Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“, suinteresuotiems asmenims R. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, LNVA „Linava”, I. R., I. J., V. P., V. T. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ 2016 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, siūlant patvirtinti tokias pagrindines informacijos teikimo tvarkos sąlygas: kreditoriams informacija teikiama pagal jų elektroniniu paštu atsiųstą prašymą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, administratorius prašomą informaciją turi teisę pateikti skanuotą elektroniniu paštu, netvirtinti administratoriaus siūlomos informacijos teikimo tvarkos 5, 8 punktų.

R. S. ir susitarusių kreditorių grupės pasiūlytas nepagrįstai trumpas laikas informacijai pateikti, neatitinkantis protingo termino sąvokos, o taip pat neįvertinantis laiko sąnaudų informacijai surasti, apibendrinti ir tinkamai ją pateikti.

Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus siūlomą kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką, patikslinant 2 punktą taip: „BUAB „Vevira“ kreditorių susirinkimus šaukia teismas, bankroto administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Šiaulių apygardos teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi iniciatyvos teisę sušaukti susirinkimą“.

Motyvuojamoji dalis

Šis nutarimas naikintinas, nes R. S. pasiūlytas ir susitarusių kreditorių grupės priimtas nutarimo projektas prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo 22 str. 3 d. nuostatoms.

Šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl kreditorių komiteto sudėties: kreditorių komiteto pirmininkas (kreditorių susirinkimo pirmininkas – I. J.), V. P., darbuotojų atstovas – V. T., UAB „Saulės spektras“ atstovas, UAB VSA Vilnius atstovas.

Nutarimas naikintinas, nes R. S. ir susitarusių kreditorių grupės pasiūlyti ir renkami kandidatai susirinkime nedalyvavo, sutikimo ar prašymo dalyvauti komiteto veikloje nepateikė. V. T. negali atstovauti darbuotojus, nes jo kreditorinių reikalavimų pagrindas nėra susijęs su darbo santykiais, jis gyvena Baltarusijoje, o adresas korespondencijai toks pat kaip ir R. S. deklaruota gyvenamoji vieta. V. P. kreditoriniai reikalavimai kilę iš sandorių, kurie yra ginčijami teisme. Be to, jis yra artimas R. S. giminaitis. Kreditorių komiteto pirmininkas ir didžioji dalis narių yra nuo R. S. priklausomi, gali būti jo įtakojami ir dėl to negalės objektyviai dalyvauti kreditorių komitete sprendžiant kreditoriams svarbius klausimus.

Septintuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas: „kreditorių komitetui suteikti visas kreditorių susirinkimo teises, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo, išskyrus kreditorių komiteto, kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę ir išskyrus teisę spręsti klausimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo“.

Nutarimas naikintinas, nes R. S. ir susitarusių kreditorių grupės pasiūlytas ir priimtas nutarimas, tikėtina, turėjo tikslą, kad visi klausimai dėl BUAB „Vevira“ turto pardavimo, skolos išieškojimo iš R. S. asmeninio turto, būtų sprendžiami susirinkime, kur jis, turėdamas balsų daugumą, galėtų priimti palankius sau sprendimus.

Devintuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas: „patvirtinti 3700 Eur plius mokesčiai administravimo išlaidų sąmatos projektą, iš jų 1500,00 Eur plius mokesčiai administratoriaus atlyginimui ir 1200 Eur administravimo išlaidoms nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Patvirtinti, kad teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bendrovės bankroto procedūromis ir ieškinių surašymo bei atstovavimo apmokėjimu, bus nustatomos esant poreikiui atskiru kreditorių komiteto sprendimu“.

Pareiškėjo teigimu, susirinkime priimto nutarimo projekte sąmatos dydis nepagrįstai mažas, neįvertinti administratoriaus atlikti darbai, veiksmai, jo patirtos išlaidos bei būsimos administravimo išlaidos. Tokiu būdu ribojamos administratoriaus galimybės ginti visų likusių kreditorių interesus, išieškant iš įmonei padariusių asmenų žalą, ir siekiama neatsiskaityti su administratoriumi už atliktą darbą. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo administratorius išleido 9085,74 Eur, iš kurių 3582,96 Eur apmokėta administratoriui, o 5502,78 Eur išlaidų administratorius sumokėjo savo sąskaita.

Dvyliktuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas: “įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 3 dienas nuo susirinkimo dienos išduoti rašytinį sutikimą, kuriuo BUAB „Vevira“ skolininkui R. S. būtų leidžiama parduoti jo turimas UAB „RS Logistic“ 100 procentų akcijų UAB „Reglamentas“ už bendrą 4000 Eur sumą su sąlyga, kad visos pardavėjui R. S. pirkėjo mokamos piniginės lėšos bus pervedamos tiesiogiai į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą. Tuo tikslu įpareigoti administratorių ne vėliau kaip per tris dienas nuo susirinkimo dienos kreiptis į antstolį A. N. su prašymu panaikinti R. S. turimoms UAB „RS Logistic“ akcijoms taikomą areštą“.

Nutarimas naikintinas, nes R. S. pasiūlytas ir susitarusių kreditorių grupės priimtas nutarimo projektas prieštarauja LR ĮBĮ 33 straipsnio nuostatoms, yra sąlygojamas interesų konflikto, nes R. S. savo asmeninę skolą pasiūlė parduoti neviešai, nesiekdamas gauti maksimalias pajamas, kad tenkinti kreditorius reikalavimus kuo didesne apimtimi.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į skundą prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2016-01-26 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 1, 3, 4, 6, 7, 9, 12 darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad pritaria skunde išdėstytiems motyvams ir prašo skundą tenkinti (54–55 b. l.).

Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, o nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, bankroto administratoriui paskirti maksimalią baudą (41–48 b. l.).

Nurodė, kad bankroto administratorius deklaratyviai teigia, jog I. J. yra šališkas kreditorius, nes šiam teiginiui pagrįsti nepateikė I. J. ir R. S. darbo sutarčių. Net ir administratoriui pateikus šiuos įrodymus, tai negalėtų būti pagrindas I. J. šališkumui įrodyti. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenumato minimalaus termino, per kurį kreditoriaus prašymu turėtų būti teikiama informacija, tačiau Bankroto departamento metodiniuose nurodymuose dėl pavyzdinės informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos pateiktame pavyzdyje nurodoma, jog administratorius privalo prašomą informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos nurodytu informacijos pateikimo būdu. Nėra pagrindo teigti, kad 10 dienų terminas galėtų būti laikomas nepagrįstai trumpu, neatitinkančiu protingo termino sąvokos. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas beveik identiškai atkartoja ĮBĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl kreditoriui nesuprantama, kodėl bankroto administratorius teigia, jog nutarimas prieštarauja nurodytai nuostatai. Skunde administratorius teigia, kad išrinkti kreditorių komiteto nariai negali sudaryti kreditorių komiteto, tačiau nenurodo jokių objektyvių priežasčių, išskyrus savo spėjimus. Septintuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta kreditorių komitetui suteikti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo teisę ir spręsti klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu. Administratorius nesutikimą su šiuo nutarimu grindžia išimtinai savo spėjimais ir įsitikinimais, tačiau nenurodo jokio objektyvaus pagrindo, be to, nėra ĮBĮ ar CPK normos, kuri galėtų prieštarauti skundžiamam nutarimui. Bankroto procesas tęsiasi 3 metus, dalis administravimo išlaidų buvo patvirtinta teismo, dalis buvo atlikta ankstesnio administratoriaus UAB „Atveika“, todėl atsižvelgdamas į tai R. S. pasiūlė 3700 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratoriaus pasiūlyta sąmata laikytina neracionaliai didele suma, kadangi įmonė neturi turto ir spręstinų klausimų. Bankroto administratoriui nebuvo būtina kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes R. S. ir taip buvo nuteistas dėl nesąžiningo elgesio valdant įmonę ir iš jo priteista virš 200 000 Eur suma bankrutuojančios įmonės naudai. Nutarimas parduoti UAB „RS Logistic“ akcijas už 4000 Eur UAB „Reglamentas“ neprieštarauja ĮBĮ 33 straipsniui. Kreditoriui nėra draudžiama surasti pirkėją areštuotam įmonės turtui. Kreditoriui yra žinoma, kad UAB „RS Logistic“ dabartinė finansinė situacija yra bloga, todėl įstatinio kapitalo dydis negalėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant akcijų kainą. Akivaizdžiai nepagrįsto skundo padavimas turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, todėl administratoriui prašo skirti maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje.

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 26 d. vyko bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai: R. S. (50,70 %) balsavo raštu, VSDFV Šiaulių skyriaus įgaliota atstovė E. B. (0,81 %) balsavo raštu, VĮ Turto banko įgaliota atstovė R. D. (21,29 %) balsavo raštu, LNVA „Linava“ atstovas V. M. (6,84 %) balsavo raštu, I. R. (2,16 %) balsavo raštu, I. J. (0,12%) balsavo raštu, V. P. (0,47 %) balsavo raštu, V. T. (0,85 %) balsavo raštu. Viso pateikė balsavimo raštu biuletenius kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 439 791,66 Eur, t. y. 83,25 % nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos (9 b. l.).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 1 klausimu – kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai

Bankrutavusios UAB „Vevira“ kreditoriai 2016-01-26 pirmajame kreditorių susirinkime darbotvarkės pirmu klausimu priėmė nutarimą: „išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininku – I. J., susirinkimo sekretoriumi – bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį, balsų skaičiavimo komisijos nerinkti.“ Už šį nutarimo variantą pasiūlė ir už šį nutarimo variantą balsavo tik R. S., I. J. ir V. P. (51,29 proc).

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tokios išimtys nustatytos atskirose ĮBĮ normose, kaip antai ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo tvarką ir nustato, kad kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma.

Kaip minėta, 2016 m. sausio 26 d. vykusio kreditorių susirinkimo pirmuoju dienotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo. Balsavimui pateikti du nutarimo projektai. Bankroto administratorius pasiūlė nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti VĮ Turto bankas įgaliotą atstovą, antrąjį nutarimo projektą pasiūlė R. S., I. J. ir V. P., kuriuo kreditorių susirinkimo pirmininku buvo siūloma išrinkti I. J. (9 b. l.). Balsų dauguma kreditorių surinkimo pirmininku išrinkta I. J., vadinasi Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka formaliai nebuvo pažeista (ĮBĮ 22 str. 1 d., 24 straipsnis). Nors I. J. kandidatūra kreditorių susirinkimo pirmininko pozicijai užimti neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, tačiau, pareiškėjo teigimu, I. J. negali būti savarankiškas, neutralus, objektyvus ir nešališkas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pareiškėjo argumentus dėl išrinkto susirinkimo pirmininko I. J. galimo šališkumo patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, kuriame nurodyta, jog liudytoja apklausta I. J. parodė, kad nuo 2009-03-02 iki 2010-05-27 ji dirbo UAB „Vevira“ buhaltere, tvarkydavo bendrovės buhalterinę apskaitą, rengdavo ataskaitas, balansus, jos darbo laikotarpiu UAB „Vevira“ vadovu buvo R. S., o nuo 2010-06-01 iki 2012-05-10 ji dirbo UAB „Mevex“ buhaltere, kurios direktorė buvo R. S. žmona R. S.. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo argumentas, kad naujai išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas I. J. gali būti šališkas kreditorių susirinkimo pirmininkas ir ginti tik suinteresuotų asmenų interesus, pripažintinas pagrįstu. Sutiktina ir su pareiškėjo argumentais, jog I. J. turi tik 0,12 procentų visų kreditorių reikalavimo dalį, todėl patenkinus jos kreditorinį reikalavimą vėl kiltų kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo klausimas.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir siekiant išvengti tolimesnių bankroto procedūrų nestabilumo bei mažųjų ir didžiųjų įmonės kreditorių interesų pusiausvyros pažeidimų, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą pirmuoju dienotvarkės klausimu ir perduoti kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo klausimą pakartotinai spręsti kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 3 klausimu – dėl informacijos teikimo tvarkos nustatymo

Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „Kreditoriams informacija teikiama pagal jų elektroniniu paštu atsiųstą prašymą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Administratorius prašomą informaciją turi teisę pateikti skanuotą elektroniniu paštu, netvirtinti administratoriaus siūlomos informacijos teikimo tvarkos 5, 8 punktų“.

ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kreditoriai kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte numatyta, kad administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 23 straipsnio 11 punktas).

Bankroto administratorius nesutinka su šiuo darbotvarkės klausimu ir nurodo, kad kreditorių susirinkime nustatytas 10 dienų terminas informacijai pateikti yra nepagrįstai trumpas, neatitinkantis protingumo principo, neįvertinus laiko sąnaudų informacijai surasti, apibendrinti ir tinkamai ją pateikti, o nutarimo dalis dėl informacijos teikimo tvarkos 8 straipsnio netvirtinimo sudaro prielaidas atsirasti neapibrėžtumui ginčuose tarp administratoriaus ir kreditorių.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl per trumpo 10 dienų termino informacijai surasti, apibendrinti ir tinkamai ją pateikti, yra labiau hipotetinio pobūdžio ir nesuponuoja išvados dėl šio nutarimo neteisėtumo ĮBĮ nuostatų pagrindu ar jų prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Pareiškėjas nenurodė, kad jis neturi galimybių pateikti kreditoriams prašomos informacijos nustatytu terminu, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šį skundo argumentą. Bankroto administratoriaus pasiūlytoje informacijos teikimo tvarkoje šis terminas (15 dienų) neženkliai skiriasi nuo kreditorių susirinkime patvirtinto 10 dienų termino.

Nesutiktina su bankroto administratoriaus argumentu, kad nutarimo dalis dėl informacijos pateikimo tvarkos 8 straipsnio netvirtinimo sudaro prielaidas atsirasti neapibrėžtumui galimuose ginčuose tarp administratoriaus ir kreditorių. Priešingai, nei teigia administratorius ir nei buvo numatyta informacijos teikimo tvarkoje, visi ginčai, tame tarpe ir ginčai dėl dokumentų ir informacijos teikimo, turi būti nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme. Nors ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numato galimybę reikšti reikalavimus Arbitražo teisme, tačiau bylinėjimasis Arbitražo teisme yra mokamas, o šios lėšos būtų apmokamos iš bankrutuojančios įmonės administravimo lėšų.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu – dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymo

Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „Patvirtinti administratoriaus siūlomą kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką patikslinant 2 punktą taip: „BUAB „Vevira“ kreditorių susirinkimus šaukia teismas, bankroto administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Šiaulių apygardos teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi iniciatyvos teisę sušaukti susirinkimą“.

Pareiškėjas nesutinka su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu, nurodydamas, kad jis prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėta teisės norma numato subjektus, turinčius teisę šaukti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimus, t. y. teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Šis įstatyme numatytų subjektų sąrašas yra baigtinis ir įstatymas nenumato jokių kitokių minimos teisės normos taikymo išimčių. Teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta teisės norma dėl subjektų, turinčių teisę šaukti kreditorių susirinkimus, yra imperatyvi teisės norma, kurios negali pakeisti jokie žemesnės galios teisės aktai ar kreditorių susirinkimo priimti sprendimai.

Kreditoriai susirinkimo šaukimo teisės neturi, tačiau kreditoriai, atstovaujantys 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, gali inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą, kreipdamiesi į teismą, administratorių ar kreditorių susirinkimo pirmininką (Įmonių bankroto įstatymo 22 str. 3 d.).

Kreditorius R. S. pagrįstai nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarime beveik identiškai atkartota ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostata, tačiau teismo vertinimu, beveik identiškai dar nereiškia, kad ši teisės norma atkartota taip, kaip nurodyta Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje. Taigi, pats kreditorius pripažįsta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra tik beveik identiškai, tačiau netiksliai, suformuluotas, todėl pripažintina, kad priimtas nutarimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatų. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ketvirtuoju dienotvarkės klausimu ir šį klausimą perduoti pakartotinai nagrinėti kreditorių susirinkimui.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų darbotvarkės 6 klausimu – dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų

Šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų priimtas nutarimas: „siūlomo rinkti kreditorių komiteto sudėtį: kreditorių komiteto pirmininkas (kreditorių susirinkimo pirmininkas – I. J.), V. P., darbuotojų atstovas – V. T., UAB „Saulės spektras“ atstovas, UAB VSA Vilnius atstovas.

Bankroto administratorius nesutinka su šiuo nutarimu, nurodydamas, jog šiuos kandidatus pasiūlė R. S. ir susitarusių kreditorių grupė, renkami kandidatai susirinkime nedalyvavo, sutikimų dalyvauti komiteto veikloje nepateikė, V. T. negali atstovauti darbuotojų, nes jo kreditorinio reikalavimo pagrindas nėra susijęs su darbo santykiais, V. P. yra artimas R. S. giminaitis, o Vilniaus apylinkės teismo nuosprendyje jis įvertintas kaip šalis, vykdžiusi nusikalstamus sandorius prieš UAB “Vevira“ interesus.

ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 straipsnio 2, 3 dalis).

Iš 2016-01-26 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad balsavimui buvo pateikti du nutarimo projektai, vieną pateikė bankroto administratorius, kitą – R. S., I. J. ir V. P. (10 b. l.). Kreditorių susirinkimo metu balsų dauguma (51,29 proc.) priimtas nutarimas, kuriuo kreditorių komiteto pirmininku išrinkta I. J., nariais – V. P., darbuotojų atstovas – V. T., UAB „Saulės spektras“ atstovas, UAB VSA Vilnius atstovas. Minėtas nutarimas priimtas už jį balsuojant R. S., I. J. ir V. P. (51,29 proc.).

Argumentai, kodėl I. J. negali būti išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininke, taigi, ir kreditorių komiteto pirmininke, nurodyti nagrinėjant klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų (darbotvarkės 1 klausimas), todėl teismas šių motyvų nebekartoja ir atskirai nebepasisako.

Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad V. P. Vilniaus apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendyje nurodytas kaip asmuo, sudarinėjęs sandorius su R. S. bei veikęs prieš UAB „Vevira“ interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. P. parodymais jis R. S. pažįsta daugiau nei 15 metų, kokiomis aplinkybėmis susipažino neprisimena, 2009 metais palaikė su juo draugiškus santykius, nuo pažinties pradžios šiam keletą kartų buvo paskolinęs pinigų, kuriuos R. S. grąžindavo, asmeninius santykius su R. S. palaiko iki šiol (t. y. iki 2015-01-09). Bankroto administratoriaus teigimu, V. P. yra R. S. svainis (3 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. P. yra galimai priklausomas nuo R. S., gali būti jo įtakojamas, todėl sutiktina su bankroto administratoriumi, jog V. P. negalės dalyvauti kreditorių komitete objektyviai sprendžiant klausimus visų kreditorių naudai. Be to, V. P. kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš sandorių, kurie ginčijami teisme (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1820-841/2016).

Dėl kreditorių komiteto nario V. T. šališkumo pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad V. T. deklaravo savo gyvenamąją vietą R. S. adresu, nesudaro pagrindo pripažinti jį šališku ir negalinčiu atstovauti darbuotojų interesus.

Kitų į kreditorių komitetą išrinktų narių (UAB „Saulės spektras“ ir UAB VSA Vilnius) kandidatūrų bankroto administratorius neginčija, todėl teismas dėl jų tinkamumo nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimas priimtas šeštuoju darbotvarkės klausimu naikintinas ir perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 7 klausimu – dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo

Septintuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas: „kreditorių komitetui suteikti visas kreditorių susirinkimo teises, nustatytas ĮBĮ, išskyrus kreditorių komiteto, kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę ir išskyrus teisę, klausimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo“.

Bankroto administratorius nesutinka su šiuo nutarimu, nurodydamas, jog R. S. ir susitarusių kreditorių grupės priimtas nutarimo projektas tikėtinai turėjo tikslą, kad visi klausimai dėl BUAB „Vevira“ turto, skolos išieškojimo iš R. S. turto būtų sprendžiami kreditorių susirinkime, kur jis, turėdamas balsų daugumą, galėtų priimti palankius sau sprendimus.

Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 2 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. Minėto straipsnio 5 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 str. 3 d.).

Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad kreditorių susirinkimas ne tik turi teisę išrinkti bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetą, bet ir nustatyti šio komiteto teises (ĮBĮ 23 str. 2 p., 25 str. 3 d.). BUAB „Vevira“ 2016 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 7 klausimu buvo perduotos visos kreditorių susirinkimo teisės (įgaliojimai) sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus, išskyrus teisę rinkti kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto pirmininką, o taip pat spręsti klausimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo.

Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis, kuris numato, jog nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas, uždarųjų akcinių bendrovių akcijos – kreditorių susirinkimo tvarka (33 str. 1 d. 1, 2, 3 p., 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimui suteikta teisė visas ar dalį jai priskirtų funkcijų perduoti kreditorių komitetui, o BUAB „Vevira“ kreditorių susirinkimui nusprendus turto pardavimo klausimus spręsti kreditorių susirinkime, o ne kreditorių komiteto posėdžiuose, konstatuotina, kad priimtas nutarimas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Kreditorių susirinkimui priėmus nutarimus dėl turto pardavimo, palankius kreditoriui R. S., kreditoriai šiuos nutarimus turės teisę skųsti teismui.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 9 klausimu – dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo

Devintuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „patvirtinti 3700 Eur administravimo išlaidų sąmatos projektą, iš jų 1500,00 Eur plius mokesčiai administratoriaus atlyginimui ir 1200 Eur administravimo išlaidoms nuo pirmo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Patvirtinti, kad teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bendrovės bankroto procedūromis ir ieškinių surašymo bei atstovavimo apmokėjimu, bus nustatomos esant poreikiui atskiru kreditorių komiteto sprendimu“. Tokį nutarimo projektą pateikė ir už jį balsavo kreditoriai R. S., I. J. ir V. P..

Kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius siūlė savo nutarimo projektą: siūloma administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų nustatymą pavesti kreditorių susirinkimui, už šį projektą balsavo kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius.

Kreditorius VĮ Turto bankas balsavimo biuletenyje pasiūlė savo nutarimo projektą: siūloma nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki pabaigos 10000 Eur + mokesčiai, iš jų 5000 Eur + mokesčiai atlyginimas administratoriui ir 5000 Eur + mokesčiai kitoms išlaidoms, teisinės pagalbos išlaidos nustatomos esant kreditorių poreikiui, iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinti 9085,74 Eur, iš jų 6510 Eur administratoriaus atlyginimui. Už šį projektą balsavo kreditorius VĮ Turto bankas.

Kreditorius LNVA „Linava“ balsavimo biuletenyje pasiūlė nutarimo projektą: siūloma administravimo sąmatą patvirtinti laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš JAR 3000 Eur + PVM administravimo išlaidoms ir 15 procentų sėkmės mokestį administratoriui nuo išieškotų sumų.

Bankroto administratoriaus pasiūlytas nutarimo projektas: siūloma patvirtinti 22000 Eur + mokesčiai pagal administravimo išlaidų sąmatos projektą, iš jų 16000,00 Eur + mokesčiai administratoriaus atlyginimui ir 6000 Eur + mokesčiai administravimo išlaidoms nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Patvirtinti, kad teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bendrovės bankroto procedūromis ir ieškinių surašymo bei atstovavimo apmokėjimu, bus nustatomos esant poreikiui.

Bankroto administratorius, skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimą, nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-08-13 nutartimi patvirtino 4800,00 Lt + PVM (1390,18 Eur + PVM) sumą mėnesiui, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, iki pirmojo kreditorių susirinkimo išleido 9085,74 Eur, iš jų 3582,96 Eur sumokėta administratoriui iš gautų pajamų, o 5502,78 Eur išlaidų administratorius dengė savo sąskaita, administratoriui nustatytas atlyginimas neabejotinai neadekvatus jo atliekamam darbui (6 b. l.).

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (LR ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis). Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, jei jis nėra panaikintas teismo, arba jei kreditorių susirinkimas nėra pakeitęs savo sprendimo reguliuojamu klausimu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1304/2014).

Pažymėtina, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-486/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei šiuo metu byloje esančius duomenis apie bankrutavusios UAB „Vevira“ finansinę bei turtinę padėtį, tai, kad šiuo metu teismuose yra nagrinėjamų bylų, kuriose bankrutavusi UAB „Vevira“ yra pareiškėja, atsakovė, sprendžia, kad konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas išvadai, kad ginčijamu nutarimu patvirtintos aiškiai per mažos administravimo išlaidos, visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju yra tikslinga panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą devintuoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų darbotvarkės 12 klausimu – dėl bendrovės ilgalaikio kilnojamojo ir trumpalaikio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo

Dvyliktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 3 dienas nuo susirinkimo dienos išduoti rašytinį sutikimą, kuriuo BUAB „Vevira“ skolininkui R. S. būtų leidžiama parduoti jo turimas UAB „RS Logistic“ 100 procentų akcijų UAB „Reglamentas“ už bendrą 4000 Eur sumą su sąlyga, kad visos pardavėjui R. S. pirkėjo mokamos piniginės lėšos bus pervedamos tiesiogiai į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą. Tuo tikslu įpareigoti administratorių ne vėliau kaip per tris dienas nuo susirinkimo dienos kreiptis į antstolį A. N. su prašymu panaikinti R. S. turimoms UAB „RS Logistic“ akcijoms taikomą areštą“. Minėtą nutarimo projektą pasiūlė R. S., už minėtą nutarimą balsavo R. S., I. J. ir V. P. (51,29 proc.).

Pažymėtina, kad ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka. Šios normos 5 dalis numato, kad vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad akcijų pardavimo tvarką ir kainą nustato kreditorių susirinkimas.

Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo 12 nutarimas pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus ir yra naudingas tik šio nutarimo projektą pasiūliusio ir už jį balsavusio kreditoriaus R. S. naudai. Minėtas nutarimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeidžia kitų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises bei teisėtus interesus, todėl dvyliktasis kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Dėl baudos skyrimo kreditoriui R. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Pareiškėjas bankroto administratorius prašo skirti R. S. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, pusę jos priteisiant bankrutavusios įmonės naudai.

Civilinio proceso kodekso normos numato teismui teisę paskirti šaliai, piktnaudžiaujančiai savo teisėmis, baudą (CPK 95 straipsnis). Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju ginčijami nutarimai buvo priimti „už“ balsuojant kreditoriui R. S., I. J. ir V. P., turintiems 51,29 procentą balsų. Kiti kreditoriai nesutiko su kreditorių R. S., I. J. ir V. P. pateiktais nutarimų projektais. Sutiktina su bankroto administratoriaus argumentais, kad R. S. susirinkime veikė nesilaikydamas Įmonių bankroto įstatymų nuostatų ir tikslų, siekdamas sau asmeninės naudos, šiurkščiai pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad R. S. inicijavo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, kurie Šiaulių apygardos teismo 2015-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-953-569/2015 buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kreditorius R. S. tyčia ir sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, prieš jam priklausančio turto pardavimą, todėl iš dalies tenkintinas bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos R. S. paskyrimo.

Kreditorius R. S. atsiliepime į skundą prašo bankroto administratoriui paskirti maksimalią baudą už nepagrįsto skundo padavimą.

Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus veiksmus ginčijant BUAB „Vevira“ 2016-01-26 kreditorių susirinkimo nutarimus, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 95 straipsnyje įtvirtintų atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindų, todėl skirti baudą bankroto administratoriui nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23, 24, 25, 33 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ 2016 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai ir (jei to reikia) balsų skaičiavimo komisijos rinkimai“, Nr. 4 „Dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymo“, Nr. 6 „Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų“, Nr. 9 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“, Nr. 12 „Dėl bendrovės ilgalaikio kilnojamo ir trumpalaikio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“, ir šiuos klausimus perduoti nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui.

Kreditoriui R. S. skirti 3000 Eur baudą, pusę jos priteisiant bankrutavusiai UAB „Vevira“.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.