Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (8 veikos) – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartimi paleistas lygtinai;

2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 6 MGL bauda;

7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 8 MGL bauda;

8) Anykščių r. apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, ir 10 MGL bauda;

9) Anykščių r. apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 39 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 1 660 eurų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2022 m. vasario 18 d., apie 20.37 val., Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 152, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) pas save namuose jis gėrė su drauge ir draugu truputį šampano, alaus, du butelius ir 100 g degtinės, tada susipyko su sugyventine ir išvažiavo į Vilnių, ten susitiko su kita drauge ir važiavo atgal į kaimą. Jis gėrė tik (duomenys neskelbtini), Vilniuje negėrė. Ukmergės g. 270 juos pastebėjo policija, tikriausiai pamatė, kad automobilis be draudimo, įjungė švyturėlius ir sustabdė. Jis neneigė, kad yra išgėręs, pirmą kartą įpūtė 1,65 promiles, antrą kartą įpūtė daugiau – 1,92 promiles, nors praėjo daugiau laiko. Jie nuvažiavo į narkologinį duoti kraujo, bet nedavė, nes už tai reikėjo susimokėti, tada ten įpūtė 1,62 promiles. Vairuodamas jis nesijautė apsvaigęs, viskas atrodė gerai. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir neturėjo, jam yra atimta teisė vairuoti. Automobilis „Audi 80“ priklauso jam, automobilio vertė apie 500 eurų. Jis dirba, išvežioja maistą, jį vežioja tėvas, o jis nuneša maistą. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Mano, kad turi priklausomybę alkoholiui, ketina užsikoduoti. Sutiktų, jei teismas skirtų privalomą gydymą.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jam priklauso automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 19 d., apie 20.00 val., jis su automobiliu „Audi“ išvažiavo iš namų, važiavo pas savo drauge N. M., adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis išvažiavo iš namų, jis jau buvo neblaivus. Namuose išgėrė du vienetus, po 1 litrą talpos, alaus, bei du stikliukus (50 g) degtinės. Jis gėrė su savo sugyventine J. J.. Atvykęs pas N., jis jos laukė automobilyje. Ji atėjo pas jį, atsisėdo į keleivio vietą. Pasibuvo ir jie kartu važiavo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant Ukmergės gatve, jo automobiliui „Audi“ iš galo privažiavo tarnybinis policijos automobilis ir įjungė mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius, suprato, kad jį stabdo. Jis geranoriškai sustojo. Sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jie jo paklausė, kodėl jis bėgo. Jis, važiuodamas nuo N., kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai jie tai turėjo omenyje. Vėliau jam pareigūnai davė pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Jis tam neprieštaravo. Pirmu pūtimu jis pripūtė 1,65 prom., o po 15 minučių 1,92 prom., jam atrodo, bet tiksliai neatsimena. Jis nesutiko, kad taip pakilo promilės, pareigūnų paprašė jį pristatyti į narkologinį, jie taip ir padarė. Jam narkologiniame pasakė, kad turi susimokėti, o jis pinigų neturėjo, tai jam neatliko kraujo tyrimo. Bet ten jį taip pat patikrino alkoholio kiekio matuokliu ir jam nustatė 1.65 prom. girtumą. Jis tada nurimo ir su viskuo sutiko. Vėliau po narkologinio jį pristatė į policijos įstaigą. Jis jau ne pirmą kartą vairuoja neblaivus, tai jau trečias kartas. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 57-59).

Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės, 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Jis tarnybą maršrute pradėjo 2022 m. vasario 18 d., 15.30 val., kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. K.. Dirbant maršrute, 2022 m. vasario 18 d., 20.37 val. gavo pranešimą, jog minėtu laiku J. Tumo-Vaižganto gatvėje, automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kliudė pranešėjo automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalinasi iš įvykio vietos, taip pat buvo nurodyta, jog automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link Žaliojo tilto. Telefonu susisiekus su apie įvykį pranešusiu asmeniu, pastarasis nurodė, jog važiuoja iš paskos automobiliui „AUDI 80“, ir važiuoja kryptimi link Ukmergės gatvės, Vilniuje. Jiems vykstant Ukmergės gatve, pastebėjo automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, įjungus mėlynos-raudonos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą, automobilį sustabdė ties pastatu esančiu adresu Ukmergės g. 152, Vilnius. Sustabdžius automobilį, jis ir jo kolega, vyriausiasis patrulis A. K., išlipo iš tarnybinio automobilio bei priėjo prie automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės, vairuotojo vietos durų. Pastebėjo, jog vairuotojo vietoje sėdėjo asmuo, vyras, kuriam nurodžius, pastarasis pateikė asmens tapatybę kortelę, ir kaip paaiškėjo, už automobilio vairo, vairuotojo vietoje sėdėjo A. K.. Toliau bendraujant su asmeniu, šis nurodė, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat pastebėjo, jog asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti asmens neblaivumą. Pirmuoju pūtimu, alkoholio nustatymo matuokliu buvo nustatyta, jog A. K. iškvėptame ore yra 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antruoju pūtimu buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. A. K. kategoriškai nurodė, jog nesutinka su alkotesterio parodymais, bei reikalavo, kad būtų tyrimui paimtas jo kraujas. Asmeniui buvo paaiškinta, jog dėl atliktų kraujo tyrimų dėl alkoholio nustatymo, jis privalės sumokėti, tačiau A. K. primygtinai to reikalavo, todėl į vietą buvo iškviesti kolegos pareigūnai, kurie perėmė iš jų sulaikytą asmenį. Asmens A. K. faktinis sulaikymo laikas 20.55 val. (b. l. 40)..

2022 m. vasario 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 20.55 val. A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliktus neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0111, pirmo tikrinimo metu 2022 m. vasario 18 d., 20.57 val. A. K. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2022 m. vasario 18 d., 21.22 val. jam nustatytas 1,93 promilių girtumas (b. l. 13).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0111 rodmenyse užfiksuoti A. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai, analogiški tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 11-12).

2021 m. spalio 29 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1540431 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0111 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (galioja iki 2022 m. balandžio 29 d.) (b. l. 10).

Iš byloje pateiktos transporto priemonės „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį 2022 m. sausio 16 d. įsigijo A. K. (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Audi 80“, 1993 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2022 m. vasario mėnesį buvo 500 eurų su PVM (b. l. 24).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai tą pačią dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Tai, kad A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2022 m. vasario 18 d. neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K., 2022 m. vasario 18 d., apie 20.37 val., Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 152, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, nagrinėjamu atveju buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir iš kurio A. K. pasišalino). Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vykdantis individualią veiklą, daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už automobilio vairavimą neblaiviam bei kitus šiurkščius KET pažeidimus, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 77-82), teistas 10 kartų, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei pusei metų nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 71-76). Pažymėtina, kad darydamas šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką, A. K. pažeidė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. K. nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant švelnesnes bausmes bei poveikio priemones, kadangi akivaizdu, jog jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus A. K. griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, pastaroji sąlyga šiuo atveju nėra išpildyta. Kaltinamasis A. K. yra teistas 10 kartų, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nei jo atžvilgiu taikyta švelnesnė bausmė, nei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kaltinamojo nesulaikė nuo pakartotinio analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad iš kaltinamojo administracinių baustumų istorijos matyti, jog pastarasis atvejis nėra vienetinis – kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neblaiviam bei neturint teisės jį vairuoti, taip pat neteisėtai vairuodamas automobilį yra sukėlęs eismo įvykių (įskaitant ir pastarąjį vairavimą neblaiviam). Akivaizdu, kad kaltinamojo daromi pažeidimai yra ne atsitiktiniai, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys ignoruojant tiek imperatyvius įstatymų reikalavimus, tiek anksčiau teismo paskirtus įpareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės vairavimas neblaiviam ir neturint teisės vairuoti yra laikytinas itin šiurkščiu ir pavojingu KET pažeidimu, kuris kelią pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis nepateisino ankstesnio teismo jam parodyto pasitikėjimo ir nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad jis laikysis jam probacijos laikotarpiu paskirtų įpareigojimų. Todėl, teismo vertinimu, tik realiu laisvės atėmimu galima pasiekti, kad A. K. nebedarytų analogiškų nusikalstamų veikų, tokiu būdu užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą ir apsaugant visuomenę nuo šio asmens sistemingai daromų pavojingų veikų. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė suprantantis, kad tikriausiai turi priklausomybę nuo alkoholio ir ketina gydytis, užsikoduoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši problema kaltinamajam akivaizdžiai yra ne nauja, nuolatos kelianti problemų su teisėsauga, tačiau kaltinamasis iki šiol nesiėmė jokių realių priemonių jai spręsti, ir tik jau būdamas teisme ėmė teigti, kad imsis žingsnių gydytis priklausomybę, tačiau, kaip jau minėta, teismas neturi jokio pagrindo tikėti, jog A. K. teiginiai yra daugiau nei deklaratyvūs siekiant išvengti sunkesnės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, BK 75 straipsnio 2 dalis A. K. atžvilgiu netaikytina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, be to, vairuodamas automobilį, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą ir šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – galiojimo laikotarpiu. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kadangi ši baudžiamojo poveikio priemonė A. K. skiriama kartu su laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, uždraudimas naudotis specialia teise pradėtinas vykdyti, kai kaltinamasis A. K. atliks paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus A. K., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 500 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas A. K. (b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2022 m. vasario 23 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 64-65) – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis A. K. atliks paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam A. K., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.