Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-05 · Administracinė byla Nr. A-143-641-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
A-143-641-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00237-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Kalvarijos savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143-641/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00237-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 5–7), kurį patikslino (b. l. 96, 128), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kalvarijos savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, apeliantas) sumokėti jam 8 511,11 Lt dydžio išmoką su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms.

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Kalvarijos savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-11-1 buvo patvirtintas Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – 2007 m. Reglamentas), kurio 6.4 punktas numatė, jog tarybos nariams su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 500 Lt išmoka. Ta pati nuostata išliko Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-40-3 patvirtinto Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – 2009 m. Reglamentas) 253 punkte. Tačiau atsakovas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. kovo 5 d. ir nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. teisės aktuose numatytų išmokų su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms jam nesumokėjo. Atsakovo atsisakymas mokėti šias išmokas tuo pagrindu, kad jis tuo metu ėjo mero ir mero pavaduotojo pareigas, nepagrįstas, nes teisės aktuose yra įtvirtinta, jog asmuo, išrinktas tarybos nariu, įgyja teisę gauti išmoką su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms nuo to momento, kai tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka savivaldybės taryba patvirtina išmokos dydį, nesvarbu, kad jis, be tarybos nario veiklos, eina mero ar jo pavaduotojo pareigas. Nepagrįstas ir argumentas, kad aptariamą išmoką galima mokėti tik nuo prašymo padavimo dienos. Buhalterinės apskaitos skyriui buvo žinoma sąskaita, į kurią galima pervesti pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 13–15) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymą išmokėti tarybos nario kompensuojamas išlaidas pateikė 2008 m. gegužės 9 d. bei nurodė atsiskaitomąją sąskaitą. Vadovaujantis šiuo prašymu, buvo išmokėta tarybos nario išmoka už tą laikotarpį, kai pareiškėjas buvo atleistas iš mero pareigų, t. y. nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. gegužės 20 d., kuomet buvo paskirtas mero pavaduotoju. Už laikotarpius, kai pareiškėjas ėjo mero ir mero pavaduotojo pareigas, Kalvarijos savivaldybės administracija pagrįstai nemokėjo tarybos nario kompensuojamųjų išlaidų, kadangi merui, mero pavaduotojui yra užtikrinamas visiškas aprūpinimas kanceliarijos, pašto, telefono, transporto ir kitomis reikmėmis, todėl nėra tikslinga skirti papildomų išmokų šioms reikmėms apmokėti. Be to, atsakovo teigimu, yra nesuprantamas ir nepagrįstas pareiškėjo, kaip Kalvarijos savivaldybės politiko, reikalavimas sumokėti išmoką tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms, esant labai sunkiai savivaldybės ekonominei ir finansinei būklei. Atkreipė dėmesį į tai, kad išmokos, susijusios su kanceliarijos ir kitomis panašiomis išlaidomis, yra tikslinės, skirtos padengti šias išlaidas, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog turėjo didesnių išlaidų nei jam, kaip merui ar mero pavaduotojui, buvo apmokėtos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu (b. l. 135–138) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui 8 511,11 Lt dydžio išmoką su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar tarybos narys, einantis mero ar mero pavaduotojo pareigas, turi teisę gauti išmokas su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 128 buvo patvirtinti pareiškėjo įgaliojimai eiti tarybos nario pareigas. Kalvarijos savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T-1-3 pareiškėjas paskirtas Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotoju, o 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. T-5-2 – atleistas iš šių pareigų. Kalvarijos savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. T-5-1 pareiškėjas išrinktas Kalvarijos savivaldybės meru, iš šių pareigų atleistas nuo 2008 m. kovo 6 d. Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotoju pareiškėjas taip pat buvo paskirtas nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2009 m. balandžio 2 d. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, teisė į tam tikrų išlaidų atlyginimą numatyta visiems tarybos nariams, jeigu ji patvirtinta tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Kalvarijos savivaldybės taryba tokią teisę numatė 2007 m. Reglamento 6.4 punkte, kuris buvo pakeistas 2009 m. Reglamento 253 punktu. Taigi Kalvarijos savivaldybės taryba pasinaudojo įstatymų leidėjo Vietos savivaldos įstatyme numatyta teise pasirinkti ir Reglamente įtvirtino pareigą tarybos nariams mokėti paminėtas išmokas bei nustatė jų dydį. Teismas nurodė, jog atsakovas pareiškėjui, kuomet jis ėjo mero ir mero pavaduotojo pareigas, nemokėjo išmokos su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms. Atsakovas atsisakymą grindė Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ir 29¹ straipsnio 2 dalies 6 punktu. Pagal šias nuostatas, atsakovo manymu, merui, mero pavaduotojui yra užtikrinamas visiškas aprūpinimas kanceliarijos, pašto, telefono, transporto ir kitomis reikmėmis, todėl nėra tikslinga skirti papildomų išmokų šioms reikmėms apmokėti. Pareiškėjui, kuomet jis dirbo mero ir mero pavaduotoju, Kalvarijos savivaldybės administracija už transporto (kuro) išlaidas apmokėjo 6 182,62 Lt, už mobilaus ir stacionaraus telefono išlaidas – 3 489,94 Lt, interneto paslaugas su kompiuterio nuoma – 253,50 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę (2008 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-92/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-560/2009 yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, numatęs išimtį, jog tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama), sąmoningai nenumatė analogiškos išimties, kalbant apie išmokas tam tikroms išlaidoms atlyginti visiems tarybos nariams. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnis numato, kad meras renkamas iš tarybos narių, jis yra savivaldybės vadovas, o jo įgaliojimai nutrūksta, inter alia jeigu jis netenka tarybos nario mandato. Be to, meras, kaip savivaldybės tarybos narys, yra saistomas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatytos tarybos nario pareigos ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai. Atsižvelgus į paminėtus argumentus, konstatuotina, kad visi tarybos nariai, neišskiriant tarybos narių, kurie eina mero ir jo pavaduotojo pareigas, turi teisę į išmokas už tam tikras išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Iš to darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto, merui ir jo pavaduotojui išlaidoms mokamos išmokos, tačiau savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti įgaliojimus numatyti išmokas ne tik tarybos nariams, bet ir papildomas išmokas merams bei jų pavaduotojams. Išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais. Teismas pažymėjo, jog nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenustato pareigos tarybos nariui atsiskaityti už panaudotas išmokas, skiriamas kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms. Priešingai, 2007 m. Reglamento 6.4 punkte buvo nurodyta, jog „už išmokų panaudojimą ataskaitos neteikiamos“. Todėl nėra būtinybės merui ar mero pavaduotojui, kaip ir kitiems tarybos nariams, atsiskaityti už panaudotas pinigines lėšas, skirtas tarybos narių funkcijoms įgyvendinti. Taigi pareiškėjas neturi galimybių apskaičiuoti ir lėšų, panaudotų vykdant tarybos nario funkcijas ir tuo pačiu einant mero bei mero pavaduotojo pareigas, ir kurių nepadengė atsakovas, taikydamas merui ir mero pavaduotojui skiriamoms lėšoms limitus. Tai, jog buvo taikomi limitai, patvirtina ir atsakovo pateiktos pareiškėjo asmeninės darbo užmokesčio kortelės, iš kurių matyti, jog pareiškėjui buvo taikomi atskaitymai už telefoną. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas taikyti 2 mėnesių terminą pareiškėjo reikalavimui kreiptis į teismą netenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis taikoma ginčijant administracinius aktus. Šiuo atveju pareiškėjas tokio ginčo nekelia. Terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl neišmokėtų piniginių išmokų priteisimo, nereglamentuojamas. Tokio termino nenustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK kitokio senaties termino reikalavimams dėl neišmokėtų išmokų nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl neišmokėtų išmokų su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms priteisimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2009 m. liepos 23 d., todėl trejų metų senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, neišmokėtos sumos dydį pagrindžia Buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma, todėl tenkintinas. Atsakovas įpareigotinas sumokėti pareiškėjui neišmokėtą 8 511,11 Lt dydžio išmoką su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 140–142) prašo: 1) pripažinti 2007 m. Reglamento 6.4 punktą prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 12 dalims, 20 straipsnio 15 daliai, Konstitucijos 48 straipsniui; 2) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo pozicija, kai vienoda veiklos išlaidų dydžio išmoka turi būti išmokama ir savivaldybės tarybos nariams, ir merui, pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės bei lygiateisiškumo principus. Teisinis reguliavimas, numatytas 2007 m. Reglamente, kai savivaldybės tarybos nariams, neišskiriant mero ir jo pavaduotojo, yra mokamas vienodas veiklos išlaidų kompensavimo dydis, neatsižvelgiant į skirtingą pareigų apimtį, prieštarauja įstatymams.

2. Teismas akivaizdžiai pažeidė Vietos savivaldos įstatymą (19 str. 11 d.), taikydamas DK 27 straipsnio 2 dalį.

3. Savivaldybės mero ir jo pavaduotojo statusas skiriasi nuo savivaldybės tarybos nario statuso. Vietos savivaldos įstatymo 19 ir 20 straipsniai yra vertintini kaip specialios normos, nustatančios išskirtinį mero, mero pavaduotojo statusą. Atsisako išmokėti išlaidas, remdamasis ne tik Reglamentu, bet ir vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu (19 str. 15 d.). Toks teisinis reguliavimas atitinka teisingumo ir protingumo principus, kai už objektyviai patiriamas didesnes veiklos išlaidas yra nustatytas didesnis išlaidų atlyginimas. Teismas klaidingai pasisakė, kad savivaldybių tarybos neturi teisės nustatyti išmokų ne tik savivaldybės nariams, bet ir papildomų išmokų merams ir jų pavaduotojams.

Žemesnės instancijos teismas

4. Remiantis Konstitucinio Teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarimu, analogiškas veiklos išlaidų ir atlyginimo už darbą atskyrimas turėtų būti taikomas ir savivaldybės tarybos nario teisiniam statusui. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A438-560/2009 padarytas išvadas. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad veikė pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. D-241. Prašymo ir banko sąskaitos pateikimo reikalavimas yra objektyvus, nesukeliantis nepagrįstų kliūčių savivaldybės nariui pasinaudoti savo teisėmis. Savivaldybės tarybos nariui nepasinaudojus šia teise, preziumuojama, kad jis veiklos išlaidų nepatyrė arba jas apmokėjo iš savo lėšų, todėl be objektyviai pateisinamų kreipimosi atlyginti veiklos išlaidas vėlavimo priežasčių pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2009 m. birželio 16 d. pareiškimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 145–147) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprašė ištirti teisės akto teisėtumo, todėl šis jo reikalavimas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pagal ABTĮ 111 straipsnį, į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ryšium su individualia byla turi būti kreipiamasi prašymu, o ne apeliaciniu skundu. Reikalavimas ištirti Reglamento kaip norminio administracinio akto teisėtumą nėra pagrįstas teisiniais motyvais. Dėl motyvų, analogiškų apelianto motyvams, teismas jau yra pasisakęs ir pripažinęs juos nepagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-560/2009).

2. Teismo motyvai dėl DK 27 straipsnio 2 dalies taikymo atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2009 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-67/2009).

3. Apeliantas netiksliai cituoja teismo sprendimą dėl teisės nustatyti išmokas.

4. Nėra jokio pagrindo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. D-241 traktuoti kaip pateisinantį išmokos nemokėjimą. Vykdomieji organai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su savivaldybių tarybų nustatytu teisiniu reguliavimu arba varžytų savivaldybių tarybų įgaliojimus. Savivaldybės tarybos nario teisė gauti išmoką veiklos išlaidoms yra grindžiama Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsniu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo, kuris, būdamas išrinktas į Kalvarijos savivaldybės tarybos narius, savo kadencijos metu ėjo šios savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareigas, teisė gauti Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje numatytas, su tarybos nario veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono ir transporto išmokas. Ginčo šalys šiuo klausimu skirtingai aiškina nurodyto Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Be to, nesutaria dėl termino, per kurį nurodytos išmokos gali būti reikalaujamos priteisti teisminio šio ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio aiškinimas tuo aspektu, ar šios teisės normos taikymo prasme savivaldybės meras ir mero pavaduotojas turi teisę į nurodytas išmokas. Taip pat byloje turi būti pateiktas aiškinimas dėl teisės normų taikymo, sprendžiant teisės reikalauti nurodytų išmokų priteisimo galiojimo laike klausimą.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra aktualus dviejų Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio redakcijų aiškinimas: iki 2008 m. spalio 1 d. galiojusi 2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1172 redakcija, pagal kurią Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka, ir nuo 2008 m. spalio 1 d. įsigaliojusi 2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, pagal kurią tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba (1 d.); tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka (2 d.).

Aiškindama nurodytas teisės normas, kolegija pirmiausia pažymi, kad jos yra skirtos reglamentuoti savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą. Tai matyti iš paties šio straipsnio pavadinimo, taip pat iš straipsnyje atskleistos nurodytų išmokų paskirties (su tarybos veikla susijusių išlaidų kompensavimas). Nurodytos aplinkybės leidžia priskirti šias (ginčo) išmokas prie atlygio už savivaldybės tarybos nario atliktą darbą. Šiuo aspektu tokios išmokos yra panašios su atlygio už darbą apmokėjimu. Tokio pobūdžio ginčo santykiams pagal panašumo kriterijų turi būti taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio (reikalavimo teismui pateikimo) senaties terminas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė šiame straipsnyje nustatytą senaties terminą ginčo santykiams ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą dėl jo nurodytų (jam atsakovo nesumokėtų) išmokų priteisimo.

Pasisakydama dėl Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio aiškinimo materialiuoju aspektu, kolegija pažymi, kad abiejose nurodytose šio straipsnio redakcijose mero ir mero pavaduotojo išskirimas nuo tarybos narių yra pateiktas tik tuo aspektu, kad savivaldybės tarybos nariams, skirtingai nuo mero ir mero pavaduotojo, atlyginimas už darbą atliekant savo pareigas nėra mokamas. Kitais aspektais, o tuo pačiu ir ginčo klausimu, tokio atskyrimo nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad mero ir mero pavaduotojo teisę į nurodytas išmokas nulemia jų savivaldybės tarybos nario statusas, kuris nėra panaikinamas arba sustabdomas, kai atitinkamas tarybos narys tampa (savivaldybės tarybos yra išrinktas) savivaldybės meru arba jo pavaduotoju. Kolegija taip pat pažymi, kad iš esmės tokia pati Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio aiškinimo išvada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pateikta 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-560/2009, kuri aukščiau aptartu aspektu yra panaši su nagrinėjama byla. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina laikytis administracinėje byloje Nr. A438-560/2009 pateiktų Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio aiškinimo taisyklių (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė