įtarimas, jog teta E. A. gali būti pripažinta neveiksnia, tačiau procesą prašo atnaujinti tik dalyje dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Taigi pareiškėjas pripažįsta, kad teismas, remdamasis 2023 m. rugpjūčio 29 d. - rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pripažino E. A. neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir šioje dalyje atnaujinti proceso neprašo.

23. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklausė E. A. 2022 m. spalio 26 d. buvo padovanotas L. G., o nepraėjus nei metams po dovanojimo buvo inicijuota byla dėl E. A. neveiksnumo. Pareiškėjo įsitikinimu, yra reali grėsmė, jog minėtas butas bus parduotas, o E. A., kaip asmuo reikalaujantis medicininės priežiūros, bus apgyvendinta prieglaudoje. Todėl atnaujinus procesą pareiškėjas turėtų būti paskirtas E. A. globėju ir jai priklausančio turto administratoriumi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kokios jo materialiosios teisės ar pareigos buvo pažeistos 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu. Kaip jau minėta, pareiškėjas nėra E. A. artimasis giminaitis, nėra kartu gyvenantis jos šeimos narys, todėl teismas neprivalėjo laikyti jo dalyvaujančiu byloje asmeniu CPK 464 straipsnio 1 dalies prasme. Vien pareiškėjo susirūpinimas dėl neveiksniam asmeniui priklausančio turto pardavimo, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas atnaujinti procesą.

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo išdėstytus argumentus, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

26. Šioje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. G. patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimu. Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismo procesinis sprendimas (nutartis, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo) priimtas suinteresuoto asmens R. G. naudai, todėl iš pareiškėjo R. N. priteisiamas 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.