Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

13. Teismas taip pat iš pareiškėjų pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į R. G. ir S. Ž. advokatų kontorą, su kuria 2023 m. balandžio 27 d. sudarė atstovavimo sutartį. 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjai kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių su 2023 m. birželio 14 d. prašymu, kuriame nurodė, jog anksčiau NŽT yra pateikę prašymą sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakymas iki tol nebuvo gautas, bei prašė NŽT Prienų ir Birštono skyriaus sudaryti valstybei priklausančio Žemės sklypo dalies – 0,1000 ha bendrame 0,8049 ha plote – nuomos sutartį su pareiškėjais G. S. ir R. S.. Pareiškėjai iš NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2023 m. birželio 16 d. gavo atsakymą, kad jų dokumentas gautas ir užregistruotas. 2023 m. liepos 13 d. pareiškėjai kreipėsi į VMT su 2023 m. liepos 10 d. prašymu pateikti informaciją dėl Žemės sklypo dalies pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo galimybės, numatant miško pavertimą kitomis naudmenomis, bei kokius veiksmus pareiškėjai turėtų atlikti norėdami įteisinti Žemės sklype esančius pareiškėjų statinius. VMT 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas atsakymas į pareiškėjų prašymą, kuriame išaiškinta, jog norint įteisinti statinius, kurie pastatyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotoje miško žemėje, reikėtų atlikti miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą. Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių su 2023 m. gruodžio 13 d. pakartotiniu prašymu, kuriame nurodė, jog į NŽT Prienų ir Birštono skyriui 2023 m. birželio 15 d. pateiktą ir užregistruotą prašymą pareiškėjai nėra gavę jokio atsakymo, bei pakartotinai paprašė NŽT Prienų ir Birštono skyriaus sudaryti valstybei priklausančio Žemės sklypo dalies – 0,1000 ha bendrame 0,8049 ha plote – nuomos sutartį su pareiškėjais G. S. ir R. S.. Pareiškėjai iš NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. gavo atsakymą, kad jų dokumentas gautas ir užregistruotas. Remdamasis pareiškėjų paaiškinimais, teismas nustatė, kad NŽT Prienų ir Birštono skyrius iki šios dienos nėra pateikęs atsakymo, pareiškėjai ketino inicijuoti procesą dėl institucijos neveikimo.

14. Teismas vertino, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino, jog pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei jie patys daryti įtakos negali. Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudarė pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjų nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pratęsti pareiškėjams terminą įvykdyti reikalavimus pašalinti pažeidimus iki 2026 m. sausio 16 d.

III.

16.1. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Teismas neįvertino esminės bylos aplinkybės, kad pareiškėjų neteisėtai pastatyta Malkinė ir Ūkinis pastatas yra valstybinės miškų žemės sklype, pareiškėjai neturi žemės valdymo ar naudojimo teisių į Žemės sklypą, todėl Ūkinio pastato ir Malkinės įteisinimas draudžiamas.

16.2. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, suteikianti teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio pagrindu, galioja tik nuo 2023 m. gegužės 1 d. (ankstesnių redakcijų Priežiūros įstatyme tokia teisė nebuvo numatyta) ir teismų praktika dar nesuformuota, todėl teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktiką dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai pareiškėjas savavališkus statinius pastatė valstybinėje žemėje ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas turi žemės valdymo ar naudojimo teises į žemę, kurioje yra savavališki statiniai, ginčo savavališkų statinių įteisinimas yra įstatymo draudžiamas. Neatsižvelgė į išaiškinimus, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog pareiškėjas, kuriam surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neturi valstybinės žemės, ant kurios pastatytas toks statinys, valdymo ar naudojimo teisių, prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą turi būti atmetamas vien šiuo pagrindu. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad tais atvejais, kai savavališka statyba yra nustatoma teritorijoje, į kurią statytojas neturi jokios teisėtos valdymo teisės, o tuo pačiu pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturi teisės į statytojo teisių įgyvendinimą, nepriskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

16.3. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Teismas nevertino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų, kad miško žemė gali būti verčiama kitomis naudmenomis tik teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

18.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas pratęsti pareiškėjams Privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo terminus iki 2026 m. sausio 16 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

23. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. sausio 19 d. surašė pareiškėjui R. S. Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-230119-00009 ir Nr. PNUR-20-230119-00012, o pareiškėjai G. S. Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-230119-00010 ir Nr. PNUR-20-230119-00011. Privalomaisiais nurodymais Inspekcija įpareigojo pareiškėjus iki 2023 m. liepos 19 d. nugriauti 5,29 m ilgio, 3,80 pločio bei 2,95 m. aukščio Malkinę ir 4,66 m ilgio, 3,80 m pločio bei 2,95 m aukščio Ūkinį pastatą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, 2023 m. liepos 21 d. sprendimais „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Nr. SNURT-20-230721-00018, Nr. SNURT-20-230721-00019, Nr. SNURT-20-230721-00016 ir Nr. SNURT-20-230721-00017 pratęsė Privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-230119-00009, Nr. PNUR-20-230119-00012, Nr. PNUR-20-230119-00010 ir Nr. PNUR-20-230119-00011 įvykdymo terminus iki 2024 m. sausio 16 d. Pareiškėjai 2024 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą dvejiems metams.

24. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1755 redakcija) 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

25. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

26. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras, siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020). Įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į advokatų kontorą, su kuria 2023 m. balandžio 27 d. sudarė atstovavimo sutartį. 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjai kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių su 2023 m. birželio 14 d. prašymu, kuriame prašė NŽT Prienų ir Birštono skyriaus sudaryti valstybei priklausančio Žemės sklypo dalies – 0,1000 ha bendrame 0,8049 ha plote – nuomos sutartį su pareiškėjais. 2023 m. liepos 13 d. pareiškėjai kreipėsi į VMT su 2023 m. liepos 10 d. prašymu pateikti informaciją dėl Žemės sklypo dalies pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo galimybės, numatant miško pavertimą kitomis naudmenomis, bei kokius veiksmus pareiškėjai turėtų atlikti norėdami įteisinti Žemės sklype esančius pareiškėjų statinius. VMT 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas atsakymas į pareiškėjų prašymą, kuriame išaiškinta, jog norint įteisinti statinius, kurie pastatyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotoje miško žemėje, reikėtų atlikti miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą. Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių su 2023 m. gruodžio 13 d. pakartotiniu prašymu. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė papildomus įrodymus: 2024 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ISŽN-3769-(15.3.30E.), NŽT 2024 m. birželio 28 d. įsakymą „Dėl 2024 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1SŽN-3769-(15.3.30E.) pakeitimo“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Šiuo metu galiojančiose Priežiūros įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 12 dalies nuostatose yra įtvirtintas palankesnis reguliavimas dėl savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimo. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius įteisinti draudžiama, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių; ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Statybos įstatyme nustatyta tvarka statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas galėtų iš esmės spręsti pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo tik tuo atveju, jeigu savavališkai pastatyti statiniai būtų ant valstybinės žemės, į kurią pareiškėjas turi žemės valdymo ar naudojimo teises, ir jis įrodinėtų esant svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių užbaigimui yra būtinas ilgesnis terminas. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad pareiškėjas, kuriam surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neturi valstybinės žemės, ant kurios pastatytas toks statinys, valdymo ar naudojimo teisių, prašymas turi būti atmetamas vien šiuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1985-415/2021; 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1833-502/2021; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2022).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, tais atvejais, kai savavališka statyba yra nustatoma teritorijoje, į kurią statytojas neturi jokios teisėtos valdymo teisės, o tuo pačiu pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturi teisės į statytojo teisių įgyvendinimą, nepriskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas savavališkų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas svetimoje žemėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-29-525/2021).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjai, neturėdami Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių, neteisėtai pastatytus statinius (Ūkinį pastatą ir Malkinę) pastatė valstybinės žemės sklype, miško žemėje. Taigi, ginčo savavališkų statinių įteisinimas yra įstatymo draudžiamas ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik Priežiūros įstatymu, tačiau privalėjo vadovautis tiek Statybos įstatymu, tiek Miškų įstatymu ir Žemės įstatymu. Kaip pagrįstai nurodė Inspekcija apeliaciniame skunde, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad pareiškėjų neteisėtai pastatyta Malkinė ir Ūkinis pastatas yra valstybinės miškų žemės sklype, o pareiškėjai neturėjo žemės valdymo ar naudojimo teisės į žemės sklypą, kuriame yra šie pastatai. Todėl pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas pareiškėjų vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas. Be to, nors pareiškėjai ir papildomai pateikė naujai sudarytą ir įregistruotą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau ji nesuteikia teisės pareiškėjams vykdyti miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų, kadangi pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą miško žemė gali būti verčiama kitomis naudmenomis tik teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Taigi, pareiškėjų nurodytos Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo priežastys pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų ilgesniam laikui.

33. Taip pat pažymėtina, kad pagal 2023 m. sausio 16 d. Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, ginčo Ūkinis pastatas dalimi (40 cm ilgio kampas) išeina iš už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ir patenka į kito, gretimo žemės sklypo ribas, į kurį pareiškėjai jokių teisių neturi ir kurio net neapima pareiškėjų teismui pateikta 2024 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. ISŽN-3769-(15.3.30E.). Ši faktinė aplinkybė taip pat paneigia pareiškėjų galimybę įteisinti savavališkai pastatytą Ūkinį pastatą.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 ir 12 dalių nuostatas, pareiškėjų neteisėtai pastatytų Malkinė ir Ūkinio pastato, esančių valstybinės miškų žemės sklype, neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių bei pažeidžiant Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, įteisinimas nėra galimas, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjų nurodytos Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino prailginimo priežastys nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymo, taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas neteisėtų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas valstybinėje žemėje.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.