Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. (J.) S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, teistas:

1) Lenino rajojo liaudies teismo 1979 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

2) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo 1984 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

3) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo 1989 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams su viena antrąja turto konfiskavimu;

5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį 5 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 35 parų areštu;

8) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

9) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

10) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 5 metams. Bausmę atlikęs. Teistumas išnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio duomenimis automobilio „Toyota Avensis“ (2008 m. dyzelinas) kaina su PVM yra 3 720 Eur (priedo b. l. 21).

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra J. S. (priedo b. l. 22).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina J. S. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 23.04 val., Vilniuje Džiaugsmo gatvėje, ties pastatu Nr. 28A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: pareigūnės K. B. tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Bendrajame pagalbos centre gautu pranešimu, 2020 m. rugsėjo 27 d. neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,93 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (priedo b. l. 62).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

J. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra senyvo amžiaus, teistas, tačiau teistumas išnykęs (priedo b. l. 56-60), per paskutinius 5 metus 16 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 14 kartų už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam (2020 m. vasario 10 d.), be to yra surašyti dar 4 administracinių nusižengimų protokolai dėl pažeidimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, dalis baudų sumokėta (priedo b. l. 47-54). J. S. yra pensininkas, nedirbantis (priedo b. l. 45-46). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, artimą bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad mažesnė nei vidutinė arešto bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei J. S. asmenybei. Taigi J. S. skirtina 45 parų arešto bausmė.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 30 parų arešto.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (1, 4 ir 5 dalys) numatyta galimybė teismui atidėti arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant įpareigojimą(us), numatytus šio straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam J. S. arešto bausmė yra skiriama ne pirmą kartą, jos vykdymo atidėjimas nėra svarstomas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti turi būti J. S. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam terminui; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę J. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,93 promilės girtumas. Be to, 2020 m. vasario 10 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 0,84 promilių girtumas, jam buvo paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi jis vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkių – vairavimas viršijant leistiną greitį; neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; avarijos sukėlimas ir kt. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti vidutinio termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo J. S. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra privalomas nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (priedo b. l. 22). Viešosios įmonės ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio vertė su PVM 3 720 Eur (priedo b. l. 21). Padaryta pavojinga veika vakaro metu, Vilniaus mieste, gyvenamajame rajone, taigi kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui ar sveikatai bei gyvybei. Be to, J. S. vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti, nepasidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Be to, kaip minėta, beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkių – vairavimas viršijant leistiną greitį; neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; avarijos sukėlimas ir kt.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtinas ir šiuo atveju nėra neproporcinga teisinė priemonė.

VI. Kiti klausimai

J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas pradėjus vykdyti arešto bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis); specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 27 d., 23.12 val. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., 10.59 val. (vieną parą) (priedo b. l. 33-34). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, 1 parą prilyginant 1 arešto parai.

2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu J. S. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (priedo b. l. 23), kuris perduotas jam saugoti (priedo b. l. 24-27), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. (J.) S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo J. S. sulaikymo dienos vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 27 d., 23.12 val. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., 10.59 val. (viena para), vieną parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti J. S. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trims) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

2020 m. rugsėjo 28 d,. nutarimu J. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

J. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.