Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-1266-180/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2-1266-180/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01829-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Pareiškėjas
E. K.
Kreditorius
R. W.
Civilinė byla Nr. e2-1266-180/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01829-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1516-866/2018 pagal pareiškėjo E. K. prašymą įtraukimo jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir kreditoriaus R. W. (R. W.) išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meicė“ kreditorių sąrašo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. K. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas įtraukti jį į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Meicė“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei kreditoriaus R. W. išbraukimo iš bankrutavusios UAB „Meicė“ kreditorių sąrašo.

2. Teigė, kad jis (pareiškėjas) yra įmonės akcininkas ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3211-275/2018, kurioje jam bankroto administratorius pareiškė reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bei sprendžiamas bendrovės kreditorių teisių pažeidimo klausimas.

3. Paminėtoje byloje, bankroto administratoriui pateikus bankrutuojančios įmonės banko sąskaitos išrašus, jam (pareiškėjui) kilo abejonių dėl R. W. kreditinio reikalavimo pagrįstumo. Pateikęs savo vertinimą dėl paminėtoje civilinėje byloje pateiktų įrodymų, prašo išbraukti R. W. iš kreditorių sąrašo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi prašymo dėl E. K. įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų netenkino, o prašymą dėl R. W. išbraukimo iš kreditorių sąrašo atsisakė priimti.

5. Teismas sprendė, kad akcininko – pareiškėjo E. K., teisinis suinteresuotumas bylos baigtini, turimo intereso reikšmingumas nėra pakankamas pagrindas pagrįsti aplinkybę, kad jis, likvidavus bendrovę, turės teisę į dalį likusio turto likvidavus įmonę, nes bankroto bylos duomenimis iš esmės nėra tikimybės, kad bus padengti kreditiniai reikalavimai ir dar liks akcininkams dalintino turto.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti jį bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes pareiškėjas neįrodė pakankamo ir glaudaus savo materialinio teisinio ryšio (turtinio suinteresuotumo) su bankroto byla.

7. Teismas nesprendė prašymo dėl R. W. išbraukimo iš kreditorių sąrašo, nes tokį prašymą gali teikti tik bankroto byloje dalyvaujantys asmenys – tokį prašymą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliantas E. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą įtraukti jį (E. K.) į UAB „Meicė“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankikų reikalavimų, bei kreditoriaus R. W. išbraukimo iš bankrutavusios UAB „Meicė“ kreditorių sąrašo, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad apelianto teisinis suinteresuotumas nėra pakankamai reikšmingas šioje bankroto byloje įstoti į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Jis (apeliantas) yra BUAB „Meicė“ kreditorius ir tai įrodo civilinės bylos Nr. e2-3211-275/2018 medžiaga, kurioje ieškovė BUAB „Meicė“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus ir įvardinusi, kad E. K. paskolino ieškovei 1 292 400 Eur. Be to jis (apeliantas) yra BUAB „Meicė“ akcininkas, nuosavybės teise valdantis 47 proc. akcijų. Kartu su paminėtu ieškiniu BUAB „Meicė“ yra pateikusi 2009 m. rugpjūčio 10 d. Trišalę atsikaitymų užskaitymo sutartį Nr. 20090810/02, kurioje visos aptariamos sutarties šalys pripažįsta, kad UAB „Meicė“ yra skolinga E. K. 4 462 398,72 Lt.

8.2. 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-3211-275/2018, teismas pripažino, kad jam (apeliantui) dokumentai nebuvo įteikti. Neseniai prasidėjęs apelianto dalyvavimas paminėtoje civilinėje byloje bei šioje bankroto byloje yra savalaikis ir pagrindžia, kad jis (apeliantas) turi procesinį suinteresuotumą šioje bankroto byloje.

Šalies argumentai

8.3. Teigiama, kad BUAB „Meicė“ kreditoriaus R. W. kreditinis reikalavimas yra didelis, tačiau apeliantui, skirtingai nei R. W., kuris iš UAB „Meicė“ paėmė daugiau lėšų, nei įnešė, UAB „Meicė“ paskolino nepalyginamai didesnę sumą. Kreditoriaus R. W. reikalavimas susideda iš netesybų, o jis (apeliantas) šioje proceso stadijoje yra pareiškęs kreditinį reikalavimą dėl jo realiai paskolintų lėšų be netesybų.

8.4. Išbraukus R. W. iš kreditorių sąrašo, galima būtų tikėtis, kad liks akcininkams dalintino turto, tačiau pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais šią prašymo dalį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad apeliantui neliks dalintino turto ir atsisakė nagrinėti klausimą, kurį išsprendus taip, kaip apeliantas prašė, dalintino turto būtų atsiradę.

8.5. Patenkinus prašymą įtraukti jį (apeliantą) į bankrutavusios UAB „Meicė“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą, jis (apeliantas) taptų tokios pačios eilės kreditoriumi kaip ir R. W.. Tokiu būdu jo kreditinis reikalavimas būtų tenkinamas proporcingai, todėl apeliantas galėtų tikėtis realios naudos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo E. K. prašymas dėl įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo atmestas, o prašymas dėl R. W. išbraukimo iš kreditorių sąrašo, atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės savininkų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 str. 1-2 d., 37 str., 47 str.).

12. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės akcininkų (dalyvių) įtraukimą į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, yra suformulavęs keletą taisyklių. Nei ĮBĮ, nei CPK nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bankrutuojančios įmonės akcininkų galimybė įstoti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra absoliučiai paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Taigi paminėta bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1219/2014). Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014).

14. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio (kreditinio) reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio (turtinio) reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2010 m. spalio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014; ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kuris yra BUAB „Meicė“ akcininkas, kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nustatė, kad aplinkybė, kad apeliantas yra BUAB „Meicė“ akcininkas, todėl likvidavus įmonę jis turėtų teisę į dalį likusio turto po įmonės likvidavimo, per se nepatvirtina jo (apelianto) faktinio bei teisinio suinteresuotumo BUAB „Meicė“ bankroto bylos baigtimi (CPK 37 str.). Apelianto prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, BUAB „Meicė“ bankroto byloje grindžiamas tik argumentu, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį. Tokiu atveju, apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kaip bankroto procedūros gali tiesiogiai paveikti jo interesus. Tačiau apeliantas nei pateikdamas prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nei atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta jį įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip tiesiogiai jo interesai gali būti paveikti bankroto procedūros.

16. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti apelianto prašymo argumentą, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3211-275/2018 jam (apeliantui) yra pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes tik patenkinus ieškinį BUAB „Meicė“ turėtų reikalavimo teisę į UAB „Arvydų giria“, o E. K. turėtų pagrindą prašyti būti įtraukiamas į kreditorių sąrašą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 m. rugsėjo 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-3211-275/2018 Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškovės BUAB „Meicė“ ieškinį atsakovams E. K. ir UAB „Arvydų giria“ patenkino iš dalies, tačiau paminėtas teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs (gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos), todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui atsirado materialinės teisinės pasekmės.

17. Prašymą dėl R. W. išbraukimo iš kreditorių sąrašo teismas atsisakė priimti ir nagrinėti pagrįstai ir teisėtai, nes E. K. nėra bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, dėl ko tokio prašymo teikti neturi teisės.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė