Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-127-123/2015

2015 m. vasario 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.272 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-19 priėmė nuosprendį, kuriuo A. J. pripažino kaltu BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Šią bausmę teismas subendrino su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 nuosprendžiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiu bei nurodė į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos. Kadangi į bausmės laiką nuteistajam nebuvo įskaitytas jau atliktas bausmės laikas nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartimi buvo patenkintas nuteistojo A. J. prašymas ir į Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu A. J. paskirtą subendrintą ketverių (4) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę nutarta įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15, Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiais paskirtą ir atliktą bausmės laiką nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19 ir nuteistąjį iš pataisos namų paleisti nedelsiant.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo nustatęs, kad ieškinio senaties terminas ieškovui skaičiuojamas nuo to momento, kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendis. Apeliantas nurodo, kad apie galimą klaidą įtarė tik 2013 m. sausio mėn., todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo 2013-02-07, kai Šilutės rajono apylinkės teismas tenkino ieškovo prašymą dėl atliktos bausmės įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia asmeniui galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista, nuo kurios ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Apeliantas nurodo, kad ieškinio senatis negalėjo būti taikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Asmeninės neturtinės teisės – tai teisė į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitos ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės (CK 1.114 str., 1.115 str.). Iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma (CK 1.135 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais buvo reiškiamas CK 6.272 str. pagrindu, o ne pagal CK 1.114 str. dėl garbės ir orumo, ar privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.135 straipsnio 1 punkto dėl ieškinio senaties termino netaikymo. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas 2009-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-622/2009.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškovui skaičiuojamas nuo to momento, kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendis, kuriuo buvo neįskaityta atliktos bausmės dalis, t. y nuo 2010-10-08. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi (teikimo Nr. T-23-204/2013) nuteistojo A. J. prašymą tenkino – į Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu A. J. paskirtą subendrintą ketverių (4) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nurodant nuo 2011-03-30, įskaitė sulaikyme ir suėmime būtą laiką bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15, Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiais paskirtą ir atliktą bausmės laiką nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19. Nuteistąjį A. J. iš pataisos namų nutarė paleisti nedelsiant. Teismas 2013-02-07 nutartyje nurodo, kad nuteistojo A. J. prašomas įskaityti laikotarpis nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19 yra nenurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendyje, kuriame bausmė yra subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 nuosprendžiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžiu, nėra įskaityta pagal šiuos nuosprendžius atliktos bausmės dalis. Todėl į bausmės laiką įskaitė sulaikyme ir suėmime būtą laiką bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtą ir atliktą bausmės laiką nuo 2008-03-05 iki 2010-06-19. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties priėmimo dienos, nes būtent šią dieną ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y., kad buvo pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl nuosprendžio patikslinimo ir pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laiką. Sutiktina su apelianto nurodytu argumentu, kad jo konstitucinės teisės į asmens laisvę pažeidimas prasidėjo pirmąją neteisėto kalinimo parą ir baigėsi paskutinę neteisėto kalinimo parą (2013-02-07), todėl ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepraleistas.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, yra tikslinga teismo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes teismas spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį, nenagrinėjo civilinės bylos iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl žalos, galimai kilusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, priteisimo, o bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl žalos priteisimo reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Šilutės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.