Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuoto asmens R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė V. T., R. T. ir antstolė B. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkei V. T. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. T. priklauso 1/2 sutuoktinio R. T. pajamų, kurias jis gauna ir gaus ateityje.Pareiškėjas nurodė, kad skolininkės sutuoktinis R. T. gauna senatvės pensiją, todėl antstolė areštavo jo lėšas 5 157,82 Eur sumai. Antstolė kartu su patvarkymu taip pat pateikė siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.Suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkei V. T. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinio R. T. pensijos, kurią išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 2-asis poskyris, kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11963-592/2010 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad V. T. ir R. T. yra sutuoktiniai, R. T. mokama pensija yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padarė išvadas, kad suinteresuoto asmens R. T. pensija priklauso abiem sutuoktiniams nuosavybės teise lygiomis dalimis.Teismas, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. ir teisėtų lūkesčių principu, atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkei V. T. priklauso 1/2 dalis pajamų, kurias gaus suinteresuotas asmuo R. T..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai: Teismas skundžiamą nutartį priėmė už akių, t. y. tiek skolininkei, tiek R. T. nedalyvaujant byloje, pažeisdamas CPK 378 str. nustatytą draudimą šeimos bylose priimti sprendimą už akių. Analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi paliko nenagrinėtą UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininkės V. T. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nes pareiškėjas netinkamai nurodė skolininkės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo būtu galima įteikti procesinius dokumentus, t. y. teismas nustatė, kad skolininkė V. T. negyvena adresu (duomenys neskelbtini).Visos prievolės pagal pareiškėjo ir skolininkės V. T. sudarytą paskolos sutartį su visais jos pakeitimais yra asmeninės skolininkės prievolės.Kreditorius, kaip to reikalauja CPK 178 str., nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, kad skolininkė šiuo metu gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (skolininkė daugiau kaip 7 m. gyvena ir dirba Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje). Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto sav. Lazdynų seniūnijos pažyma. Todėl kreditoriaus reikalavimas, nesant visų įrodymų apie visą sutuoktiniams priklausantį turtą, įsiskolinimus ir gaunamas pajamas, duomenų apie skolininkės dabartinę gyvenamąją vietą ir šioje vietoje jos gaunamas pajamas ir turima turtą ir nesant jos turto arešto, išieškoti skolininkės asmeninę skolą ne iš jos gaunamų lėšų/turto, o iš suinteresuoto asmens R. T. gaunamos pensijos, turi būti atmestinas.CK 3.110 str. 2 d. nustato, kad bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Išieškotojas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti išieškoti iš šiuo metu esančių skolininkės ir jos sutuoktinio bendro turto (gaunamos pensijos) iki kol nebus padengtas bendro buto išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo metu yra rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Priėmus palankų išieškotojui sprendimą šioje byloje ir jam išieškojus dalį skolos iš skolininkės sutuoktinio gaunamų asmeninių pajamų, jis būtų priverstas kreiptis papildomai į teismą su reikalavimu regreso tvarka priteisti kreditoriui sumokėtas piniginės lėšas iš skolininkės. Be to, išieškotojas nepateikė įrodymų (antstolio rašto), kad iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto dalies ir kito turto bei jos gaunamų pajamų, kurios būtų areštuotos, negali būti išieškoma.Pareiškėjas UAB „General Financing“ nesutiko su atskiruoju skundu, prašydamas skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Šiuo atveju, priešingai nei apelianto nurodytoje byloje, pareiškėjas prašė įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, jeigu nepavyktų įteikti jų suinteresuotiems asmenims pagal jų gyvenamąją vietą. Nebuvo pažeistas CPK 378 str., nes prašymas nustatyto skolininko daly bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles, taikomas šeimos byloms. Pažymi, kad sutuoktinių santuoka buvo sudaryta 1984 m., o vartojimo kredito sutartis – 2009 m., t. y. jiems esant santuokoje, be to, tuo metu nebuvo reikalingas sutuoktinio sutikimas sudaryti tokį sandorį kitam sutuoktiniui. Pareiškėjo prašymas pateiktas taip pat jiems esant santuokoje. Kadangi pareiškėjas gavo iš VSDFV duomenis, jog skolininkė nedirba, negauna pajamų, neturi lėšų, iš kurių galimas būtų išieškojimas, todėl pagrįstai pasinaudojo CPK 667 str. įtvirtina teise.Antstoliui nesuteikta teisė patikrinti, ar skolininkas dirba ir gauna pajamų užsienio valstybėje.Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais.Skolininkė ir jos sutuoktinis įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą. Antstolis 2017 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą dėl išmokėtinų lėšų arešto, kuriuo areštavo R. T. išmokėtiną pensijos dalį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo.Pagal bylos duomenis skolininkė V. T. nuo 2002 m. lapkričio 22 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir vykdomajame dokumente. Išvykimą į užsienio valstybę skolininkė deklaravo tik nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d., todėl ji nevykdė CPK 644 str. 2 d. įtvirtintos pareigos nedelsdama pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą.Suinteresuotam asmeniui R. T. 2017 m. balandžio 12 d. buvo įteikti procesiniai dokumentai, kuriais buvo informuotas apie išieškojimo nukreipimą į skolininkės turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir apie išieškotojui pateiktą siūlymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Taigi jis žinojo apie pradėtą skolininkės turto dalies nustatymo procedūrą, tačiau nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki atsiliepimo surašymo dienos nesikreipė į antstolės kontorą ir savo pozicijos nepateikė. Be to, jis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nors kaip pats nurodo, gyvena kitu adresu ((duomenys neskelbtini)).Pažymi, kad pagal vykdomąjį dokumentą nėra siekiama skolininkės V. T. prievolę pripažinti solidaria prievole su jos sutuoktiniu. Jokių galiojančių vedybinės ar turto padalijimo sutarčių tarp sutuoktinių nėra sudaryta. Taigi sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87– 3.100 str.Priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybė buvo patikrintos išieškojimo galimybės iš skolininkės asmeninio turto. Skolininkė ne kartą buvo įpareigota pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau antstolės įpareigojimo nevykdė ir informacijos apie turimą turtą nepateikė. Pažymi, kad antstolis, tikrindamas turtinę padėtį, vadovaujasi viešų registrų duomenimis ir skolininko ar išieškotojo pateikta informacija. Tačiau jis neturi galimybių patikrinti, ar skolininkas yra įgijęs turto ar pajamų užsienio valstybėje ir, juo labiau, nukreipti išieškojimą į turtą, esantį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.Pažymi, kad ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyriumi, o tik teismo sprendimu konstatuota separacija yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas pagal CK 3.100 str. 5 p. Apeliantas neįrodė, kad toks sprendimas yra priimtas.Išieškojimo negalimumo aktą antstolis išduoda tik tada, kai nustato, jog skolininkas neturi asmeninio turto ir lėšų, iš kurių gali būti išieškoma, taip pat, kai nėra turto, priklausančio skolininkui bendrąja jungtine nuosavybe. Šiuo atveju skolininkei turint turto, iš kurio gali būti išieškoma (t. y. butą ir sutuoktinio gaunamas pajamas), CPK 631 str. 1 d. 2 p. negali būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11963-592/2010 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Antstolis areštavo skolininkei ir jo sutuoktiniui priklausantį turtą ir pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, todėl pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei V. T. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. T. priklauso 1/2 sutuoktinio R. T. pajamų, kurias jis gauna ir gaus ateityje.Šioje apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyti skolininkei priklausančio turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalį, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškimų, teikiamų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimo tvarka įtvirtinta CPK 593 str. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Šią tvarką yra patvirtinęs savo išaiškinimuose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, nurodydamas, kad CPK 593 str. nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjimo tvarka. Dėl nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos yra atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis yra priimta esant CPK 329 str. 3 d. 1 p. nurodytam absoliučiam procesinio sprendimo negaliojimo pagrindui (t. y. nesuteikus jam ir jo sutuoktinei – skolininkei teisės išreikšti savo poziciją). Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. yra nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nustatydamas, kad skolininkei V. T. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinio R. T. pensijos, kurią išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 2-asis poskyris.Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė B. P. vykdydama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11963-592/2010 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai, nustatė, kad skolininkė nedirba, pajamų ir kilnojamojo turto neturi, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2001 m. birželio 14 d. skolininkė kartu su sutuoktiniu R. T. mainų sutarties pagrindu įgijo po 1/2 dalį (v. b. l. 4-6, 54-55). Taip pat byloje nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis R. T. gauna nuolatines išmokas – senatvės pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (v. b. l. 68).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad įsiskolinimas pareiškėjui galėtų būti padengiamas iš skolininkės V. T. gaunamų ar turimų pajamų, kadangi ji niekur nedirba, neturi turto asmenine nuosavybe ir yra deklaravusi išvykimą į Didžiąją Britaniją (v. b. l. 66), o suinteresuotas asmuo R. T. kartu su atskiruoju skundu įrodymų priešingoms išvadoms pagrįsti nepateikė (CPK 12, 178 str.). Taigi priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis patikrino išieškojimo galimybes iš skolininkės asmeninio turto ir skolininkę ne kartą įpareigojo pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau antstolės įpareigojimo ji nevykdė ir informacijos apie turimą turtą nepateikė (v. b. l. 46, 56). Pažymi, kad antstolis, tikrindamas turtinę padėtį, vadovaujasi viešų registrų duomenimis ir skolininko ar išieškotojo pateikta informacija. Tačiau jis neturi galimybių patikrinti, ar skolininkas yra įgijęs turto ar pajamų užsienio valstybėje ir, juo labiau, nukreipti išieškojimą į turtą, esantį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkė nuo 1984 m. birželio 28 d. iki šiol yra santuokoje su R. T., duomenų Vedybų sutarčių registre apie sutuoktinių sudarytas galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis nėra (v. b. l. 29, 90), taip pat nėra kitų pagrįstų aplinkybių, dėl ko būtų galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, ir šių aplinkybių apeliantas nepaneigė. Taigi darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo CK 3.88 str. 2 d. nustatytos prielaidos dėl sutuoktinių turto bendrumo. Be to, CK 3.88 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sudarius santuoką, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė, kol sutuoktiniai nepakeičia turto teisinio režimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininkės sutuoktinio turto (senatvės pensijos) ½ dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir šiuo atveju yra tam pakankamas ir pagrįstas pagrindas (CPK 667 str. 2 d.). Todėl skolininkei neturint asmeninio turto ir pajamų, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad skolininkei V. T. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinio R. T. pensijos, kurią išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 2-asis poskyris. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės siekiant šią bylą išspręsti teisingai.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl skolininkės ½ dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, nustatymo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis nurodytoje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.