- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-23-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-1474-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos notarų rūmams
- Ieškovas
- notarės D
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos notarų rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės notarės D. R. ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė notarė D. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos notarų rūmams (toliau – atsakovas), prašydama panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. drausmės byloje ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį į ieškovę kreipėsi I. K., kuri, kaip pirkėja, prašė patvirtinti nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sandorį. Žemės sklypo pardavėjos – bendraturtės L. K., atstovaujama pagal įgaliojimą I. K. ir I. K. Ieškovei buvo pateikta 2022 m. rugpjūčio 8 d. notaro Š. R. patvirtinto įgaliojimo kopija (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo L. K. įgaliojo dukrą I. K. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Ieškovė nustatė, kad minėto įgaliojimo kopija skiriasi nuo Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo (Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo pabaigoje buvo padarytas rankraštinis įrašas). Ieškovė telefonu susisiekė su atsakovu, kurio teisininkė informavo, kad to paties įgaliojimo turinys neturėtų skirtis.
3. Sandorio šalims buvo paaiškintos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl įgaliojimo. Dėl nurodytų kliūčių, trukdančių patvirtinti sandorį, tarp žemės sklypo pardavėjų kilo diskusija. Ieškovei paskambino notaras Š. R., kuris nurodė, kad savo veikloje taiko vienasmenę praktiką, kurios esmė, jog įgaliojimą išdavęs asmuo jo pabaigoje ranka parašo įgaliojimo esmę ir toks rankraštinis įrašas daromas tik notaro biure liekančiame įgaliojimo egzemplioriuje, kuris teikiamas įgaliojimų registrui. Notaras Š. R. taip pat paaiškino, jog jam žinoma tikroji įgaliojimą išdavusios L. K. valia ir kad ranka padarytas įrašas – formuluotė: „Leidžiu dukrai I. pilnai tvarkytis ir naudotis mano turtu“ yra pakankama pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui.
4. Žemės sklypo pirkėja, pasitarusi su teisininku, atsisakė sudaryti su I. K. pirkimo–pardavimo sandorį. Kitą dieną, notarė J. R. patvirtino naują L. K. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įgaliotoja L. K. įgaliojo dukrą I. K. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Šis įgaliojimas neturėjo jokių įgaliotojos ranka darytų prierašų, kliūčių sandoriui patvirtinti nebeliko, todėl ieškovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
5. I. K. 2022 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su skundu, kuriame nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. bei 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė elgėsi neprofesionaliai ir neetiškai tiek savo kolegų, tiek ir sandorio šalių atžvilgiu. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso (toliau – Etikos kodekso) 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovės nuomone, sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, priimtas neatskleidus ginčo esmės ir remiantis tik subjektyviais I. K. paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti kita drausmės byloje esančia medžiaga.
6. Atkreipė dėmesį, kad Notarų garbės teismo sprendimas privalo būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė notarinio veiksmo netvirtinimo motyvus, kurie buvo grįsti ne tik jos pačios asmenine nuomone, tačiau ir atsakovo teisininkės suteikta konsultacija telefoninio pokalbio metu. Sandorio šalys suprato priežastis dėl kurių tą dieną notarinis veiksmas nebus atliktas ir suvokė kokius veiksmus reikia atlikti, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris būtų sudarytas dalyvaujant I. K., kaip įgaliotinei. Be to, sandorio šalys pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimo. Jei sandorio šalims būtų kilęs nepasitikėjimas ieškove, šalys būtų pasirinkusios kitą notarą.
7. Nors sprendime buvo konstatuota, kad ieškovė nesistengė išspręsti konfliktinę situaciją, taip pat viešai išsakė visoms notarinio veiksmo šalims abejones notaro patvirtinto įgaliojimo tinkamumo, šios išvados padarytos remiantis tik I. K. nuomone. Sandorio šalims buvo paaiškinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį gali sudaryti įgaliotoja L. K. arba, kad turėtų būti išduotas naujas įgaliojimas įgaliotinei I. K. Minėtų veiksmų paaiškinimas laikytinas tinkamu ir korektišku bendradarbiavimu su sandorio šalimis. Ieškovei atsisakius atlikti notarinį veiksmą buvo suabejota ne notaro Š. R. veiksmais, o tik įgaliotojos L. K. valia.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad dėl sandorio patvirtinimo šalys į ieškovę kreipėsi prieš keletą dienų iki paskirtos sandorio tvirtinimo dienos. Kartu buvo teikiami ir dokumentai būtini tokio sandorio sudarymui. Šalys negavo ieškovės ruošiamos sutarties projekto, kaip ir nebuvo informuoti apie teikiamų dokumentų trūkumus (apie juos buvo sužinota tik atvykus į sandorio patvirtinimą). Ieškovė su Įgaliojimų registre esančiu įgaliojimo turiniu susipažino prieš sandorio patvirtinimui skirtą laiką ir apie pastebėtas problemas iš anksto neinformavo. Taip pat nesiėmė jai prieinamų priemonių su kolega bendrauti dėl jo paruošto dokumento tinkamumo negirdint sandorio šalims.
9. Notarų rūmų prezidiumo nariai, susipažinę su medžiaga, išklausę ieškovę ir notarą Š. R., priėmė sprendimą iškelti ieškovei i drausmės bylą už Etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Ieškovė jokių prašymų nereiškė ir savo iniciatyva papildomų dokumentų neteikė. Drausmės byloje buvo nustatyta, kad komunikaciją dėl įgaliojimo turinio inicijavo Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarai, o ne pati ieškovė. Ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad sandorio patvirtinimui būtų pasiruošta tinkamai ir laiku, o sandorio šalys nepatirtų akivaizdžių nepatogumų vykstant į sandorio patvirtinimą iš kito miesto. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nepagarbus klientų atžvilgiu, neprofesionalus, prieštaraujantis tinkamai notaro biuro darbo organizavimo praktikai.
10. Apie tai, kad kilo konfliktas, patvirtina aplinkybė, jog ieškovei išsakius abejones dėl įgaliojimo tinkamumo, sandorio šalys nurodė, kad sandoris bus tvirtinamas kitame notarų biure, ieškovė sutiko kitam notarui perduoti užsakytus duomenų tikslinimus sandoriui. Sandorio šalys grįžo į ieškovės biurą tvirtinti sandorio dėl praktinių sumetimų, o ne dėl to, kad buvo patenkintos jos elgesiu ar notaro biuro darbo organizavimu.
11. Ieškovei drausminė byla buvo iškelta ne dėl to, kad ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą, o todėl, kad ji savo veiksmais sukėlė visų sandorio šalių pagrįstą nepasitikėjimą notarės profesine kompetencija, paslaugų kokybe, darbo organizavimu, elgesiu kitų notarų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – panaikino Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ieškovės drausmės byloje bei priteisė ieškovei 3 005 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Nurodė, kad nėra pagrindo nepritarti ieškovės argumentams, jog notaras Š. R., kaip pirminis informacijos šaltinis, negali nurodyti jokių ginčo situacijai reikšmingų aplinkybių. Taip pat, kad notaro prašymas įvertinti ieškovės profesinį elgesį Lietuvos notarų rūmų prezidiumui pateiktame pareiškime iš esmės grindžiamas išimtinai I. K. nurodytomis ir jo paties atkartotomis aplinkybėmis apie ieškovės nepagarbų ir neprofesionalų elgesį sandorio šalių akivaizdoje, išsakant viešą kritiką notaro Š. R. atžvilgiu. Aplinkybė, kad abejonės dėl notaro Š. R. kompetencijos ir patirties buvo išsakytos sandorio šalims, notarui šiame susitikime asmeniškai nedalyvaujant, o pareiškėjai jas perpasakojus, notaro Š. R. patvirtinta ir teikiant paaiškinimus 2022 spalio 12 d. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo posėdžio metu.
14. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė tiek 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu atsakovui pateiktame paaiškinime, tiek pasisakydama 2022 spalio 12 d. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo posėdžio metu, neigė neetiškai klientų akivaizdoje atsiliepusi apie kolegą notarą Š. R., ar vertinusi jo kompetenciją. Taigi, bylos šalių (pareiškėjos I. K. ir ieškovės) pozicija dėl viešai išreikštos kritikos notaro Š. R. atžvilgiu išsiskyrė: I. K. ir jos nurodytas aplinkybes iš esmės atkartojusio notaro Š. R. teigimu sandorio šalių akivaizdoje buvo neetiškai pasisakoma apie notaro neprofesionalumą, patirties trūkumą, tačiau ieškovė nurodė priešingai. Įvertinęs skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo turinį, pažymėjo, kad bylos šalių (pareiškėjos I. K. ir ieškovės) pozicijų prieštaravimai pašalinti nebuvo, šalių pozicijoms išsiskyrus nebuvo pasinaudota teise į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, kviesti asmenį, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo ir (ar) kitus asmenis, galinčius pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą, nors teisės aktai tokią teisę numato.
15. Nors atsakovas, ruošdamasis nagrinėti ieškovės drausmės bylą, Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. paprašė pateikti paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos, ieškovės – papildomus dokumentus, sprendė į drausmės bylos posėdį kviesti ieškovę, taip pat Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarą Š. R., teismas kaip nepagrįstus vertina atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį argumentus, kad Notarų garbės teismo pasirengiamieji darbai, jų metu suformuoti prašymai (priimti nutarimai) dėl tolimesnio drausmės bylos nagrinėjimo proceso leidžia teigti, jog Notarų garbės teismas iš anksto, aktyviai rinko papildomus įrodymus, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai, o sprendimas butų motyvuotas ir teisingas.
16. Notarų garbės teismo sprendime neįvertinta ir tai, kad ieškovė raštu pateiktame paaiškinime dėl skundo nurodė, jog visas bylai reikšmingas aplinkybes gali paliudyti šalys, dalyvavusios sandoryje. Pažymėjo, kad pareiškėja I. K., taip pat notarė J. R. buvo apklaustos tik atsakovo atstovui tokį prašymą pareiškus teisminio nagrinėjimo metu. Atitinkamai teisminio nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti esmines aplinkybes, susijusias su galimai padarytais drausminiais pažeidimais, kurias papildomai galėjo patvirtinti sandorio šalys, ieškovės atstovo prašymu buvo apklausti žemės sklypo pirkėja I. K., pirkėjos sūnus (įgaliotinis) V. K. ir žemės sklypo bendraturtė I. K.. Akcentavo, kad aplinkybės, jog buvo neigiamai atsiliepta apie notarą Š. R. nepatvirtino nei viena iš teismo posėdžių metu apklaustų sandorio šalių (išskyrus pačią pareiškėją I. K.).
17. Nurodė, kad Notarų garbės teismo išvados, susijusios su notarų tarpusavio santykius reglamentuojančių principų, konkrečiai – notarų profesinio solidarumo principo pažeidimu padarytos nesurinkus pakankamai įrodymų, nepašalinus esamų prieštaravimų, notarų tarpusavio santykius apibrėžiančių principų pažeidimą grindžiant ne byloje esančių įrodymų visuma, o deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, kurioms pagrįsti nėra objektyvių įrodymų. Notarų garbės teismo priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie ieškovės tiek raštu, tiek žodžiu teiktus paaiškinimus, juose nurodytus motyvus, įskaitant ir poreikį užtikrinti notaro nepriklausomumo principo įgyvendinimą notarams vykdant pareigas, taip pat poreikį vengti skirtingos įgaliojimų tvirtinimo praktikos, pasisakyta nebuvo.
18. Nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. kitą dieną po neįvykusio sandorio) Kauno miesto 6- ojo notarų biuro notarė J. R. patvirtino naują žemės sklypo bendraturtės L. K. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastarajame įgaliotojos ranka darytų prierašų nebebuvo. Minėto įgaliojimo pagrindu 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo pagrindą abejoti ar sandorio tvirtinimui pateiktas įgaliojimas yra tinkamas. Notarų garbės teismas ieškovės sprendimo pagrįstumo šių faktinių aplinkybių kontekste nevertino.
19. Nurodė, kad sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras negali apsiriboti tuo, kad būsimo sandorio šalys pageidauja sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis, jis privalo atlikti teisinį kvalifikavimą ir daryti teisinio pobūdžio išvadas, ar asmenų pageidaujamo sandorio nuostatos neprieštaraus įstatymams, nepažeis asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į tai, sutiko su ieškove, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą gali sukelti sandorio šalių nepasitenkinimą, tačiau tai savaime nereiškia, jog notaro profesinė kompetencija yra nepakankama, ar teikiamų paslaugų kokybė netinkama.
20. Atkreipė dėmesį, kad Notarų garbės teismo sprendime liko neįvertinta ir tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tvirtinimo metu tarp pardavėjų (pareiškėjos ir jos tetos) tvyrojo įtampa. Ši aplinkybė buvo nurodyta ieškovės teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, ją vienareikšmiškai patvirtino ir teismo posėdžių metu apklaustos sandorio šalys (pirkėja, jos įgaliotinis ir žemės sklypo bendraturtė). Iš liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad parduodamo žemės sklypo bendraturčių (seserų L. K. ir I. K.) santykiai yra konfliktiški, jos beveik nebendrauja tarpusavyje, ryšių su savo teta I. K. nepalaiko ir įgaliotinė I. K. Sandorio šalys tarpusavyje sandorio sudarymo tikslu bendravo tik per nekilnojamojo turto brokerį, o šiam nebegalint tarpininkauti į sandorio tvirtinimą išvyko tarpusavyje iki galo nesuderinusios apmokėjimo detalių, tikslaus sandorio tvirtinime dalyvausiančių asmenų skaičiaus, kitų organizacinio pobūdžio aplinkybių. Papildomą įtampą ir skubą kėlė tai, kad sutarties sudarymo terminas ėjo į pabaigą, sutarties nesudarymas laiku, remiantis sutarties nuostatomis, būtų pardavėjoms sukėlęs neigiamas finansines pasekmes. Minėtas aplinkybes duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pareiškėja I. K., papildomai nurodė, kad iki sandorio sudarymo dienos bendravimo nei su kita sandorio šalimi, nei su žemės sklypo bendraturte neinicijavo, organizacinio pobūdžio klausimų neaptarė, su notare susisiekti bandė tik sandorio sudarymo dieną, jau išvykusi iš Vilniaus į Klaipėdą.
21. Liudytojas pirkėjos sūnus ir įgaliotinis V. K., taip pat patvirtino, kad žemės sklypo bendraturčių nesutarimai, tarp jų tvyranti įtampa, nepagarbus bendravimas, demonstruojamas tarpusavio nepasitikėjimas, taip pat I. K. pirkėjai ir jos sūnui atskleistos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su įgaliotojos sveikatos būkle ir (ar) turimais žalingais įpročiais, sudarė prielaidas didesniam pirkėjos sūnaus (įgaliotinio) įtarumui, sukėlė pagrįstas abejones, ar tikrai abi bendraturtės yra tvirtai apsisprendusios dėl sandorio sudarymo, kurias dar labiau sustiprino įgaliotinės pateikto ir Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo skirtumai (netipinis ir praktikoje nedažnai sutinkamas prierašas viename iš jų).
22. Nurodytos aplinkybės (akivaizdžiai įtampai tarp bendraturčių, įgaliotinės pateikto ir Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo skirtumams, kuomet tik viename įgaliojimo egzemplioriuje padaromi papildomi įrašai ranka, turinio prasme nesutampantys su spausdintu įgaliojimo tekstu (nenurodant žodžio „disponuoti“)) turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl įgaliojimo tinkamumo siekiant patvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tiek pirkėjos įgaliotiniui, kuris kaip nurodė tesimo posėdžio metu turi pakankamai patirties sudarant notarine tvarka tvirtinamus sandorius, tiek ir ieškovei, kaip itin aukštus profesinio atidumo standartus turinčiam atitikti asmeniui.
23. Pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su notarinės formos įgaliojimu, kai tik viename to paties įgaliojimo egzemplioriuje daromas papildomas įrašas ranka, nebuvo susidūrusi. Aplinkybę, kad minėta notarinės formos įgaliojimų tvirtinimo praktika nėra įprasta, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės sprendimas buvo nepagrįstas, ar sukėlė sandorio šalių nepasitikėjimą notarės profesine kompetencija, paslaugų kokybe bei darbo organizavimu.
24. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovo procesiniuose dokumentuose akcentuojama, jog ieškovei drausminė byla buvo iškelta ne dėl to, jog ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą, o todėl, kad tai buvo padaryta netinkamai, Notarų garbės teismo sprendimo išvados, susijusios su tuo, jog ieškovė atvirai kėlė klausimus apie įgaliojimo reikalingumą bei tikrąją įgaliotojos valią priimtos išimtinai prieštaringų pareiškėjos I. K. skunde išdėstytų paaiškinimų pagrindu, todėl negali būti laikomos teisėtomis bei pagrįstomis. Pareiškėjos I. K. nurodytos aplinkybės kaip su ja ir kitais asmenimis buvo bendraujama ieškovės biure, taip pat apie tai, jog jos motinos (įgaliotojos) veiksnumas buvo ieškovės vertinamas ar kritikuojamas, nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Priešingai, I. K. duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent ji (o ne ieškovė) pasielgė ne itin korektiškai, kadangi atskleidė ieškovės biure esantiems asmenims aplinkybes, susijusias su įgaliotojos asmeninio gyvenimo aplinkybėmis, įvardindama priežastis, dėl kurių jos nuomone įgaliotoja pati negali dalyvauti sandorio sudaryme, todėl pasielgė nekorektiškai.
25. Nurodė, kad nepagrįsti Notarų garbės teismo sprendimo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė neinicijavo bendradarbiavimo su įgaliojimą patvirtinusiu notaru Š. R. Visų pirma, atsakovo teiginiai apie ieškovės pasyvumą (komunikavimo stoką) paneigti į bylą pateiktais įrodymais. Minėti argumentai vertintini kritiškai ir dėl to, kad bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog sandoris nebuvo sudarytas ne dėl ieškovės nebendradarbiavimo, o nutarus neprisiimti atsakomybės tvirtinant sandorį netapataus įgaliojimo pagrindu. Be to, žemės sklypo pirkėjos įgaliotinis (sūnus) sandorį sudaryti atsisakė, tiek dėl nustatytų įgaliojimo trūkumų, tiek dėl akivaizdžių nesutarimų tarp pardavėjų ir I. K. atskleistų aplinkybių, sukėlusių abejonių tikrąja įgaliotojos valia.
26. Nors notaro Š. R. teiktame pareiškime nurodyta, kad jis bandė siūlyti problemos sprendimo būdus, kokie tai būdai, skundžiamame Notarų garbės teismo sprendime nepasisakyta. Pagrįstai abejotina, ar objektyvios galimybės paaiškėjusius prieštaravimus pašalinti vien komunikacija apskritai egzistavo. Atsižvelgiant į tai, kad notarinio įgaliojimo turinys negali būti koreguojamas, nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paaiškėjusius prieštaravimus pašalinti nedelsiant. Išvadą, kad susidariusią situaciją nebuvo siekiama spręsti bendru sutarimu, operatyviausiu įmanomu būdu, iš esmės paneigia tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymai, iš kurių nustatyta, kad sandorio šalys priėmė bendrą ir visus tenkinantį sprendimą: atliko taisymą sutarties tekste pratęsiant sutarties sudarymo terminą, nutarė patvirtinti naują įgaliojimą, kurio pagrindu po dviejų dienų ieškovė patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
27. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir panaikintas Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. drausmės byloje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apelianto nurodytas aplinkybes, kurios lėmė sprendimo skirti ieškovei drausminę nuobaudą priėmimą. Nekilnojamojo turto pardavimo sutarties projektas nebuvo siunčiamas sandorio šalims, o su notaru Š. R. ieškovė dėl įgaliojimo trūkumų bendravo girdint sandorio šalims. Minėtos aplinkybės buvo nustatinėjamos nagrinėjant kilusį ginčą Notarų garbės teisme, t. y. šalys dėl jų pasisakė procesiniuose dokumentuose, teikdamos paaiškinimus.
27.2. Notarų rūmų prezidiumas iškėlė ieškovei drausmės bylą, atsižvelgdamas į I. K. skunde bei notaro Š. R. 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovės neetišku profesinių veiksmų, rengiantis tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, atlikimu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šios aplinkybės nereikšmingos vertinant ieškovės veiksmus, dėl kurių jai buvo iškelta drausmės byla ir paskirta drausminė nuobauda (papeikimas).
27.3. Netinkamas ieškovės pasiruošimas sandorio sudarymui sukėlė konfliktinę situaciją. Ieškovė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą iš anksto įvertinti sandorio šalių pateiktus dokumentus (įgaliojimą). Tinkamas pasiruošimas sandorio patvirtinimui, be kita ko, apima ir sutarties projekto paruošimą: sandorio šalims nebūtų kilę klausimų dėl sutarties sąlygų (vykdama sandorio sudarymo dieną iš Vilniaus į Klaipėdą, I. K. nežinojo, kokiomis sąlygomis bus tvirtinamas sandoris); pasitelkiant įgaliojimą patvirtinusį notarą Š. R., nepavykus pašalinti ieškovei kilusių klausimų, susijusių su įgaliojimo įforminimu, ieškovė būtų turėjusi pakankamai laiko informuoti I. K., kad sandoris negali būti tvirtinamas, nes jai išduotas įgaliojimas turi trūkumų; dėl galimų įgaliojimo trūkumų būtų galimybė pasiaiškinti su notaru Š. R. (neaptarinėjant jo rengto dokumento prie trečiųjų asmenų) bei galimai rasti problemos sprendimo būdą (pvz., notaro rašytinis patvirtinimas, įgaliojimo dublikato išdavimas; duomenų, pateiktų Įgaliojimų registrui pakeitimas ir pan.).
27.4. Ieškovės elgesys, kai su iš anksto pateiktais dokumentais susipažįstama likus kelioms valandoms iki planuojamo sandorio patvirtinimo momento, apie pastebėtus (šie trūkumai galėjo ir turėjo būti nustatyti iš karto po to, kai ieškovei prieš kelias dienas iki planuojamo sandorio patvirtinimo buvo pateikta įgaliojimo kopija, patikrinus informaciją Įgaliojimų registre) galimus įgaliojimo trūkumus nepranešama sandorio šalims, nors I. K. dėl sandorio patvirtinimo atvyko iš Vilniaus į Klaipėdą, negali būti vertinamas kaip profesionalus, teisingas ar etiškas kliento atžvilgiu.
27.5. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė vertinti tą faktą, kad telefoninis pokalbis su notaru Š. R. dėl įgaliojimo trūkumų bei būdų spręsti situaciją, vyko prie sandorio šalių (atvykusių į sandorio patvirtinimą asmenų). Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovė su notaru Š. R. bendravo girdint kitiems asmenims (sandorio patvirtinime dalyvavusiems asmenims). Nors Notarų garbės teismas konstatavo, kad ieškovė neigė sandorio šalių akivaizdoje neigiamai vertinusi notaro Š. R. kompetenciją, tačiau akivaizdu, jog girdint šalims pokalbio su notaru Š. R. metu buvo aptariami ieškovės nustatyti įgaliojimo trūkumai ir vien tai nėra nei etiškas, nei kolegiškas elgesys, bei vertintina, kaip Etikos kodekso 16 straipsnio 2 d įtvirtinto draudimo viešoje aplinkoje apie kolegas notarus atsiliepti neigiamai pažeidimas.
27.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su buhalterinės apskaitos dokumentų išdavimu (sąskaitos ir grynųjų pinigų priėmimo kvito), išrašytų už ieškovės suteiktas paslaugas tvirtinant sandorį. Aplinkybė, kad ieškovė išrašė sąskaitą vieno iš pardavėjų atstovei, I. K., nesilaikydama sandoryje nustatytos tvarkos (sandorio patvirtinimo išlaidas apmoka pardavėjai lygiomis dalimis; nuosavybės registravimo išlaidas apmoka pirkėjai), jos neperdavė bei neišrašė grynųjų pinigų gavimo kvito (nors buvo prašoma, Notarų garbės teismui taip pat nepateikė) buvo tiriama, nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose bei liudytojų parodymuose.
27.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu, kad drausminės bylos esmė liko neatskleista, nes ieškovės veiksmai, sudarę drausminės bylos nagrinėjimo dalyką, Notarų garbės teismo sprendime buvo neįvertinti. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė bylos nagrinėjimo tvarką bei nesilaikė procesinių reikalavimų. Niekur nėra nustatyta, kad Notarų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą turi įvertinti visus notaro teiginius ar pašalinti bet kokiu prieštaravimus tarp notaro paaiškinimo ir kitų drausmės byloje esančių įrodymų. Be to, Notarų garbės teismo sprendimo turiniui negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip teismo sprendimui. Notarų garbės teismo sprendime padarytos išvados yra argumentuotos ir pagrįstos drausmės byloje pateiktais įrodymais.
27.8. Papildomų įrodymų susirinkimas bei kitų asmenų iškvietimas pirmiausia yra sąlygotas tinkamų bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų prašymu – ieškovė prašymų dėl papildomų asmenų iškvietimo ar papildomų įrodymu surinkimo nepareiškė. Ieškovė buvo supažindinta su atitinkamomis jos teisėmis nagrinėjant drausmės bylą ir net paaiškinimus posėdyje pateikė tik paraginta. Iš Notarų garbės teismui pateiktų ieškovės paaiškinimų tiek žodžiu, tiek raštu, akivaizdžiai matyti, kad ji buvo susipažinusi su drausmės bylos medžiaga ir turėjo pakankamai laiko pasiruošti jos nagrinėjimui. Notarų garbės teismas nėra teismas ir neturi teisės reikalauti, kad į drausmės bylos nagrinėjimą atvyktų su drausmės byla net nesusiję asmenys.
27.9. Nėra duomenų ar priežasčių konstatuoti, kad teikdama skundą ir (ar) paaiškinimus I. K. buvo neobjektyvi, šališka ar nesąžininga. Nėra pagrindo vienodai vertinti ieškovės ir pareiškėjos I. K. parodymus. Pareiškėjos I. K. teisės ar teisinė padėtis niekaip nėra priklausoma nuo Notarų garbės teismo priimamo sprendimo, nes skundą ji teikė tik reaguodama į jos manymu netinkamą ieškovės elgesį ir veiksmus Vien aplinkybė, kad dėl jos skundo buvo iškelta drausmės byla ieškovei, savaime nepagrindžia, jog jos paaiškinimai melagingi ar neobjektyvūs.
27.10. Notarų garbės teismas į posėdį kvietė notarą Š. R. ir paprašė notarės J. R. papildomų paaiškinimų, nes šie asmenys bendradarbiauti su Notarų garbės teismu privalo kaip notarai. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą apklausti I. K. ir notarę J. R., nes drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti tik rašytiniai šių asmenų paaiškinimai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo gauti detalūs ieškovės paaiškinimai, apklausta pirkėja (I. K.) ir jos atstovas (V. K.). Minėtų asmenų pateikti paaiškinimai buvo vertinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (duoti po priesaikos, supažindinus su atsakomybe, sudarant galimybę teikti klausimus ir pan.). Būtent dėl to buvo pateikti prašymai apklausti I. K. ir notarę J. R., t. y. kad jų pateikti paaiškinimai turėtų tokią pačią įrodomąją galią pagal CPK nuostatas, o ne todėl, jog nagrinėjant drausmės bylą Notarų garbės teisme buvo surinkta nepakankamai įrodymų.
27.11. Nėra pagrindo teigti, kad Notarų garbės teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tik pareiškėjos I. K. nuomone ar teiginiais. Notarų garbės teismas, ruošdamasis nagrinėti ieškovės drausmės bylą, detaliai tyrė drausmės bylos medžiagą, notarės J. R. paprašė pateikti paaiškinimą, ieškovės – papildomus dokumentus, nutarė į drausmės bylos posėdį kviesti ne tik pačią ieškovę, tačiau ir notarą Š. R.. Nagrinėjant drausmės bylą, buvo vertinami visi pateikti dokumentai, išklausyti ieškovės bei notaro Š. R. žodiniai paaiškinimai, atsakymai į Notarų garbės teismo narių užduotus klausimus.
27.12. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, drausmės byloje buvo vertinamas Etikos kodekso reikalavimų pažeidimas, t. y. ar ieškovė elgėsi etiškai, o ne atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Todėl ieškovės elgesys pirmiausia turi būti vertinamas iš etikos ir moralės pusės, vertinant ne tik tai, ar ieškovė buvo teisi ir turėjo teisę atsisakyti patvirtinti sandorį, bet ir tai kokia forma tai buvo padaryta, ar buvo išnaudotos visos galimybės išvengti konfliktinės situacijos, ar ieškovė neeskalavo konflikto ir ėmėsi priemonių spręsti problemą, atsižvelgdama į klientų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
27.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad notaras Š. R. nagrinėjamu atveju negali nurodyti jokių reikšmingų aplinkybių. Sandorio tvirtinimo metu notaras Š. R. telefonu tiesiogiai bendravo su ieškove. Paaiškinimuose Notarų garbės teismui nurodė, kad ieškovė pradėjo pokalbį arogantišku, pakeltu tonu, nusiteikusi ne diskusijai, pasiaiškinimui ar aptarimui. Notaras Š. R. patvirtino, kad bendravimas su juo buvo nemandagus ir neetiškas.
27.14. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad susitikime dėl sandorio tvirtinimo dalyvavusiems asmenims nebuvo atskleistas faktas, koks notaras tvirtino įgaliojimą. Susitikimo metu buvo vertinami abu įgaliojimai – tiek pateiktas I. K., tiek įgaliojimas su prierašu, ištrauktas iš Įgaliojimų registro. Liudytojai matė prierašą ir paaiškino, kad pirmiausia buvo aiškinimąsi dėl prieraše nesančio žodžio „disponuoti“. Prierašas yra padarytas po notaro Š. R. tvirtinamuoju įrašu, įgaliojimas patvirtintas notaro Š. R. antspaudu, taigi, jei šalys vertino prierašą, jie taip pat galėjo matyti koks notaras patvirtino įgaliojimą.
27.15. Nepagrįsta teismo išvada, kad skiriasi notaro Š. R. patvirtinto įgaliojimo turinys. Įgaliojimo turiniu laikytinas tik tekstas, esantis iki notaro tvirtinamojo įrašo. L. K. ranka surašytas prierašas nėra patvirtintas notaro ir negali būti laikomas notariškai patvirtinto įgaliojimo turiniu. Ranka darytas prierašas taip pat negali būti įvertintas kaip notariškai patvirtinto įgaliojimo ištaisymas, prirašymas, užbraukti žodžiai ar kitoks neaptartas taisymas, taip pat pieštuku pasirašytu dokumentu. Nėra jokio pagrindo, šį prierašą, jokia forma nepatvirtintą notaro, laikyti duomenimis pateiktais Įgaliojimų registrui: 1) prierašas padarytas po įgaliojimo notarinio patvirtinimo ir negali pakeisti notaro patvirtinto įgaliojimo turinio; 2) prierašas nėra notaro Š. R. patvirtintas ar kokia nors forma aptartas; 3) prierašu nėra koreguojama įgaliojimo turinys; 4) nėra pagrindo teigti, kad problemą sudaro žodžio „disponuoti“ nenaudojimas – neįvertinta, kad įgaliojimo tekstas yra išdėstytas penkiuose lapuose ir jo turinys negalėjo būti patvirtintas ar pakeistas prierašu iš 11 žodžių; 5) notaras Š. R. dieną, kurią turėjo būti tvirtinamas sandoris, paaiškino ieškovei prierašo atsiradimo aplinkybes; 6) įgaliojimas nėra ginčijamas, pripažintas netinkamu ar neteisėtu, jo turinys nuoseklus, tinkamas ir suprantamas; 7) Įgaliojimų registre yra registruoti du to paties turinio įgaliojimai – įgaliojimas, patvirtintas notaro Š. R. ir įgaliojimas, 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintas notarės J. R.
27.16. Nors teismas nustatė, kad ieškovei pateiktas įgaliojimas sukėlė pagrįstų abejonių įgaliotojos valia bei įgaliotinės teisėmis, vien aplinkybė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduotas tokio paties turinio įgaliojimas, šios abejonės nepašalina, kadangi įgaliojimas su prierašu nebuvo panaikintas. Kuo remiantis ieškovei tapo aiški įgaliotojos valia dėl sandorio sudarymo, tvirtinant 2022 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo turto pardavimo sandorį nėra aišku – ieškovė su įgaliotoja nebendravo, jos valios nesiaiškino, papildoma informacija nebuvo teikiama.
27.17. Ieškovė tinkamai neišaiškino savo atsisakymo patvirtinti sandorį priežasčių. Jei ji būtu aiškiai pasakiusi, kad įgaliojimas yra netinkamas ir jo pagrindu negali būti sudarytas notarinis sandoris, I. K. nebūtų ieškojusi ir suradusi kitą notarą Klaipėdoje, kuris sutiko tvirtinti sandorį (bet tai daryti atsisakė jau patys pirkėjai).
27.18. Tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir nagrinėjant bylą Notarų garbės teisme bei ieškinyje ieškovė teigė, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl to, kad pirkėjo atstovas, pasitaręs su advokatu atsisakė tai padaryti, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsisakymą iš esmės lėmė išimtinai ieškovės atsisakymas tvirtinti sandorį. Ieškovė visų sandorio šalių akivaizdoje vertino L. K. sudarytą įgaliojimą, jame išreikštą valią ir jos pačios ranka padarytą prierašą viename iš įgaliojimų egzempliorių, kuris buvo pateiktas Įgaliojimų registrui, tokiais veiksmais atvirai keldama abejones dėl įgaliotojos valios ir veiksnumo, akcentuodama, kad atsižvelgiant į įgaliotojos amžių, sandoryje ji gali dalyvauti asmeniškai. Šie veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovės elgesys sandorio sudarymo metu buvo akivaizdžiai nekorektiškas kliento atžvilgiu.
27.19. Notarų garbės teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė pažeidė Etikos kodekso 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apibrėžiančius notaro ir klientų tarpusavio santykius, pagal kuriuos notaras, atlikdamas savo profesines pareigas, yra korektiškas kliento atžvilgiu ir nešališkas notarinio veiksmo šalių patarėjas, laikosi notaro profesinėje veikloje taikomo elgesio principo vengti ginčų su asmenimis ir tinkamai paaiškinti jiems atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, konfliktines situacijas sprendžia mandagiai ir santūriai.
Atsiliepimas
28. Ieškovė notarė D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
28.1. Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas sieja išimtinai su jam nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimu. Apeliantas siekia pakartotinio tų pačių nustatytų aplinkybių kitokio įvertinimo, negu jį padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nenurodo jokių kitokio vertinimo būtinybę pagrindžiančių argumentų. Priešingai nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde turi būti nurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, tačiau nenurodoma kokius konkrečius pažeidimus padarė teismas, kokias konkrečias procesinės ar materialinės teisės normas teismas netinkamai taikė ar aiškino ir kaip tokie pažeidimai pasireiškė teismui priimant procesinį sprendimą.
28.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės padarytus etikos pažeidimus, t. y. aplinkybių, jog ieškovė neišsiuntė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekto sandorio šalims bei netinkamai išrašė sąskaitą už suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
28.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 10¹ straipsnio 1 ir 3 dalių, notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas. Bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės perimti notarų savivaldos institucijos organo funkcijų ir konstatuoti tokius notarų etikos pažeidimus, kurių nekonstatavo Notarų garbės teismas, nes tai yra Notarų garbės teismo prerogatyva. Notarų garbės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendime nekonstatavo, kad buvo padarytas pažeidimas, susijęs su sąskaitos faktūros išrašymu. Byloje esantis įrodymas – 2022 m. spalio 12 d. Notarų garbės teismo posėdžio garso įrašas patvirtina šias aplinkybes.
Šalies argumentai
28.4. Byloje nebuvo ginčo, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. I. K. pateiktame skunde dėl ieškovės veiksmų, nurodyta, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas jai nebuvo atsiųstas. Šios aplinkybės buvo vertinamos ir Notarų garbės teismui priimant sprendimą, tačiau jame nėra konstatuoti su tuo susiję etikos pažeidimai. Notarų garbės teismui nekonstatavus tokių pažeidimų, bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokios aplinkybės nebus vertinamos. Apeliantui nesutinkant su tokia teismo argumentacija, jis turėjo nurodyti teisinius argumentus, kurie pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą, o ne pakartotinai aprašyti faktines aplinkybes. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu I. K. pripažino, kad iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo su ieškove, nekomunikavo ir atsiųsti dokumento projekto net neprašė. Apeliaciniame skunde naujai nurodytos aplinkybės apie tai, kad etikos normų pažeidimu laikytinas ne dokumento projekto nepateikimas konkrečiai I. K., o jau visoms sandorio šalims, nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantas negali jomis remtis.
28.5. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė neinicijavo bendravimo su notaru Š. R. ir jo telefoninį skambutį vertino kaip kišimąsi į profesinę veiklą, tačiau ieškovės atstovui inicijavus telefoninio pokalbių išklotinės pateikimą, gauti duomenys patvirtino, kad priešingai nė nurodė notaras Š. R., būtent ieškovė skambino notarui Š. R.. Notaro Š. R. skunde, pateiktame Notarų garbės teismui, nurodyta, kad I. K. atvykus į notaro Š. R. biurą, notaras apie save išgirdo daug neigiamų atsiliepimų, tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. nurodė, kad su notaru Š. R. tiesiogiai nebendravo ir asmeniškai jam jokios informacijos apie aplinkybes, vykusias ieškovės biure 2022 m. rugpjūčio 15 d., nenurodė. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja notarė J. R. patvirtino liudytojos I. K. duotus paaiškinimus, nurodė, kad ji asmeniškai bendravo su I. K., o notaras Š. R. tokį pokalbį galėjo nugirsti nebent pro pravertas kabineto duris. Minėtos aplinkybės buvo visapusiškai ištirtos bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, taigi teismas pagrįstai sprendė, kad notaras Š. R., kaip pirminis informacijos šaltinis, negali nurodyti jokių ginčo situacijai reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
28.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Notarų garbės teismas neatliko aktyvių įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, neapklausė I. K. ir kitų notarinio sandorio šalių, kurios betarpiškai galėjo paliudyti aplinkybes, įvykusias ieškovės biure 2022 m. rugpjūčio 16 d.
28.7. Ieškovė to paties įgaliotojos L. K. įgaliojimo skirtumus (susijusius su rankraštinio įrašo disponuoti nebuvimu) vertino kaip kliūtį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti. Apie tai ieškovė pasisakė tiek 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Lietuvos notarų rūmams pateiktame paaiškinime, tiek 2022 m. spalio 12 d. Notarų garbės teismo posėdyje. Byloje vykusio teismo posėdžio metu apelianto atstovas pripažino, kad tokio įgaliojimų tvirtinimo praktika atliekant rankraštinius įrašus nėra įprasta. Tačiau skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie notarės tiek raštu, tiek žodžiu teiktus paaiškinimus, juose nurodytus motyvus, įskaitant ir poreikį užtikrinti notaro nepriklausomumo principo įgyvendinimą notarams vykdant pareigas, taip pat poreikį vengti skirtingos įgaliojimų tvirtinimo praktikos, pasisakyta nebuvo. Apeliaciniame skunde apeliantas tokios teismo išvados neneigia, taigi sutinka, kad Notarų garbės teismas šių aplinkybių nevertino.
28.8. Apeliantas tendencingai nepasisako dėl kitų byloje apklaustų liudytojų – I. K., V. K. ir I. K. duotų paaiškinimų. Minėti liudytojai nurodė, kad ieškovė atskleidė žodžio disponuoti reikšmę, taigi visoms sandorio šalims, tapo suprantami ieškovei pateiktų įgaliojimų skirtumai (dėl naujo įgaliojimo patvirtinimo I. K. kreipėsi jau kitą dieną). Trijų liudytojų parodymai paneigią deklaratyvią Notarų garbės teismo išvadą, kad ieškovė tik dviprasmiškai suformulavo teisinius sandorio netvirtinimo motyvus, kurie šalims liko nesuprantami. Tuo atveju, jei sandorio šalims būtų kilęs nepasitikėjimas ieškove, šalys būtų pasirinkusios kitą notarą, tačiau taip pasielgta nebuvo – 2022 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorio šalys pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl tos pačios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
28.9. Apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsižvelgiant į tai, jog notarinio įgaliojimo turinys negali būti koreguojamas, nebuvo galimybės paaiškėjusius prieštaravimus pašalinti nedelsiant. Taip pat nenurodė kaip konkrečiai susidariusią situaciją reikėjo išspręsti, neginčija byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų. Aplinkybė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. įgaliotinei I. K. buvo išduotas naujas įgaliojimas, patvirtina, kad ieškovės rekomendacijomis ir patarimais buvo pasinaudota, vadinasi nei ieškovės, nei kito notaro patikimumas ar skaidrumas nebuvo sumenkintas. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja notarė J. R. nurodė, kad jos patvirtintas įgaliojimas ir notaro Š. R. patvirtintas įgaliojimas turinio prasme skyrėsi, nes priešingu atveju pagrindo išduoti naują įgaliojimą nebūtų.
28.10. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ieškovės telefoninių skambučių išklotines, kurios patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė skambino apeliantui dėl teisinės konsultacijos ir inicijavo pokalbį su notaru Š. R. Argumentų, kad minėti ieškovės veiksmai yra nepakankami įgyvendinant bendradarbiavimo pareigą, nėra nurodyta nei 2022 m. spalio 21 d. Notarų garbės teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde.
28.11. Notarų garbės teismo sprendimo išvados, kad ieškovė viešai išsakė abejones notaro Š. R. atžvilgiu, yra ne tik nepagrįstos Notarų garbės teismo surinkta medžiaga, bet ir paneigtos byloje apklaustų liudytojų parodymais. Byloje liudytojais apklaustos sandorio šalys nurodė skirtingas ieškovės atlikto telefoninio pokalbio aplinkybes – vieniems liudytojams susidarė įspūdis, kad ieškovė skambino Lietuvos notarų rūmų teisininkei, kitiems liudytojams – kad ieškovė skambino notarui Š. R. Tačiau visi liudytojai patvirtino, kad telefoninis pokalbis vyko ieškovei atsitraukus nuo darbo stalo, todėl viso pokalbio turinio suprasti nebuvo įmanoma. Visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus I. K., nurodė, kad jokia neigiama kritika notaro Š. R. atžvilgiu nebuvo išsakyta. Atsižvelgiant į tai, kad net trys liudytojai paneigė I. K. teiginius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Notarų garbės teismo išvada apie ieškovės viešą kritiką notaro Š. R. atžvilgiu – nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
28.12. Atsižvelgiant į ginčo esmę, vieša kritika galėjo būti konstatuota tik byloje apklaustų liudytojų parodymais. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, notaras Š. R. asmeniškai sandorio tvirtinime nedalyvavo, todėl kaip pirminis informacijos šaltinis jokios informacijos, susijusios su vieša kritika įgaliotojos L. K. atžvilgiu, nurodyti negali. Atitinkamai, dėl tokių teiginių pagrįstumo galima spręsti tik remiantis liudytojų parodymais. Liudytojai I. K., V. K. ir I. K. patvirtino, kad ieškovė jokių abejonių dėl įgaliotojos L. K. valios, viešai neišsakė. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimų ir vertinimo taisykles ir kodėl trijų liudytojų parodymai turėtų būti paneigti vienos liudytojos I. K. parodymais.
28.13. Priešingai nei teigia apeliantas, notaro Š. R. patvirtinto įgaliojimo galiojimas nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Svarstant dėl galimai padarytų Etikos kodekso normų pažeidimo, atsižvelgiant į šios bylos ginčo ribas, buvo nagrinėjama tik aplinkybė ar notaro Š. R. patvirtinto įgaliojimo skirtumai sandorio šalims buvo atskleisti korektiškai.
28.14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esant akivaizdžiai įtampai tarp bendraturčių, esant įgaliotinės I. K. pateikto ir Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo skirtumams, (nenurodant žodžio „disponuoti“), šios aplinkybės turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl įgaliojimo tinkamumo siekiant patvirtinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį tiek pirkėjui, tiek ir ieškovei, kaip itin aukštus profesinio atidumo standartus turinčiam atitikti asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys ir panaikintas Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. drausmės byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
32. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirkėja I. K. 2022 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į ieškovę dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimo. Viena iš žemės sklypo pardavėjų – L. K., buvo atstovaujama pagal įgaliojimą I. K. Įgaliojimas I. K. išduotas 2022 m. rugpjūčio 8 d., patvirtintas Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R.. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d., ieškovė nustatė, kad I. K. išduoto įgaliojimo kopija skiriasi nuo Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo (Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo pabaigoje buvo padarytas rankraštinis įrašas „Leidžiu dukrai I. pilnai tvarkytis ir naudotis mano turtu L. K., parašas“). Atsižvelgdama į tai, ieškovė telefonu susisiekė su Lietuvos notarų rūmų teisininke, kuri informavo, kad to paties įgaliojimo turinys neturėtų skirtis. Dėl susiklosčiusios situacijos kilo diskusija. Netrukus po I. K. skambučio įgaliojimą patvirtinusiam notarui Š. R., jis susisiekė su ieškove ir paaiškino apie savo veikloje naudojamus rankraštinius įrašus. Tuo metu žemės sklypo pirkėjos atstovas susisiekė telefonu su jį atstovaujančiu teisininku – advokatu, kuris, atsižvelgdamas į įgaliojimo turinio skirtumus, patarė pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašyti. Sandorio tvirtinimo procedūra buvo atidėta. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo informuota, kad notarė J. R. patvirtino naują L. K. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastarasis įgaliojimas buvo patvirtintas be ranka darytų prierašų. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo patvirtintas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris.
33. I. K. 2022 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su skundu dėl ieškovės veiksmų tvirtinant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Nurodė, kad ieškovė elgėsi neetiškai, nepagarbiai ir neprofesionaliai. Taip pat, kad dėl ieškovės veiksmų, šalys buvo priverstos sugaišti net kelias darbo dienas, dar kartą tvirtinant tą patį įgaliojimą.
34. Notaras Š. R. 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė pareiškimą Lietuvos notarų rūmų prezidiumui, prašydamas įvertinti ar ieškovė savo elgesiu nepažeidė Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso nuostatų.
35. I. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos notarų rūmams pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dėl galimai netinkamo įgaliojimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio ir ieškovės pasisakymų, su įgaliotoja susiekė parduoto žemės sklypo bendrasavininkė su vyru ir pastarąją išvadino neveiksnia ir neadekvačia.
36. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos notarų rūmams pateikė paaiškinimus dėl I. K. pateikto skundo. Nurodė, kad I. K. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra tik subjektyvus jos situacijos vertinimas. Taip pat, prašė įvertinti ar nebuvo pažeistas jos, kaip notarės nepriklausomumas, notarinio veiksmo slaptumas bei notaro Š. R. įgaliojimų tvirtinimo praktiką.
37. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą dėl drausmės bylos ieškovei iškėlimo.
38. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismas 2022 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą ieškovės drausmės byloje, kuriuo nusprendė, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą.
39. Nesutikdama su Notarų garbės teismo sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą. Pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškinį grindė iš esmės keliais pagrindais: 1) Notarų garbės teismas išvadas padarė vadovaudamasis išimtinai I. K. pateiktu subjektyviu susiklosčiusios situacijos vertinimu, o ne drausmės byloje surinktais įrodymais; 2) Notarų garbės teismas atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (patvirtinti sandorį) nepagrįstai vertino kaip veiksmą, kuris lėmė konfliktinę situaciją; 3) Notarų garbės teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nesiėmė priemonių konfliktui išspręsti; 4) Notarų garbės teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės išsakyti abejones dėl įgaliojimo trūkumų; 5) Notarų garbės teismo išvada apie ieškovės viešą neigiamą pasisakymą kito notaro patvirtintam dokumentui, nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais ir grindžiama tik I. K. hiperbolizuota nuomone (1 t., b. l. 1–10).
Dėl Notarų garbės teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
40. Pagrindiniai notarų veiklos principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – Notariato įstatymas). Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Lietuvos notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.
41. Be paminėtų teisės aktų, įtvirtinančių notarų profesines vertybes, veiklos principus ir tvarką, drausminės atsakomybės klausimus, notarai taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos notarų etikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2015 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 6 ,,Dėl Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso patvirtinimo“ (pakeista Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2021 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 8) (toliau – Notarų etikos kodeksas), kuriame ne tik deklaruojami svarbiausi profesinės etikos principai ir moralinės vertybės, bet ir pateikiamos taisyklės, reikalavimai, kurių kiekvienas notaras privalo laikytis: notaras teisines paslaugas teikia kompetentingai, yra teisingas, sąžiningas ir etiškas (Notarų etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalis); notaras visada korektiškas kliento atžvilgiu ir nešališkas jo patarėjas. Jis turi lygias pareigas visoms notarinio veiksmo šalims ir negali teikti pirmenybės nė vienai iš jų (Notarų etikos kodekso 8 straipsnio 2 dalis); Notaras konfliktines situacijas sprendžia mandagiai ir santūriai (Notarų etikos kodekso 10 straipsnio 4 dalis); Notaras, priėmęs sprendimą atidėti notarinio veiksmo atlikimą ar atsisakyti jį atlikti, vengia ginčo su asmenimis ir tinkamai paaiškina jiems notarinio veiksmo atlikimo atidėjimo ar atsisakymo priežastis (Notarų etikos kodekso 13 straipsnio 2 dalis).
42. Notariato įstatymo 10¹ straipsnyje nustatyta, kad notarui, už Notariato įstatymo, Notarų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą pažeidimus, gali būti iškeliama drausmės byla, kurią nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis teisingumo ministro patvirtintais nuostatais. Notaro drausminė atsakomybė – tai viena iš notaro teisinės atsakomybės rūšių, atsirandanti notarui padarius minėtų drausminių nusižengimų, t. y. pažeidus įstatymus ir pozityviąsias taisykles, įtvirtinančias notaro pareigą elgtis tam tikru būdu.
43. Notariato įstatymo 10³ straipsnyje taip pat nustatyta, kad Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Taigi, klausimai, susiję su drausmės bylos iškėlimu ir nagrinėjimu, taip pat šioje stadijoje padarytais procedūriniais pažeidimais, patenka į notaro skundo dėl Notarų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo ribas. Notaro teisė kreiptis į teismą dėl taikytos drausminės nuobaudos suponuoja teismo pareigą patikrinti Notarų garbės teismo taikytų poveikio priemonių pagrįstumą ir teisėtumą.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, atsižvelgdamas į pareiškėjos I. K. 2022 m. rugsėjo 2 d. skundą ir 2022 m. rugsėjo 7 d. rašytinius paaiškinimus, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat ieškovės pateiktus žodinius ir rašytinius paaiškinimus, vadovaudamasis Notariato įstatymo 10¹ straipsniu, Notarų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184 ,,Dėl notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ (2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1R-255 redakcija) (toliau – Nuostatai), 20, 21, 22, 25 punktais, nutarė iškelti ieškovei drausmės bylą už Notarų etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies pažeidimus.
45. Notarų garbės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusiame parengiamajame posėdyje priėmė šiuos nutarimus: 1) ieškovei iškeltą drausmės bylą nagrinėti 2022 m. spalio 12 d.; 2) informuoti ieškovę, Lietuvos notarų rūmų prezidiumą apie drausmės bylos nagrinėjimo datą, laiką, ir vietą ir pakviesti dalyvauti posėdyje; 3) prašyti ieškovės pateikti 2022 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją bei sąskaitą faktūrą (-as), kvitą (-us) už ieškovės suteiktas paslaugas tvirtinant nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį; 4) prašyti notarės J. R. pateikti paaiškinimą apie jai žinomas aplinkybes (ieškovės paaiškinime J. R. skambinusi ir prašiusi atkreipti dėmesį į Š. R. tvirtintą L. K. įgaliojimą) dėl pakartotinio, tokio paties turinio notaro Š. R. tvirtinto įgaliotojos L. K. įgaliojimo; 5) kviesti notarą Š. R. dalyvauti drausmės bylos nagrinėjimo posėdyje (1 t., b. l. 88–89).
46. Notarų garbės teismas, 2022 m. spalio 21 d. sprendimu, atsižvelgdamas į minėtame Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarime nurodytus drausminės bylos ieškovei iškėlimo pagrindus, nustatė, kad: 1) ieškovė aiškiai nesuformulavo teisinių atsisakymo tvirtinti sandorį pagrindų, todėl sudarė prielaidas tiek sandorio šalių tarpusavio nepasitikėjimui, tiek nepasitikėjimui sandorį tvirtinančios notarės elgesiu; 2) neišvengė ginčų su suinteresuotais asmenimis; 3) savo veiksmais nesiekė spręsti kilusio konflikto, nebendradarbiavo ją sprendžiant operatyviausiu būdu; 4) neinicijavo bendradarbiavimo su įgaliojimą patvirtinusiu notaru Š. R., tačiau abejones notaro patvirtinto įgaliojimo tinkamumu išsakė visoms notarinio veiksmo šalims. Įvertinęs nurodytus pažeidimus, jų pobūdį, padarymo aplinkybes, padarinius ir tai, kad ieškovė neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad Notarų garbės teismui priimant sprendimą drausmės byloje buvo įvertinta ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių visuma bei priimtas teisingas sprendimas.
48. Notarų garbės teismas, nagrinėdamas notarų drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais (Nuostatų 3 punktas). Parengiamajame posėdyje Notarų garbės teismo nariai gali priimti nutarimą dėl papildomų įrodymų, dokumentų, duomenų surinkimo ar kitų asmenų kvietimo dalyvauti posėdyje, jei tai yra reikalinga siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą priimdamas sprendimą (Nuostatų 30 punktas). Notarų garbės teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas (Nuostatų 45 punktas). Taigi, aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad drausminės nuobaudos gali būti skiriamos ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iš tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams.
49. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad išsiskyrė bylos šalių (I. K. ir ieškovės) paaiškinimai dėl neetiško ieškovės elgesio ir išsakytos kritikos notaro Š. R. atžvilgiu: I. K. nurodė, kad sandorio šalių akivaizdoje buvo neetiškai pasisakoma apie notaro Š. R. patirties trūkumą, tačiau ieškovė šių aplinkybių nepripažino. Taigi, esant prieštaravimams tarp skirtingų asmenų subjektyvaus situacijos vertinimo, jų pagrindu paprastai negali būti daromos patikimos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvimo, o duomenų, kad esant aptartiems prieštaravimas būtų imtasi priemonių (pvz., papildomai prašant pateikti paaiškinimus ne tik iš ieškovės, notaro Š. R. ar I. K., bet ir iš kitų sandorio sudaryme dalyvavusių asmenų (I. K., I. K.), ar pakviesti juos į posėdį) juos pašalinti, byloje nenustatyta. Be to, apeliantas nenurodė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad papildomų faktinių duomenų, siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą, rinkimas būtų neproporcingai sudėtingas bei neatitiktų protingumo ar teisingumo reikalavimų.
50. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Notarų garbės teismas priėmė sprendimą nepašalinęs prieštaravimų, neišsiaiškinęs ir neįvertinęs visų drausmės bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad drausmės byla išnagrinėta teisingai.
51. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl neetiško ieškovės atsiliepimo apie notarą Š. R. ir profesinio solidarumo principo pažeidimo.
52. Notarų etikos kodekso III skyriuje, kuriame apibrėžiami notarų tarpusavio santykiai, nustatyta, kad notarai turi laikytis profesinio solidarumo principo, t. y. neleistina viešoje aplinkoje apie kolegas notarus atsiliepti neigiamai (Nuostatų 16 straipsnio 2 dalis).
53. Viena vertus, kaip matyti iš Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo turinio, išvados, susijusios su neetiškais atsiliepimais apie notarą Š. R., padarytos remiantis I. K. paaiškinimais. Notarų garbės teismo posėdžio metu notaras Š. R. paaiškino, kad apie savo atžvilgiu galimai ieškovės išsakytus neetiškus pasisakymus jis sužinojo tik iš I. K. (Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 12 d. posėdžio garso įrašas: 20 min. – 21 min. 40 sek.). Kita vertus, notaro Š. R. nurodytas aplinkybes paneigia kitų sandorio šalių (I. K.) teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ieškovė neišsakė neigiamo pobūdžio teiginių apie notarą Š. R. (pvz., 2023 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. – 2 val. 16 min.). Minėtas aplinkybes Notarų teismo posėdžio metu taip pat neigė ir ieškovė (Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 12 d. posėdžio garso įrašas: 45 min. – 46 min.). Taigi, nepašalinus aptartų prieštaravimų, profesinio solidarumo principo pažeidimą grindžiant vienos iš sandoryje dalyvavusios šalies subjektyviu situacijos vertinimu, nėra pagrindo daryti patikimą išvadą, kad ieškovė pažeidė profesinio solidarumo principą.
54. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Notarų garbės teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovė pažeidė Notarų etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nurodo, kad notaro Š. R. įgaliojimo turinys yra tinkamas ir nenuginčytas, todėl išsakydama abejones dėl jo tinkamumo ir atsisakydama tvirtinti sandorį dėl įgaliojime ranka padaryto prierašo, ieškovė sukėlė įtampą tarp šalių. Taip pat, nedėjo pastangų išspręsti susiklosčiusią situaciją, nekorektiškai bendravo su sandorio šalimis, tinkamai sandorio šalims neišdėstė atsisakymo tvirtinti sandorį motyvų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
55. Pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, pastebėjusi praktikoje neįprastus notaro Š. R. patvirtinto įgaliojimo skirtumus, turėjo pagrindą suabejoti jo tinkamumu ir atsisakyti tvirtinti sandorį. Pagal Notariato 35 straipsnį, negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Aplinkybės, kad minėta notarinės formos įgaliojimų tvirtinimo praktika yra neįprasta, apeliaciniame skunde nepaneigė ir apeliantas, todėl nėra pagrindo abejoti notarės atliktų veiksmų pagrįstumu ir profesionalumu.
56. Antra, 2023 m. birželio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu tiek I. K., tiek ir I. K. patvirtino, kad tarp bendraturčių jau ne vienerius metus tvyro įtampa. Todėl apelianto teiginiai, kad būtent ieškovės atsisakymas patvirtinti sandorį sukėlė įtampą tarp sandorio šalių, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir neturi objektyvaus pagrindimo, o pagrįstas atsisakymas tvirtinti sandorį ir dėl to sukelti nepatogumai, savaime nėra priežastis ieškovės veiksmus pripažinti neprofesionaliais ar neetiškais.
57. Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovė savo veiksmais nesiekė spręsti nesutarimų tarp sandorio šalių, nebendradarbiavo su įgaliojimą patvirtinusiu notaru, tinkamai nepaaiškino atsisakymo tvirtinti sandorį priežasčių. Priešingai, byloje pateikta ieškovės išeinančių skambučių išklotinė patvirtina, jog ji 2022 m. rugpjūčio 16 d. susisiekė su notaru Š. R., siekdama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jo patvirtintame įgaliojime esančiu ranka darytu prierašu (1 t., b. l. 191). Taip pat, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai sandorio šalims paaiškino atsisakymo tvirtinti sandorį priežastis. Tiek iš I. K., tiek ir iš kitų sandorio šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalims buvo paaiškinta ir jos suvokė dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta patvirtinti sandorį. Šią išvadą taip pat patvirtina aplinkybė, kad kitą dieną po to, kai buvo atsisakyta tvirtinti sandorį, ieškovei buvo pateiktas naujas notarės J. R. patvirtintas įgaliojimas be ranka darytų prierašų.
58. Ketvirta, apelianto nurodytos aplinkybės dėl kitų organizacinės veiklos tariamų trūkumų (pvz., neišsiuntimas nekilnojamojo turto pardavimo sutarties projekto sutarties šalims, netinkamai išrašytas kvitas už suteiktas paslaugas, ieškovės bendravimas su kitu noru girdint sandorio patvirtinime dalyvaujantiems asmenims), taip pat nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, kadangi byloje nėra duomenų, kad Notarų garbės teismas būtų nustatęs apelianto minimus kitus notaro veiklos organizacinius pažeidimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo jų vertinti nagrinėjamos ginčo kontekste.
59. Penkta, vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, o apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
63. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
64. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).
65. Ieškovė D. R. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas ir 2023 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymą).
66. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000 1 x 1,3).
67. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 2 500 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl priteistina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto Lietuvos notarų rūmų (juridinio asmens kodas 301538058) ieškovės D. R. (duomenys neskelbtini) naudai 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.