Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-362/2010

1.2.4.6.1., 2.1.7.4., 2.4.6., 2.4.7.

2010 m. gegužes 7 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Lauretos Ulbienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei T. H., nuteistojo gynejui adv. R. S., nukentejusiajai ir civilinei ieškovei T. T., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. G. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir nuteistas 35 paroms arešto.

Iš nuteistojo A. G. nukentejusiosios ir civilines ieškoves T. T. naudai priteista 2 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikde kito asmens sveikata, o butent: jis 2008-04-29, apie 08.00 val. , budamas gyvenamajame name, priklausanciame T. T., esanciame (duomenys neskelbtini), kuriame ir jis pats gyvena, asmeninio konflikto su T. T. metu, namo kambaryje tycia rankos kumšciu sudave T. T. tris smugius i veida, padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, kaires ausies srityje ir nosies kaulo luži, po to, nukentejusiajai nuo smugiu nukritus ant grindu, tycia koja sudave T. T. viena smugi i krutines sriti, padarydamas jai poodine kraujosruva krutineje ir krutinkaulio luži, kas sukele nukentejusiajai T. T. nesunku sveikatos sutrikdyma.

Nuteistasis pateikia savo T. T. patirtu sužalojimu versija, kuria jis gincija teismo išvada, kad šia nusikalstama veika padare jis. Pasak apelianto, kai 2008-04-28 T. T. smoge savo dukrai J. K. ir šiai nuo smugio pargriuvus, pradejo kumšciais daužyti gulincia J. K., jis igijo teise i butinaji ginti ir šia realizavo, neperžengdamas butinosios ginties ribu. Analogiškoje situacijoje jis veike ir kita diena, kai T. J. iš už nugaros jam smoge lazda i galva. Teigia, kad užsidenges nuo smugio kaires rankos riešu, taip išvenges smugio i galva ir gaves smugi i nugara, kaire ranka sugriebe lazda ties jos viduriu, ir siekdamas šia lazda atimti iš T. T., nestipriai smoge jai dešines rankos kumšciu i smakra. Kadangi ji lazdos nepaleido ir stengesi lazda suduoti dar karta, jis kaire ranka prisitrauke lazda su i ja isikibusia T. T., kaires rankos alkune prispaude lazdos gala sau prie korpuso ir smoge jai stipru smugi dešines rankos delnu i smakro sriti, bet pataike i nosi. Tuomet kai T. T. paleido lazda, ja grasindamas užsimojo, taciau neketino suduoti. T. T. išbego iš kambario šaukdama, kad ja žudo, užkliuvusi už verandos duru slenkscio pargriuvo, išvartydama ant laiptu stovejusius kibirus, po ko nubego i B. sodyba, šaukdama, kad neva grasina ja nužudyti. Taigi iš šiu jo parodymu seka, kad savo veiksmais jis nesieke T. T. sužeisti, o tik norejo atimti lazda. Apelianto teigimu, šie jo parodymai iškraipyti, nes destomi taip, kad pagristu jo kalte, padarius jam inkriminuota nusikalstama veika.

Pasak apelianto, nuosprendis privalo buti teisingas, t.y. grindžiamas tik byloje išnagrinetais irodymais (BPK 301 str.), ir atvirkšciai - visi byloje pagarsinti duomenys ir teiginiai privalo buti išnagrineti, ivertinti, privalo buti motyvuotai nuspresta ar šie duomenys laikomi irodymais, ir kaip jie vertinami priimant nuosprendi. Teismas negali gristi nuosprendžio prasimanymais, speliojimais, ar akivaizdžiai melagingais teiginiais, o taip pat negali atsiriboti nuo kaltinima paneigianciu irodymu ir palikti šiuos irodymus neišnagrinetus. Pasak apelianto, teismas neišnagrinejo ir neivertino nei vieno teismui pateikto irodymo, kuris paneigia jo kalte: teismas nevykde savo nutarties (t. 2, b.l. 24,) išreikalauti iš Elektrenu PK pareigunu pateiktus tarnybinius panešimus apie 2008-04-28 ir 2008-04-29 užregistruotus jo ir T. T. konfliktus, šiuos pareigunus apklausti teisiamajame posedyje. Be to, teismas nevertino to, kad byloje esanti pažyma (t. l, b.l. 33; t. 2, b.l. 9) irodo, kad 2008-04-29 ryte jis kviete policija del neblaivios ir agresyvios T. T. siautejimo, jos provokuojancio elgesio ir, kad atvykus policijai T. T. nors ir skundesi neva buvo sumušta, taciau sumušimo žymiu nebuvo (t. l, b.l. 33). Teismas nevertino liudytojos B. T. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu (t.l, b.l. 35), kurie buvo pagarsinti bylos nagrinejimo teisme metu, kur ji parode, kad jos sunaus sutuoktine T. T. del besaikio girtavimo yra patyrusi eile traumu keleto dienu laikotarpyje prieš 2008-04-28 ir 2008-04-29 konfliktus. Taipogi teismas nuosprendyje neaptare teisme išklausytojo skambucio i bendraji pagalbos centra 2008-04-29, 07.29 vai, irašo (t. 2, b.l., 9, 44), kuriame aiškiai girdimi neblaivios T. T. jo atžvilgiu vartojami necenzuriniai žodžiai, grasinimai nužudyti. Pasak apelianto, teismas neivertino tiek teisme jo pateikta VU GPM ligonines pažyma (t. 2, b.l. 7), liudijancia jo patirta sunkia kojos girneles raišciu trauma, tiek liudytojos J. K. parodymus, kuri patvirtina, kad ivykio diena jis vis dar vaikšciojo su ramentais ir fiziškai nebutu galejes atlikti spyri koja.

Nurodo, kad teismas neatsižvelge i eksperto V.Kolomiec teisme duota paaiškinima, jog jis patvirtina savo pirmojo medicininio tyrimo išvadas (t. l, b.l. 8, 24), o antrojo tyrimo išvadas pateike suklaidintas išrašo iš ligos istorijos duomenimis, vadovavosi ne objektyviais duomenimis, o buvo veikiamas profesinio solidarumo jausmo, t.y. patikejo ligos istorijos išrašu be rentgeno nuotrauku. Eksperto teigimu, atmetus krutinkaulio lužio galimybe, visu kitu sužalojimu visuma, net iskaitant nosies kaulo lužio galimybe, butu kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pasak apelianto, teismas nesurinko negincijamu jo kaltes irodymu, nepašalino prieštaravimu tarp nukentejusiosios, liudytoju ir jo paties parodymu, netinkami ivertino šiuos parodymus, kaip negincijamai pagrindžiancius apelianto kalte.

Nurodo, kad teismas neargumentavo, kodel nesivadovavo byloje esanciu Vievio PN apylinkes inspektoriaus V. S. 2008.05.08 nutarimo del 2008.04.28 ivykio išvadomis, kur nurodyta, jog tai T. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudetis (t. 2, b.l. 5).

Atkreipiamas demesys i liudytoju B. T. ir J. K. parodymus (t. l, b.l. 35, 46), kurios parode, kad kelios dienos iki 2008-04-29 ivykio T. T. krito nuo dviracio, skundesi vos neužsimušusi, praše tepalo sumušimams gydyti, nes teige stipriai susitrenkusi krutine. Todel apelianto teigimu, akivaizdu, kad T. T. ji apšmeiže, keršydama už pasipriešinima jai, kai šis užstojo jos dukra. Apelianto manymu, T. T. ir A. T. parodymai turejo buti vertinami kritiškai, atsižvelgiant i tai, kad šie asmenys del besaikio alkoholio vartojimo sunkiai orientuojasi aplinkoje, t.y. neigdami ikiteisminio tyrimo metu sake, kad J. K. ir jos sunus atsikrauste i (duomenys neskelbtini) kaima, nes jie cia gyvena nuo gimimo, šiuos savo parodymus teisme patvirtina kaip teisingus. Be to, abejoti T. T. parodymu patikimu vercia ir teiginiai, jog po penkto ar šešto smugio ji prarado samone, gulinciai spyre i krutine ir nuo smugio ji apsvaigo (t. l, b.l. 5), veliau nurodo, kad jai sudave tris smugius, atsipeikejo nuo smugio i krutine (t. l, b.l. 12). Taigi teismas negalejo vadovautis nenuosekliais nukentejusiosios parodymais. Be to, teismas neatsižvelge i policijos pareiguno P. A. parodymus (t. l, b.l. 33), iš kuriu matyti, kad atvykus i ivykio vieta, nukentejusioji teige esanti sumušta, nors sumušimo žymiu nesimate.

Skunde nurodoma, kad tiek tyrimas, tiek teismas buvo šališki. Ikiteisminio tyrimo pareigunai ir teismas vilkino bylos tyrima bei ignoravo jo prašymus išreikalauti irodymus, taip pat teismas nevykde savo paties priimtu nutarciu del irodymu išreikalavimo ir liudytoju apklausu, kas rodo, jog buvo samoningai nerenkami ji teisinantys irodymai. Be to, jam nebuvo leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, teismo posedžiu protokolais. Pažymi, kad kaltinamasis aktas priimtas, jam neleidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teisiamojo posedžio metu teiseja i jo prašyma leisti susipažinti su teisiamojo posedžio protokolais pareiške, kad protokolai bus pasirašyti po to, kai bus baigtas bylos nagrinejimas, t.y. po nuosprendžio paskelbimo, o kol protokolai nepasirašyti - su jais susipažinti neleidžiama. Gi, susipažinus su protokolais po nuosprendžio paskelbimo, paaiškejo, kad protokolai buvo pasirašinejami po kiekvieno posedžio. Mano, kad toks draudimas susipažinti su protokolais buvo neteisetas, nes buvo siekiama išvengti pastabu del šiu protokolu klastojimo.

Nurodo, kad teismo posedžiu protokolai surašyti iškreipiant tiek jo paties, tiek liudytoju parodymus. Pasak apelianto, iškraipyti ir neišvardinti jo nušalinimo prokurorui motyvai (t. 1., b.l. 165); melagingai teigiama, jog jis neva praše atideti bylos nagrinejima (t.l, b.l. 166); protokolas suklastotas irašant neva visi jo prašymai, iškviesti ir apklausti byloje i jo 2008-04-29 iškvietima atvykusius pareigunus bei išreikalauti ju tarnybinius pranešimus, atmesti (t. l, b.l. 166); melagingai nurodoma, kad nuosprendi jis suprato (t. 2, b.l. 46); jo parodymai, kad jis neva parode, jog atsisake sodinti bulves, sudave pagaliu nukentejusiajai i galva, jo sugyventine iš vakaro buvo gerokai sudaužyta (t. 2, b.l. 19, 20), yra iškraipyti, nes niekada taip nesake. Taip pat nurodo, kad i protokola nebuvo irašyti liudytojo T. T. parodymai apie tai, kad byla tyres G. S. yra motinos draugas ir klaidingai nurodoma, jog T. T. protokola pasiraše jo neskaites (t. 2, b.l. 22). Pažymi, kad eksperto teisme duotas paaiškinimas taip pat iškraipytas, nes i protokola neirašyta, jog vienintelis kaulu lužiu diagnozavimo metodas yra rentgeno nuotrauka, jog ekspertas vadovavosi profesinio solidarumo jausmu ir todel dave išvada, nepagrista rentgeno nuotraukomis, ir kaip butu vertinama sužalojimu visuma, atmetus krutinkaulio lužio galimybe (t. 2, b.l. 23). Apelianto teigimu, T. T. parodymai surašyti nesuprantamai (t. 2, b.l. 19).

Pažymi, kad byla išnagrinejo neteisetos sudeties teismas. Pasak apelianto, ikiteismini tyrima atlikusiam prokurorui, nagrinejant byla teisme jis pareiške nušalinima. Atmetus ši jo prašyma, teismo sudetis tapo neteiseta.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistojo gynejas praše jo ginamojo apeliacini skunda tenkinti jame išdestytais motyvais, prokurore ir nukentejusioji - apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, padarytos nusikalstamos veikos sudeties, A. G. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. l d., ir jam paskirta bausme, pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neigdamas savo kalte nurodo, kad jis nepagristai nuteistas už nesunku T. T. sveikatos sutrikdyma, nes jis tik gynesi nuo agresyvaus nukentejusiosios elgesio. Teigia, kad, kai T. T. iš už nugaros jam smoge lazda i nugara, jis emesi priemoniu lazda atimti ir to pasekoje du kartus smoge nukentejusiajai: viena karta dešines rankos kumšciu nestipriai smoge i smakra, antrakart -stipriai dešines rankos delnu pataike i nosi. Kuomet T. T. bego iš namo, ji užkliuvo už verandos duru slenkscio ir pagriuvo, išvartydama ant laiptu stovejusius kibirus, tuomet nukentejusioji ir galejo susižaloti. Taciau teiseju kolegija konstatuoja, jog apelianto kalte irodo ir jo apeliacinio skundo teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti irodymai.

Priešingai nei nurodo apeliantas, jo kalte patvirtina nukentejusiosios T. T. ir liudytoju D. B., D. B., T. T. ir A. T. parodymai, specialisto išvados ir eksperto paaiškinimai bei kita bylos medžiaga. Visi šie byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir, del ju patikimumo kolegijai jokiu abejoniu nekyla.

Taigi, byloje esanciais irodymais negincijamai irodyta, kad A. G. 2008-04-29 vykusio asmeninio konflikto su T. T. metu, tycia rankos kumšciu sudave jai tris smugius I veida, padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, kaires ausies srityje ir nosies kaulo luži, po ko nukentejusiajai nuo smugiu nukritus ant grindu, tycia koja sudave jai viena smugi i krutines sriti, padarydamas jai poodine kraujosruva krutineje ir krutinkaulio luži. Tokiu budu jis padare T. T. nesunku sveikatos sutrikdyma.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant A. G. parodymus. Kaltinamojo parodymai teisingai ivertinti kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes nuteistasis nebuvo nuoseklus, parodymus keite, logiškai paaiškinti to priežasties negalejo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-05-29 vykusioje apklausoje (t. l, b.l. 55-56), apklausiamas itariamuoju, A. G. iš vis neige 2008-04-29 T. T. sudaves bet kokius smugius, nurodydamas, kad atemes iš T. T. lazda, ja tik užsimojo, taciau suduoti neketino. Aiškino, kad konfliktas su T. T. ivyko po to, kai jis išgirdes J. K. prašyma kviesti policija, paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Jam besikalbant telefonu, T. T. ibego i kambari šaukdama ir vartodama necenzurinius žodžius. Tai išgirdes operatorius iškviete policija. Supratusi, kad jis kalba su policija, T. T. iš kambario išejo. Taciau praejus kelioms minutems ji vel tyliai sugrižo i kambari, rankoje turedama pagali. Juo norejo suduoti jam per galva, taciau jis pakele ranka ir gavo smugi i pecius, po ko jis lazda ateme ir tik užsimojo, siekdamas T. T. pagasdinti. Neigia ja mušes. Taip pat nurode, kad iš T. T. kalbu žino, jog galimai balandžio 25-26 dienomis ji nukrito nuo dviracio ir stipriai užsigavo krutine. 2008-10-23 vykusios apklausos metu (t. l, b.l. 64), jau dalyvaujant gynejui adv. R. S., itariamasis A. G. patvirtino ankstesnius savo parodymus. Teisiamojo posedžio metu apklaustas kaltinamuoju (t. 2, b.l. 18, 19-20) A. G. del jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parode, kad jis smugius T. T. sudave gindamasis nuo nukentejusiosios, nes ji, ibegusi su pagaliu rankoje i kambari, kur jis sedejo, pirmoji sudave smugi jam i nugara, todel atemes pagali iš T. T. ranku, su juo sudave viena smugi nukentejusiajai per galva, o po to dar viena smugi su delnu i nosi. Iš viso T. T. sudave tik du smugius. Taip pat paaiškino, kad prieš konflikta, T. T. su sutuoktiniu buvo atejusi i ta pati kambari ir bande inscenizuoti, kad jis neva ja muša, bet supratusi, jog jis kalba su policija, nustojo. Kai jis raše pareiškima, ji tyliai prie jo atselino ir smoge jam pagaliu per nugara. Tuomet jis ateme pagali ir sudave jai kelis smugius, t.y. lazda ir ranka, po ko T. T. išbego šaukdama neva ja žudo. Mano, kad T. T. susižaloti galejo prieš kelias dienas iki konflikto, kai nukrito nuo dviracio. Ikiteisminio tyrimo metu dave kitokius parodymus, nes netiki ikiteisminio tyrimo pareigunais.

Nuteistojo A. G. drauge liudytoja J. K. nurode, kad 2008-04-29, apie 07.00 val. jai bunant namuose, mama pradejo metyti jos daiktus iš namu. Ji pasiule iškviesti policija. Išgirdusi triukšma kambaryje, nuejo pasižiureti. Ieidama susitiko jau išeinancia motina iš kambario, o A. G. stovejo su pagaliu rankose. Kas ivyko kambaryje, J. K. nemate. Taip pat nemate išeinancios motinos veido (t. 2, b.l. 22). Pagarsinus šios liudytojos parodymus (t.l, b.l. 46-47), duotus ikiteisminio tyrimo metu (kaip numato LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems irodymams patikrinti gali buti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigunui duoti liudytojo parodymai), matyti, kad 2008-04-29, apie 7 val. , jai bunant verandoje, T. T. ibego pas ja veranda ir pradejo ja daužyti kumšciais per galva, po to metyti jos daiktus i lauka. Veliau jos mama paeme stora pagali ir pradejo grasinti sudaužysianti automobili. Ji, t.y. liudytoja, sušuko A. G., kad šis skambintu i policija. Tuo metu jos mama su lazda rankoje nuejo i kambari, kuriame buvo A. G., ir smoge jam lazda per dešini peti. A. G. išpleše iš T. T. ranku lazda, taciau jos nemuše, tik pasake, jog Jo kantrybe kada nors baigsis”. Po to T. T. išbego iš kambario šaukdama, kad ja užmuš. Negali tiksliai pasakyti, ar išbegdama iš namo T. T. užkliuvo už duru slenkscio, ar šiaip nugriuvo, tiksliai pasakyti negali, nes mate tik kaip ji kelesi nuo grindu. Tai mate ir jos tevas A. T.. Negali pasakyti, ar motinos veidas buvo kruvinas, nes T. T. stovejo nugara i ja. Kai prie atvažiavusiu pareigunu priejo T. T., pastebejo, kad pastarosios veidas kruvinas, prie veido laiko rankšluosti. Taip pat nurode, kad iš T. T. kalbu žino, jog galimai balandžio 25-26 dienomis ji nukrito nuo dviracio ir stipriai susitrenke. Tu tarpu akistatos su T. T. metu (t., b.l. 48) ši liudytoja nurode, kad T. T. nugriuvo, kai A. G. jai iš ranku išpleše lazda. Teisiamojo posedžio metu motyvuotai paaiškinti prieštaravimu savo parodymuose, nuteistoji negalejo, nurodydama, kad teisme jos duoti parodymai yra teisingi.

Kaip jau mineta, nuteistojo ir liudytojos J. K. parodymai akivaizdžiai prieštarauja objektyviems medicininio tyrimo metu nustatytiems duomenims. Juos taip pat paneigia iš esmes vienodi ir nuoseklus nukentejusiosios T. T. ir liudytoju D. B., D. B., T. T. ir A. T. parodymai.

Nukentejusioji ir civiline ieškove T. T. parode, kad A. G. yra jos dukters J. K. sugyventinis. Jie abu gyvena nukentejusiajai priklausanciame name. Kadangi nei Jolanta, nei Audrius nepadeda ukio darbuose, todel ji 2008-04-29, apie 08.00 val., užejusi i savo anuko kambari, kur sedejo kaltinamasis, liepe jiems išsikraustyti iš namu. Ivyko žodinis konfliktas ir tada A. G. pašokes puole ja mušti. Pirma smugi sudave kumšciu I kaires puses žandikauli, po to i nosi ir sudave smugi i galva. Viso kaltinamasis sudave tris smugius i veida. Po šiu smugiu nugriuvo ant grindu. Tada kaltinamasis spyre jai viena karta koja i krutine. Guledama susirietusi mate, kaip atbegusi dukra su vyru bande ja apginti nuo A. G.. Atsikelusi, nubego pas kaimynus Dainiu ir D. B.. Kaimynai apiplove jai kruvina veida ir paskambino jos sunui Tomui. Atvykes sunus, ja išveže i Vilniu pas medicinos ekspertus ir medikus. Gydesi namuose del nosies kaulu ir krutinkaulio lužiu. Iš 2008-05-13 pareiškimo (t. l, b.l. 2) turinio matyti, kad T. T. nurode, jog 2008-04-29 ja sumuše dukros sugyventinis A. G., kuris kumšciu jai sudave tris kartus i veida, o jai nuo smugiu nukritus, sparde ja kojomis. Visa tai mate jos dukra J. K. ir vyras A. T.. Analogiškas aplinkybes T. T. nurode 2008-05-13 ir 2008-10-10 apklausu metu (t. l, b.l. 12, 15), apklausiama liudytoja, bei 2008-10-24 parodymu patikrinimo vietoje metu (t. l, b.l. 19-22). Be to, 2008-10-10 akistatos su J. K. metu (t. l, b.l. 15, 48), nukentejusioji patvirtino, kad nugriuvo nuo suduoto A. G. smugio, o ne jai nuo pastarojo begant. Taip pat 2008-10-23 akistatos su A. G. metu (t. l, b.l. 50), T. T. pakartotinai nurode, kad A. G. jai sudave pareiškime nurodyta smugiu skaiciu, t.y. 3 smugius i veida. Kolegijos vertinimu, nera pagrindo netiketi nukentejusiosios parodymais, nes viso bylos tyrimo bei teisminio nagrinejimo metu jie buvo vienodi, juolab, kaip jau buvo mineta, juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

Nukentejusiosios vyras liudytojas A. T. iš esmes patvirtino savo sutuoktines parodymus, nurodydamas, kad 2008-04-29, apie 08.00 val., budamas lauke, namuose išgirdo triukšma. Ibeges i kambari, pamate ant grindu gulincia kruvina savo žmona Teresa, kuria kojomis sparde A. G.. Jis eme žmona ginti nuo A. G., tada A. G. norejo pulti ir ji, taciau dukra Jolanta pradejo šaukti ir daužyti rankomis Audriui i nugara. Tuo metu žmona pabego pas kaimynus B., kurie paskambino jo sunui Tomui. Tomas žmona išveže i Vilniu pas medicinos ekspertus. Del ko Audrius muše jo žmona, negali pasakyti (t. 2, b.l. 22). Analogiškas aplinkybes liudytojas A. T. nurode viso bylos tyrimo ir nagrinejimo eigoje, todel abejoti ju pagristumu, teismui taipogi nera pagrindo (t. l, b.l. 44-45, 52).

Kolegijos nuomone, nuteistasis nepagristai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negalejo remtis nuketejusiosios bei liudytojo A. T. parodymais, nes del pastovaus alkoholio vartojimo jie sunkiai orientuojasi aplinkoje. Kaip jau buvo mineta, ju parodymai sutapo esminese aplinkybese, be to, visu apklausu metu pastarieji dave nuoseklius parodymus, juos patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, neabejoti nukentejusiosios parodymais, jog jos atžvilgiu A. G. sudave nurodyta skaiciu smugiu, vercia ir tai, kad kiti byloje surinkti irodymai atitinka nukentejusiajai nustatytu sužalojimu pobudi.

Iš liudytojo D. B. parodymu matyti, kad nukentejusioji T. T. yra jo kaimyne, kaltinamasis taipogi yra kaimynas. A. G. apie pora metu gyvena pas T. T. 2008-04-29, apie 08.00 val., pas ji prašyti pagalbos atejo kaimyne T. T.. Jos veidas buvo kruvinas, iplešta ausis. T. T. paaiškino, kad ja sumuše A. G.. Sake, kad namo grižti bijo, nes A. G. ja vel muš. T. T. jis suteike medicinine pagalba ir paskambino jos sunui T. T., kuriam pasake, kad sumušta jo motina. T. T. nebuvo girta (t. 2, b.l, 20-21).

Liudytoja D. B. dave analogiškus parodymus. Liudytoja parode, kad tadien pas juos i namus verkdama, kruvinu veidu atbego T. T.. Ji sake, kad ja ka tik sumuše A. G.. Sumušimai, kraujas buvo švieži. Sake, kad A. G. ja muše kumšciais, sparde ir grasino užmušti. Kaimynes T. T. ji niekada nemate važiuojancios dviraciu ir T. T. jai niekada nesiskunde nukritusi nuo dviracio (t. 2, b.l. 21).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (t. l, b.l. 8-9, 27), kuria nustatyti nukentejusiajai T. T. ivykio metu padaryti sužalojimai, t.y. poodines kraujosruvos veide, kaires ausies srityje, krutineje, nosies kaulu bei krutinkaulio lužiai, patvirtino, kad sužalojimai padaryti ivykio aplinkybese nurodytu laiku, t.y. 2008-04-29, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tiketina, kad T. T. nustatyti sužalojimai galejo atsirasti A. G. nurodytu budu ir aplinkybemis, nes jie nebudingi griuvimui. Padaryti sužalojimai budingi smugiu sudavimui kietais bukais daiktais. Sužalojimai negalejo buti padaryti 2008-04-25 ar 2008-04-26 dienomis, nes tam prieštarauja apžiuros metu (2008-04-30) nustatyta poodines kraujosruvos spalva, pagal kuria sužalojimai atitinka nukentejusiosios nurodyta laika (2008-04-29). Teisiamojo posedžio metu dalyvaves medicinos ekspertas Viaceslav Kolomiec patvirtino savo išvadas ir pažymejo, kad sužalojimu, budingu krentant nuo dviracio ar griuvant su dviraciu, nera. T. T. padarytas krutinkaulio lužis galejo atsirasti smugiuojant koja. Kaires ausies kaušelyje esantis sužalojimas galejo buti padarytas ne plešiant ausi, kaip tvirtino kaltinamasis, o smugiuojant (t. 2, b.l. 23). Šis paaiškinimas irodo, kad visus šiuos sužalojimus T. T. padare ne kas kitas, o A. G.. Todel nuteistojo versijos, kad T. T. susižalojo prieš kelias dienas nukrisdama nuo dviracio ar ivykio diena užkliuvusi už verandos duru slenkscio, išvartydama stovejusius kibirus, paneigta objektyviai nustatytomis aplinkybemis.

Nepagristi apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ekspertas V.Kolomiec teisme paaiškino, jog palaiko pirmojo medicininio tyrimo išvadas. Konstatuotina, kad nuteistasis sau naudinga linkme interpretuoja mineto eksperto paaiškinimus. Kaip matyti iš specialistu išvadu, nera pagrindo abejoti ju pagristumu. Tai, kad pirmojoje išvadoje (t. l, b.l. 23) medicinini tyrima atlikes ekspertas nustatytus T. T. sužalojimus vertino kaip nežymu sveikatos sutrikdyma, paaiškinama objektyviomis aplinkybemis, t.y. neturint VGPUL, i kuria T. T. kreipesi po ivykio, darytu rentgenogramu, kuriomis buvo nustatyti nosies kaulu ir krutinkaulio lužiai. Objektyviai nustatyti šiu sužalojimu, t.y. vizualiai ir tik apciuopiant, nera galimybes. Tuo tarpu, atliekant antraji tyrima (t. l, b.l. 8-9), mineti T. T. mediciniai dokumentai buvo pateikti ekspertui ir remiantis ju visetu, buvo padaryta išvada del nukentejusiajai padarytu sužalojimu, ivertinant juos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del krutinkaulio lužio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Tuo tarpu treciasis medicininis tyrimas (t. l, b.l. 27) buvo paskirtas ir atliktas tikslu patikrinti A. G. nurodytas aplinkybes apie tai, kad T. T. galejo susižaloti pati. Šis tyrimas buvo papildomas ir, priešingai apelianto teiginiui, neprieštarauja antrojo tyrimo išvadoms.

Atkreiptinas demesys i tai, kad apeliaciniame skunde minima VU GMP ligonines pažyma (t. 2, b.l. 7), kurioje nurodoma, kad A. G. 2008-03-05 kreipesi i gydytojus ir jam buvo diagnozuotas kelio sanario raišciu patempimas, kolegijos nuomone, dar neirodo, kad del šio sužalojimo 2008-04-29 nuteistasis negalejo atlikti jam inkriminuojamu veiksmu.

Aukšciau mineti byloje surinkti irodymai paneigia nuteistojo A. G. versija, kad jis visus veiksmus atliko gindamasis nuo agresyviu T. T. veiksmu. Baudžiamajame istatyme nustatyta, kad asmuo turi teise i butinaja ginti ir neatsako pagal baudžiamaji istatyma, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi (BK 28 str. 1,2 dalys). Pagal susiklosciusia teismu praktika, butinosios ginties teisetumo butina salyga yra tai, jog pavojingas kesinimasis turi buti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, buti prasidejes ar tiesiogiai gresti besiginanciojo teisems (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 4 „Del teismu praktikos taikant istatymus del butinosios ginties ir jos ribu peržengimo” 5,6 p.). Aukšciau minetu duomenu analize rodo, kad nei teisminio bylos nagrinejimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog nukentejusioji T. T. prieš pat jos sužalojima butu sudavusi kokius nors smugius A. G., arba butu jo atžvilgiu atlikusi veiksmus, kuriuos nurode nuteistasis. Taipogi nenustatyta, kad butu kilusi kokia nors reali gresme A. G. sveikatai arba, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog nukentejusioji T. T. panaudos fizini smurta jo atžvilgiu. Byloje nera duomenu, kad A. G. atžvilgiu T. T. padare kokius nors kuno sužalojimus arba kesinosi juos padaryti, o tai, kad ji vartojo necenzurinius žodžius, ka patvirtina teisiamojo posedžio metu išklausytas irašas (t. 2, b.l. 44) rodo, kad nuteistojo A. G. veiksniai prieš T. T. buvo neadekvatus, nors ir esant tarp jo ir nukentejusiosios priešiškiems santykiams. Nustatytos aplinkybes ir nuosprendyje išdestyti teismo argumentai patvirtina išvada, kad nuteistasis veike ne butinosios ginties situacijoje, o budamas labai ipykes.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines visuma byloje išanalizuotu ir ištirtu irodymu, padare teisinga išvada del A. G. kaltes padarius nusikaltima, numatyta BK 138 str. l d.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tyre bylos irodymus objektyviai. Tai, kad teisminio nagrinejimo metu nebuvo patenkintas nuteistojo A. G. prašymas išreikalauti ir prijungti prie bylos pagal jo iškvietima atvykusiu pareigunu tarnybinius pranešimus, juos iškviesti ir apklausti bylos teisminio nagrinejimo metu, nera vada teigti, kad neištirtos visos bylos aplinkybes, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeista teise i gynyba. Pažymetina, kad teismas nera ipareigotas tenkinti visus proceso dalyviu prašymus besalygiškai, visais atvejais vertinamas tokiu prašymu pagristumas. Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad atliktu byloje tyrimu pakanka išvadoms del galutinio ir nekeliancio abejoniu sprendimo byloje, atkreipiant demesi taip pat i tai, kad vienas iš pareigunu, t.y. J. A., kaip liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. l, bl. 33-34), ir, priešingai apeliacinio skundo argumentams, parode, kad neprisimena, ar ant T. T. veido buvo sumušimo žymiu, o ne - kad sumušimo žymiu nebuvo.

Byloje nera jokiu duomenu, kad proceso dalyviu parodymai, teisiamojo posedžio protokole, netinkamai užfiksuoti, o teismo atlikti veiksmai iškraipyti, atkreipiant demesi i tai, kad nei apeliantas, nei jo gynejas BPK 261 str. nustatyta tvarka jokiu pastabu del teisiamojo posedžio protokolo neteisingumo ar jo neišsamumo teismui svarstyti nepateike. Iš protokole esanciu irašu matyti, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teismas vykde savo priimtas nutartis del papildomu irodymu išsireikalavimo, o butent, iškviesti ir apklausti teisme liudytoja B. T., išreikalauti iš Vilniaus miesto VPK Elektrenu PK visa turima medžiaga del 2008-04-29 konflikto tarp A. G. ir T. T. bei Bendrojo pagalbos centro turima informacija apie registruotus skambucius, užklausti (duomenys neskelbtini) seniunija apie nuteistojo gyvenamaja vieta (t. 2, b.l. 24-43). Visi teismo sprendimai del nuteistojo ir jo gynejo prašymu tenkinimo ar atmetimo priimti protokolinemis nutartimis (t. l, b.l. 167; t. 2, b.l. 2), o pagal teismo pavedimus gauti duomenys prijungti prie bylos medžiagos, kaip ir iš Elektrenu PK gauta bylos medžiaga del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagal J. K. pareiškima del jos brolio ir motinos neteisetu veiksmu, atsakymas iš seniunijos del A. G. gyvenamosios vietos ir kt. (t. 2, b.l. 32, 33, 38-42).

Apelianto argumentas, kad buvo pažeista jo teise susipažinti su bylos medžiaga, taipogi nera pagristas. Iš byloje esanciu duomenu (visos bylos pateikimo susipažinti protokolo) matyti, kad pabaigus ikiteismini tyrima ir išaiškinus nuteistajam jo teise susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteismini tyrima, nuteistasis su šia medžiaga susipažino, taciau atsisake pasirašyti protokola (t. l, b.l. 129, 131, 132). Iš teismo posedžio protokolo matyti, kad kaltinamajam A. G. buvo išaiškintos jo teises, numatytos LR BPK 22 str. 3 d., 272 str. l d. Po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis pareiške, kad supranta kuo yra kaltinamas (t. 2, b.l. 17-18). Konstatuotinas apeliacinio skundo argumentu nepagristumas, kad iš A. G. buvo atimta teise žinoti, kuo jis kaltinamas ir teise tinkamai gintis. Pirmosios instancijos teismas irodymus ištyre nepažeisdamas baudžiamojo proceso normu. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., teismas irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu. Kolegija, ivertinusi visa teisminio proceso metu surinkta bylos medžiaga, yra isitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas irodymus ivertino nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu. Teismo padaryta išvada del A. G. nuteisimo yra pagrista ir teisinga.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausme laikesi BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, vadovavosi BK 41 str. itvirtintais bausmes tikslais, todel nuteistajam paskirta baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta už ši nusikaltima arešto bausme negali buti laikoma per griežta. Keisti šia bausme nera jokio pagrindo.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, tenkinti apelianto skunda ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi jame išdestytais argumentais, pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. G. apeliacini skunda atmesti.