Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1436-658/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
e2A-1436-658/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25615-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kepėjas“
Kategorijos
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1436-658/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25615-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 30.8. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kepėjas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Lietuvos kepėjas“ kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pagrindus visas sąlygas, sudarančias pagrindą juridinę reikšmę turinčio fakto nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatymui, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog daikto nėra įsigijęs kitu būdu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė faktą, kad UAB „Lietuvos kepėjas“ įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nekilnojamuosius daiktus, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini): 1) kolonas, 2015-11-23 UAB „Projektų vykdymo grupė“ parengtoje žemės sklypo schemoje pažymėtas sutartiniu ženklu „kolonų eilė Nr.1“; ir 2) pamatus, 2015-11-23 UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtoje žemės sklypo schemoje pažymėtus sutartiniu ženklu „pamatų eilė Nr.1“, „pamatų eilė Nr. 2“, „pamatų eilė Nr. 3“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus kitu būdu, sąžiningai juos įgijo, per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį pareiškėjui niekas nepareiškė jokių pretenzijų, susijusių su nekilnojamų daiktų valdymu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti nekilnojamuosius daiktus, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių už jį į valdomus nekilnojamus daiktus. Pareiškėjas kolonas ir pamatus valdė teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau negu dešimt metų, tai patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog rūpinasi nekilnojamais daiktais, siekdamas juos išsaugoti ir vystyti plėtrą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas atitinka CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas sąlygas ir gali įgyjamąja senatimi nuosavybės teise įgyti nekilnojamus daiktus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Lietuvos kepėjas“ pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. sutinkamai su teismų praktika, pareiškėjas nėra išviešinęs nekilnojamų daiktų valdymo fakto, todėl nėra suėjęs dešimties metų terminas pareikšti pareiškimą dėl fakto nustatymo, nekilnojamų daiktų pripažinimo įgijus įgyjamosios senaties būdu, taigi nėra ir būtinosios sąlygos, numatytos CK 4.68 straipsnyje, visą valdymo laiką daiktą valdyti atvirai;

6.2. teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, klaidingai nustatė ir konstatavo faktines bylos aplinkybes, kad yra suėjęs dešimties metų terminas pareikšti pareiškimą dėl fakto nustatymo, nekilnojamų daiktų pripažinimo įgijus įgyjamosios senaties būdu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytas išvadas civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „Lietuvos Kepėjas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą apylinkės teismo sprendimą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

8.1. apeliantas nepagrįstai kvestionuoja vienos iš sąlygų – atviro valdymo arba nekilnojamų daiktų valdymo fakto išviešinimo buvimą, nes remiasi pasenusia ir nebeaktualia 2007 ir 2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika;

8.2. po 2011-02-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos išaiškinimo, teismų praktika yra nuosekli ir nepakitusi. Vėlesnė praktika taip pat patvirtina, jog daikto valdymo registracija viešame registre neturi reikšmės, o pareiškėjas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu daikto atviro valdymo sąlygą;

8.3. apeliantas nepagrįstai dešimties metų termino pradžią pareikšti pareiškimą dėl nekilnojamų daiktų įgijimo įgyjamosios senaties būdu skaičiavimo pradžią sieja su nekilnojamų daiktų valdymo viešu įregistravimu Nekilnojamo turto registre, kadangi pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, termino pradžia yra siejama su faktiniu atviro valdymo atsiradimo momentu. Todėl teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai, atvirai ir kaip savus valdė nekilnojamus daiktus daugiau kaip dešimt metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civiliniame procese esant įtvirtintam ribotos apeliacijos modeliui, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir toliau bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik pareikšto apeliacinio skundo ribose.

Esminis klausimas, kurį reikia atsakyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, - ar reikalinga įregistruoti nekilnojamojo turto valdymą viešajame registre, kad būtų galima nustatyti, jog daiktas įgytas įgyjamosios senaties pagrindu.

Apeliantas teigia, jog toks registravimas yra būtinas, ir šias, savo skunde nurodomas aplinkybes, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis (konkrečiai 2007 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007 ir 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai grindžia savo skundą 11 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi ji yra pasikeitusi ir neaktuali vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Esant skirtingai interpretuojamoms teisės aiškinimo taisyklėmis, bendras principas tas, kad naujesnė praktika laikoma pakeičiančia senesniąją, ir ja vadovaujantis reiktų aiškinti ir taikyti įstatymą.

Kita taisyklė ta, kad byloje iškilus sudėtingam teisės taikymo ar aiškinimo klausimui spręsti, ar esant poreikiui keisti praktiką, yra sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija, ar klausimas perduodamas spręsti Civilinių bylų plenarinei sesijai.

Nagrinėjant šį apeliacinį skundą svarbu pažymėti tai, kad 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija nustatė objektyvią būtinybę pakeisti iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią pripažįstant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi daikto atviro valdymo sąlygos dalimi buvo reikalavimas įregistruoti daikto valdymą viešajame registre. Išplėstinė kolegija taip pat nurodė, jog atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

Todėl akivaizdu, jog 16 punkte nurodyta LAT praktika yra tiek naujesnė, tiek pakeičianti apelianto (6.1 ir 11 punktuose) nurodytąją praktiką. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kurie apelianto buvo grindžiami nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, laikomi nepagrįstais. Taip pat pažymėtina, jog ir tolesnę savo praktiką dėl daikto neprivalomo valdymo įregistravimo LAT formuoja atsižvelgdamas ne į apelianto nurodytąją praktiką, o į 2011 m. pakeistą teisminę praktiką (pvz. žr. ir 2015 m. vasario 27 d. LAT CBS nutartį byloje Nr. 3K-3-103-219/2015).

Pasisakant dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, t. y. netinkamo įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog šie argumentai yra išvestiniai. Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai vertino įrodymus, skaičiuodamas dešimties metų terminą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir šį skundo argumentą, bei nustatė, kad tą faktą pirmosios instancijos teismas aiškinosi, bei konstatavo, kad pareiškėjas kolonas ir pamatus valdė teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau negu dešimt metų, o tai patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie 2003-10-01 pastato-sandėlio su priklausiniais nuomos sutartis, pareiškėjo, kaip juridinio asmens, buveinės įregistravimą tuo pačiu adresu, taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog rūpinasi nekilnojamais daiktais, siekdamas juos išsaugoti ir vystyti plėtrą.

Bylą išnagrinėjus apeliacinio skundo ribose nenustatyta pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis