- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-1913-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08468-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Namai tobulai“
- Trečiasis asmuo
- I. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Namai tobulai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Namai tobulai“ ieškinį atsakovei UAB „Sutelktinio finansavimo platformai „Profitus“ dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo I. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Namai tobulai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ (toliau – ir atsakovė arba UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“) prašydama: 1) pripažinti 2022-03-14 vienašališką 2021-07-14 Etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 nutraukimą negaliojančiu; 2) pripažinti 2021-07-14 Etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr.16-2107-4 sąlygas negaliojančiomis nuo sudarymo dienos, o būtent sutarties 3.1. 3.6. ir 3.16 punktus bei 6.2 sąlygos dalį, kuria paskolos gavėjas įpareigojamas mokėti padidintas palūkanas ir skolos išieškojimo procedūros mokesčius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei pagal 2021-07-14 Etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr.16-2107-4 priverstinai išieškoti kreditą ir/ar jo dalį ir/ar išieškoti iš jai įkeisto turto ir/ar turtinių teisių iš ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo sustabdė priverstinio skolos išieškojimo vykdymo veiksmus pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus UAB „Sutelktinio finansavimo platformai „Profitus“ prašymą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei išduoti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Namai tobulai“ (įkaito davėjo I. Š.) hipoteka (įkeitimu) užtikrintai prievolei pagal 2021 m. liepos 14 d. Etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr.16-2107-4 įvykdyti.
3. Atsakovė pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta patenkinti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę UAB „Namai tobulai“ pateikti atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 39 000 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas; įpareigojo ieškovę UAB „Namai tobulai“ pateikti atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 39 000 Eur sumai.
5. Teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus, kad hipoteka įkeisto turto vertė yra nuolatos mažinama – iš atsakovės reikalavimams užtikrinti hipoteka įkeisto sklypo yra išmontuojamos (iškomplektuojamos) tam tikros vertę turinčios statybinės dalys, plytelės, trinkelės ir kt., ir dėl to hipoteka įkeisto turto vertė mažėja, taip pat ir atsakovės galimybė iš hipoteka įkeisto turto efektyviai patenkinti savo reikalavimus. Ieškovė atsiliepime minėtos aplinkybės neneigia, tik patikslina, kad tokie išmontavimai yra susiję su atliekamais darbais, yra būtini, nors teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, kad civilinė byla yra tik pradinėje jos nagrinėjimo stadijoje, įvertinti ir patvirtinti ar paneigti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl turto vertės mažinimo nėra galimybės, todėl teismas sutiko su atsakove, kad, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, atsakovė kasdien patiria nuostolius dėl negalėjimo atgauti ieškovei paskolintų lėšų bei iš to kylančio negalėjimo naudotis atsakovei priklausančiomis lėšomis.
6. Be to, nėra ginčijama ir aplinkybė, kad ieškovė, nors ir naudojasi atsakovės paskolintomis lėšomis (650 000 Eur), atsakovei nemoka jokių palūkanų (kompensuojamųjų, mokėjimo ar kt.), dėl to, ieškovės prašymu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir to atsakovei negalint patenkinti savo reikalavimų iš hipoteka įkeisto turto, atsakovė patiria nuostolius, kurie sudaro 39 000 Eur (650 000 Eur x 6 proc. x 1). Nurodytos aplinkybės lemia, kad atsakovės nuostoliai, atsiradę ir galimai atsirasiantys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realūs.
7. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino atsakovę įrodžius, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikytų laikinąsias apsaugos priemonių jai yra tikėtini ir realūs nuostoliai, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovės prašymo pagrindu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovei pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 39 000 Eur sumai ir šią dalį panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Atsakovė neįrodė, kad patirs ar patiria 39 000 Eur nuostolių dėl jos atžvilgiu byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nėra jokio faktinio pagrindo laikyti, kad turtas yra gadinamas ir gali būti jam pakenkta, kadangi trinkelių keitimas buvo statybos darbų etapas.
8.2. Visos kompensacinio pobūdžio netesybos buvo numatytos ginčo sutartyje, todėl atsakovės skaičiavimai dėl 39 000 Eur užtikrinimo yra nepagrįsti, kas lemtų nepagrįstą naštą ieškovei. Atsakovė neargumentavo, kokiu pagrindu numato bylos nagrinėjimą vienerius metus, taip pat nepagrindė 6 proc. skaičiuotinų palūkanų.
8.3. Būtent atsakovei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų. Šiuo atveju ieškovei, logiškai paneigus atsakovės teiginį dėl turto bloginimo, nurodžius, kad tai yra statybos darbų etapas, lieka paneigti kaip galimi 39 000 Eur nuostoliai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė įrodė abi būtinas sąlygas nuostolių atlyginimo užtikrinimui pritaikyti: 1) yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė; 2) dėl ieškovės veiksmų atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas.
9.2. Atsakovė pagrindė, kad jau prašymo pateikimo metu patiria netiesioginius nuostolius dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos sudaro atsakovės negaunamos pajamos iš apeliantei suteiktos ir apeliantės negrąžintos paskolos sumos (650 000 Eur), kuria apeliantė disponuoja ir kurios apeliantė neginčija. Nekyla ginčo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė, nors ir naudojasi atsakovės paskolintomis lėšomis (650 000 Eur paskolos suma), šiuo metu atsakovei nemoka jokių palūkanų (kompensuojamųjų, mokėjimo). Ieškovės prašymu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir to rezultate atsakovei negalint patenkinti savo reikalavimų iš hipoteka įkeisto turto, atsakovė patiria nuostolius, kurių atlyginimą bent tam tikra dalimi ieškovė turi būti įpareigota užtikrinti. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė ginčija iš esmės visas šalių sutartyje sulygtas nuostatas, nustatančias ieškovės sutartinę civilinę atsakomybę už prievolių nevykdymą, pasirinko vadovautis įstatyme nustatytų dydžiu, t. y. 6 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų metine norma.
9.3. Apeliantės (ar su ja susijusių asmenų) veiksmai patvirtina, kad hipoteka įkeisto turto, kuriuo užtikrintos prievolės, kylančios iš šalių sudarytos Sutarties, būklė yra sistemingai bloginama, t. y. tam tikri asmenys (neabejotinai susiję su trečiuoju asmeniu bei apeliante arba pati apeliantė su trečiuoju asmeniu) deda pastangas iš hipoteka įkeisto turto objektų susirinkti bet kokias vertę turinčias statybines medžiagas, plyteles, trinkeles ir kt., ko rezultate hipoteka įkeisto turto vertė neabejotinai mažėja. Taigi egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad, esant ir toliau pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, hipoteka įkeisto turto vertė bus sumažinta tokia apimtimi, kad atsakovės reikalavimas iš hipoteka įkeisto turto nebus visa apimtimi patenkintas.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantei teigiant, kad „visos kompensacinio pobūdžio netesybos buvo numatytos ginčo sutartyje“, atsakovė patvirtina, kad sutiktų, jei nuostolių užtikrinimo dydis būtų skaičiuojamas būtent pagal šalių sutartyje nustatytus dydžius. Šalių sutarties specialiųjų sąlygų 3.5 punkte yra nustatyta netgi 8 procentų fiksuota metinė palūkanų norma. Tokiu atveju nuostolių atlyginimo sumą sudarytų ne 39 000 Eur (kaip yra šiuo metu), bet 52 000 Eur.
9.5. Vienerių metų laikotarpis, per kurį yra apskaičiuojama nuostolių suma, yra pasirinkta vadovaujantis tikėtina bylos nagrinėjimo trukme, be kita ko, įskaitant ir apeliacinę instanciją. Toks bylos išnagrinėjimo laikotarpis yra netgi optimistinis ir labiau naudingas pačiai apeliantei.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
12. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje apibrėžtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų atlyginimo užtikrinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020; 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022 ir kt.). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
8. Taigi nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi būdas nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų aukščiau minėtų dviejų sąlygų.
14. Šioje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas 39 000 Eur sumai.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo sustabdė priverstinio skolos išieškojimo vykdymo veiksmus pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Sutelktinio finansavimo platformai „Profitus“ prašymą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei išduoti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Namai tobulai“, įkaito davėjo I. Š., hipoteka (įkeitimu) užtikrintai prievolei pagal 2021 m. liepos 14 d. Etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr.16-2107-4 įvykdyti.
16. Atsakovė, prašydmas nuostolių užtikrinimo, rėmėsi tuo, kad hipoteka įkeisto turto vertė yra nuolatos mažinama – iš atsakovės reikalavimams užtikrinti hipoteka įkeisto sklypo yra išmontuojamos (iškomplektuojamos) tam tikros vertę turinčios statybinės dalys, plytelės, trinkelės ir kt., ir dėl to hipoteka įkeisto turto vertė mažėja, taip pat ir atsakovės galimybė iš hipoteka įkeisto turto efektyviai patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė vykdanti atsakovės nurodytus veiksmus. Ieškovės tvirtinimu, jos vykdomi išmontavimo darbai yra susiję su atliekamais darbais. Tačiau ieškovė ne tik pirmosios instancijos teismui nepateikė jos dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, bet jų nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178 str.). Todėl laikytina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad hipoteka įkeisto turto būklė bloginama, dėl ko realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas, taip pat tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų atlyginimo užtikrinimo.
17. Byloje nėra ginčo, kad šalis sieja paskoliniai santykiai, ieškovė naudojasi atsakovės paskolintomis lėšomis (650 000 Eur), atsakovei palūkanų (kompensuojamųjų, mokėjimo ar kt.) nemoka. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to atsakovei negalint patenkinti savo reikalavimų iš hipoteka įkeisto turto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė dėl to patiria netiesioginius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas galimų nuostolių dydį paskaičiavo 39 000 Eur (650 000 Eur x 6 proc. x 1), t. y. vadovavosi įstatyme (CK 6.210 str.) nustatytu palūkanų dydžiu ir jį paskaičiavo vienerių metų laikotarpiui. Nors apeliantė nesutinka, kad palūkanos paskaičiuotos už vienerių metų laikotarpį, laiko jį neadekvačiu, tačiau, atsižvelgiant į civilinių bylų nagrinėjimo dviejose instancijose terminų vidurkį, vienerių metų terminas laikytinas pagrįstu. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nuostolių dydis paskaičiuotas per didelis.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl nuostolių užtikrinimo taikymo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovę UAB „Namai tobulai“ pateikti atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.