- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- 1-1179-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44473-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. 2019 m. spalio 17 d., 15.59 val., Vilniuje, Drujos ir Vitebsko gatvių sankryžoje, sėdėdamas savo automobilyje „Hyundai Santa Fe“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialistui J. P. (J. P.) davė 100 Eur kyšį, paduodamas jį kartu su automobilio registracijos liudijimu, tokiu būdu siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veikos – kad jis nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytą administracinį nusižengimą, tai yra už tai, jog 2019 m. spalio 17 d. 15.59 val., adresu Vilniuje, Drujos g., viršijo leistiną greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. Taip M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną važiavo į vaistinę paimti sergančiam šeimos nariui vaistų, kuriuos turėjo persiųsti į kitą miestą. Kaip nurodyta kaltinime, 2019 m. spalio 17 d. važiavo automobiliu „Hyundai Sante Fe“ Drujos g. ir jį sustabdė iš skersgatvio iššokęs policininkas. Policijos pareigūnų asmeniškai tikrai nepažįsta, mano, kad nėra kažkur prasilenkę. Priėjęs pareigūnas prisistatė, klausė, ar žino, dėl ko yra stabdomas. Jis (t. y. M. S.) sakė, jeigu pažeidė, tai atsiprašo, klausė, ar gali važiuoti toliau, nes yra skubi situacija. Pareigūnas nepasakė kiek viršijo greitį ir paprašė pateikti dokumentus. Pateikus dokumentus policininkas paklausė, ar žino, kad už pareigūno papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnui atsakė, kad nepapirkinėja, tokio tikslo neturi bei gerbia jų profesiją. Kaltinamojo teigimu, pareigūnas tą karštligiškai antrą, trečią kartą pakartojo, o jis, dar kartą nesuprasdamas pasakė, kad neturi jokio tikslo. Nesuprato, ko pareigūnas norėjo, nes vartydamas dokumentus sakė „kas čia“, bet apie pinigus nieko nepasakė. Atsakius „ką Jūs turit“, pareigūnas sakė, kad už papirkimą turės atsakomybę. Visas dialogas vyko labai greitai. Pareigūnas, nurodęs pavaryti automobilį į sankryžos galą, pasakė, kad yra sulaikomas. Priėjus prie pareigūnų, kurie lankstė dokumentus, jie tik tada pasakė, kad dokumentuose yra pinigai, kuriuos kolegos tarpusavyje fotografavo. Pasak kaltinamojo, permąstęs turbūt atsiprašė, jeigu taip yra, o pareigūnai pasakė, kad surašys pažeidimo sprendimą ir nurodė važiuoti paskui juos į areštinę. Kol pareigūnai rašė nutarimą, pergalvojęs prisiminė, kad gali būti, jog ten buvo likę pinigai kurui, kurie visada laikomi kartu su automobilio techniniu pasu. Kadangi praėjo nemažai laiko, tikrai nepasakys, iš kur atsirado tie pinigai. Teismui pagarsinus dalį kaltinamojo parodymų apie tai, jog „apie pinigus buvo pamiršęs, jie galėjo būti likę po kelionės ir gulėjo apie pusę metų“ (1 t., b. l. 83), kaltinamasis M. S. paaiškino, kad gali būti taip ir buvo, kaip nurodyta, nes pinigai visada buvo laikomi dėtuvėje šone. Iš esmės pinigai yra įmonės, palikti užsipilti kurui, kas tuo metu naudojasi automobiliu. Jeigu pinigus panaudoji, turi juos atstatyti. Įvykio metu toje įmonėje oficialiai nedirbo, nes joje nebedirba keletą metų, tačiau kai reikia kur nors važiuoti, turi teisę pasiskolinti automobilį. Dokumentai pagal susitarimą laikomi sutartoje vietoje, kad tikrinamas žmogus galėtų dokumentus pateikti. Su įmone turi paslaugų teikimo sutartį, jeigu reikia paslaugas atlikti, teikdavo paslaugas. Sausio ar vasario mėn. pradžioje įmonės automobiliu važiavo kartu su direktore ir dar vienu žmogumi į Rygą, o daugiau per pusmetį nuo šios kelionės iki nagrinėjamo įvykio nevažiavo. Teismui pagarsinus dalį kaltinamojo parodymų apie tai, kad „pareigūnas paėmęs dokumentus išsivyniojo automobilio registracijos liudijimą. Tada policijos pareigūnas registracijos liudijime pamatė, kad dokumente yra pinigai, pinigus pamatė ir jis“ (1 t., b. l. 83), kaltinamasis parodė, jog fiksavo tą faktą, kad pareigūnas, būdamas prie automobilio, pakankamai agresyviai kartojo apie atsakomybę, bet pačius pinigus lyg ir rodė tik tada, kai privarė automobilį prie sankryžos. Pareigūnui paprašius pateikti dokumentus, kurie sudėti automobilio „bardačioke“ ir dėtuvėje šalia, iš ten paėmęs pateikė automobilio techninį pasą ir polisus, o vairuotojo pažymėjimą išsitraukė iš piniginės. Mano, kad pirma padavė techninį pasą ir polisą, o paskui vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas, susirinkęs visus dokumentus ir pradėjęs tikrinti pradėjo sakyti, ar žino, kad už pareigūno papirkimą gresia atsakomybė, kelis kartus pakartojo tokią informaciją. Tą faktą, kad yra pinigai, buvo pamiršęs. Techniniame pase visada būdavo palikta pinigų, bet kaip jie ten buvo sudėti tikrai negali pasakyti. Kaltinamojo teigimu, šiuo automobiliu anksčiau turbūt niekada neteko naudotis, nepamena, ar kada nors buvo stabdomas pareigūnų. Tą kartą neišgirdo iš pareigūno, kiek viršijo greitį. Jis (t. y. M. S.) paklausė, ar gali važiuoti, galvodamas, kad jeigu viršijo iki 10 km/h ir pripažįsta kaltę, lyg ir sudrausminus galima važiuoti toliau. Tačiau iš to, kad pareigūnas paprašė dokumentų, mano, kad viršijo daugiau nei 10 km/h. Susitarti su pareigūnu neprašė, nežino, kodėl pareigūnai teigia, jog bandė susitarti, galbūt pareigūnas taip trakdavo klausimą „ar gali važiuoti“. Tikisi, kad pinigus, kuriuos paėmė policininkai, grąžins jam. Čia jau jo atsakomybė prieš įmonę, kad pinigų trūksta, juos turės iš savo kišenės grąžinti įmonei. Kito teismo posėdžio metu, vykusio 2020 m. rugpjūčio 3 d., po E. N. apklausos kaltinamasis parodė, kad anksčiau kartu gyveno su E. N., tačiau nešėjus suderinti interesų išsiskyrė. Pasak kaltinamojo, iki šio įvykio prieš pusmetį gal buvo važiavęs tuo automobiliu su E. N. į tolimesnę kelionę, o patį automobilį yra skolinęsis daugiau kartų, bet ilgesnė kelionė buvo prieš pusmetį į Latviją. Kai yra fiksuoti pažeidimai su automobiliu, tomis dienomis būtent jis ir vairavo tą automobilį, neginčija to.
3. Liudytojas J. P. (J. P.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra matęs. Dienos nepamena, dirbant matavo greitį Drujos g. ir buvo užfiksuotas džipukas. Automobilis buvo sustabdytas už pėsčiųjų viaduko, prie vairo sėdėjo kaltinamasis. Jis (t. y. J. P.) priėjęs prisistatė ir pasakė, kad viršijo greitį, tačiau kiek viršijo, nepamena. Vairuotojas iš karto paprašė susitarti, nes labai skuba, kažkas motinai ligoninėje ar ką ten, kad nieko nefiksuotų. Jis, prieš paduodant dokumentus, paaiškino vairuotojui, kad už susitarimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir paprašė pateikti dokumentus. Kaltinamasis muistėsi savo automobilyje ir padavė dokumentus kartu su asmens tapatybės kortele, o dokumentuose buvo, kaip vėliau pamatė, dvi kupiūros po 50 Eur. Tiksliai nepamena, kaip tie pinigai dokumentuose atsirado, tačiau kaltinamasis kažkaip ten muistėsi automobilyje, bet iš kur jis ištraukė, negali pasakyti. Kai padavė dokumentus, atvertus pamatė, kad yra kažkokios kupiūros. Po to pamatė, kad tai dvi kupiūros po 50 Eur. Tuomet dar kartą pakartojo, kad už pareigūno papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, gal tris kartus pakartojo tai garsiai, aiškiai, bet vairuotojas sakė, kad labai skuba, jam stresas, motina, kažkas tokio, toliau prašė nerašyti. Liudytojo teigimu, sakė „kas čia įdėta“, bet kaltinamasis nereagavo ir toliau prašė nerašyti. Visa tai vyko prie kaltinamojo automobilio, M. S. sėdėjo viduje, o jis (t. y. J. P.) stovėjo lauke. Pasakė kaltinamajam, kad bus sulaikytas ir paprašė, kad privažiuotų prie tarnybinio automobilio. Kol asmuo privažiavo, jis (t. y. J. P.) grįžęs prie savo tarnybinio automobilio pasakė kolegai, kad siūlė kyšį ir per radijo ryšį buvo pranešta apie situaciją. Privažiavęs prie tarnybinio automobilio, kaltinamasis prašė nieko neforminti bei pasakė, kad yra pasimetęs, nenorėjo taip pasielgti, dėl kyšio įvyko nesusipratimas. Liudytojo teigimu, sustabdžius kaltinamąjį paaiškino viską, o jis siūlė nerašyti protokolo, sakė susitarsim greit ir jis važiuos. Tuomet jam pasakė, kad gresia atsakomybė dėl papirkimo, viską išaiškino dėl atsakomybės už papirkimą prieš paduodant dokumentus, įspėjo. Po to, padavus dokumentus dar kelis kartus pakartojo, bet žmogus nereagavo. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų apie tai, kad „M. S. ištraukė pinigus ir įdėjo į registracijos liudijimą“ (b. l. 16), liudytojas J. P. parodė šiuo metu neprisimenantis kaip pinigai buvo įdėti, būtų prieš savaitę, dvi, tai atsimintų. Pasitaiko kyšių siūlymų, ar likusių pinigų dokumentuose, galbūt paslėptų nuo sutuoktinių, bet žmogui paaiškinus, kad gresia baudžiamoji atsakomybė jie susipranta, o kiti ne. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų iš akistatos protokolo apie tai, kad „pažiūrėjęs į registracijos liudijimą jame pamatė įdėtus 100 Eur. Neprisimena dabar jau fakto, kaip į registracijos liudijimą buvo įdėti pinigai“ (1 t., b. l. 30), liudytojas J. P. paaiškino, kad turi nuotrauką, darytą prie tarnybinio automobilio, kaip jis pinigus buvo įdėjęs. Pačio fakto, kaip įdėjo pinigus, neprisimena. Pasak liudytojo, įvykio metu M. S. nieko neaiškino, kaip pinigai atsirado dokumentuose. Kaltinamasis prie tarnybinio automobilio šnekėjo, kad paskubėjo, kvailai padarė, atsiprašinėjo, prašė bent neforminti to kyšio davimo. Tai sakė ir prie tarnybinio automobilio, ir tarnybiniame automobilyje, kai jį vežė iki areštinės. Jis suprato, kad blogai padarė. Liudytojo teigimu, visada priėjęs prie asmens pasako, ką pažeidė ir kiek viršijo. Šiuo atveju siūlymas susitarti iš karto buvo po pranešimo, kad jis viršijo greitį. Standartiškai paprašius pateikti dokumentus, registracijos, liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pateikė registracijos liudijimą ir asmens tapatybės kortelę, tačiau iš kur ištraukė, neprisimena. Kai registracijos liudijimas yra į tris dalis „sudėtas“, tai atvertus iš karto buvo pinigai, jie niekur užkišti nebuvo. Tai buvo nufotografuota, nes vadovybė visada prašo.
4. Liudytojas B. S. (B. S.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra matęs įvykio metu. Kada tai buvo, nepamena, Vilniaus mieste, galbūt Sukilėlių gatvėje, matavo automobilių greitį. Tuo metu jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir rašė kitam vairuotojui protokolą, kai priėjęs J. P. padavė techninį pasą ir sakė, kad vairuotojas davė kyšį. Kolega J. P. su greičio matuokliu matavo greitį, buvo prie kelio, o jis tuo metu nuošalyje sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Liudytojo teigimu, pačio įvykio jis nematė, nes buvo užimtas. Kaip suprato, kad kolega sustabdė vairuotoją ir priėjęs prie jo bendravo. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti ką jam sakė kolega, tik atsimena, kad kai davė techninį pasą su pinigais, po to kalbėjo su piliečiu. Kolega J. P. atėjo kartu su piliečiu. Pasak liudytojo, jis (t. y. B. S.) su minėtu piliečiu nekalbėjo, nebuvo išlipęs iš automobilio, nes su juo J. P. pastoviai bendravo lauke, prie tarnybinio automobilio. Galbūt tuo metu girdėjo pokalbį, bet dabar tikrai nepamena, apie ką jie šnekėjo.
5. Liudytoja E. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami daugiau nei 10 metų, kartu yra gyvenę. Nors išsiskyrė, bet iki šiol bendrauja. Kadangi ji pati dirba su nekilnojamu turtu, tai susiskambina pasiklausti minčių, pasiūlymų, nes M. S. yra dirbęs su nekilnojamuoju turtu ir pas ją įmonėje kažkur 2014-2016 m. Jos įmonė turi automobilį „Hyundai Santa Fe“, kuriuo daugiausiai naudojasi ji pati, bet tenka skolinti ir kitiems asmenims. Pasak liudytojos, yra tekę ne vieną kartą ir M. S. skolinti, kartais kelioms valandoms, kartais ir kelioms dienoms. Paskutinį kartą M. S. skolino mašiną šiais metais prieš 2-3 mėn., 2019 m. taip pat tikrai skolino, tačiau kiek kartų, neprisimena. Degalus užsipila arba su kortele arba grynais, o tada čekius atiduoda buhalterijai. Turi ir degalinės kortelę, tik nežino, ar su ja galima piltis, ar tai nuolaidų kortelė, nes ja nesinaudoja. Asmeniškai patogiau užsipilti su įmonės kortele arba grynais pinigais. Paskolinus automobilį tikisi, kad grąžins su tiek kuro, kiek buvo, kažkaip niekada nebuvo problemos. Tiek neseka kuro rodyklės, nukrito ar ne, o jeigu yra užpylęs kažkas daugiau kuro, tai turbūt yra davęs čekį. Dokumentai būna dėtuvėje po ranka arba „bardačioke“. Kitiems darbuotojams stengiasi palikti pinigų. Kitų darbuotojų jos įmonėje nėra, bet stengiasi pinigus visada palikti mašinoje, nes prieš 4-5 m turėjo didelę gėdą, kai buvo išvažiavus be piniginės ir prie Mindaugo tilto baigėsi kuras piko metu. Po to laiko prižadėjo sau, kad visada įdės ten pinigų, gal ne visada įdeda, bet stengiasi. Pinigus įdeda į „bardačioką“ arba į porankį kartu su automobilio dokumentais, kur techninis pasas žalias. Mano, kad M. S. galėjo žinoti apie ten įdėtus pinigus, apie tokį įprotį, nes tuo metu, kai jai pasibaigė kuras, visi aplinkui tai žinojo, nes ir dabar dėl to gėda. Yra buvę tokie atvejai, kad važiuojant pamato, jog nedaug liko kuro ir paprašo paduoti jai tuos pinigus. Tačiau ar taip buvo važiuojant su M. S., ar kitu kolega, negali pasakyti. Nepamena, kad M. S. būtų sakiusi, kad kažkurioje vietoje automobilyje yra pinigai kurui, bet tiki, kad galėjo sudaryti prielaidas įsivaizdavimui, nes apie tą įvykį, kai pasibaigė kuras, tikrai daug pasakojo ir daug kalbėjo. Yra su M. S. gal net pora kartų važiavę į Latviją, tikrai yra daug šansų, kad paprašė paduoti iš „bardačioko“ pinigų užsipilti kurui. Liudytojos teigimu, automobilyje kartą pasigedo pinigų, 50 Eur arba 100 Eur, nes dažniausiai tiek įdėdavo, jeigu juos panaudodavo. Kai M. S. grąžino automobilį, buvo žiauriai pikta, nes buvo sutarę, kad grąžins vakare, o vakare negrąžino. Skambino vakare, bet M. S. neatsiliepė, o paskambinęs ryte pasakė, kad buvo įvykis su policija ir pinigų nebėra. Ir tikrai iš karto po to pinigų neįdėjo atgal, nes visiškai iškrito iš galvos, darbai, susitikimai, o po to kažkuriuo metu prisiminė, kad vėl reikia atsistatyti ir įdėjo pinigus. M. S. po to neatsiskaitė, neatidavė 100 Eur, ji nereikalavo jų. Ten buvo gryni pinigai, tai koks skirtumas jos ar įmonės, kadangi ji viena yra įmonės savininkė. Pinigai toje vietoje galėjo būti keli metai, laikas nuo laiko pinigai pasikeičia, kai kažkas panaudoja, bet kas kiek laiko, negali pasakyti. Liudytojos teigimu, žino, kad buvo kažkoks įvykis su M. S. rudenį ir negali sudėlioti aplinkybių, ar tuos pinigus ten įdėjo prieš savaitę ar prieš pusę metų. Stengdavosi, kad tie pinigai ten būtų, bet detaliau kas kiek laiko pakeisdavo, pasakyti negali. Dažniausiai palikdavo 50 Eur ar 100 Eur kupiūromis.
6. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2019 m. spalio 17 d., apie 16.20 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas pranešimas apie tai, kad V9836 Vilniuje, Drujos g., sustabdė automobilį „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viršijo greitį. Automobilio vairuotojas pasiūlė 100 Eur kyšį (1 t., b. l. 8).
7. Iš 2019 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas J. P. savanoriškai pateikė 100 Eur – dvi kupiūras po 50 Eur, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27).
8. Iš 2020 m. vasario 5 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti J. P. ir M. S., šios akistatos metu jie davė parodymus bei atsakė į jiems pateiktus klausimus (1 t., b. l. 7).
9. Lietuvos kelių policijos valdybos Specialios paskirties skyriaus specialisto J. P. 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuojant kartu su vyr. patruliu B. S., 2019 m. spalio 17 d. apie 15.59 val. Vilniuje, Drujos ir Vitebsko g. sankryžoje, sustabdė automobilį „Hyundai Santa Fe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viršijo leistina 60 km/h greitį, važiavo 93 km/h greičiu. Automobilį vairavo M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui paaiškinus, kad viršijo leistiną greitį, jis sutiko, prašė nieko nerašyti ir siūlė susitarti. Įspėjo vairuotoją apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, bet M. S. ištraukė pinigus ir įdėjo į registracijos liudijimą (100 Eur). Vairuotojui pasakė, kad yra sulaikomas už kyšio davimą, jis buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 70).
10. Iš 2020 m. gegužės 19 d. J. P. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas laikomas atverstas automobilio registracijos liudijimas, kuriame matomi įdėti pinigai – 50 Eur dvi kupiūros, M. S. asmens tapatybės kortelė (1 t., b. l. 148-149).
11. Iš 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolu Nr. 87-ANR_P-3006-2019 M. S. 2018 m. rugpjūčio 11 d. užfiksuotas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, padarytas automobiliu „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); administracinio nusižengimo protokolu Nr. 88-ANR_P-1766-2020 M. S. 2019 m. gegužės 13 d. užfiksuotas pažeidimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarytas automobiliu „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR_P-95126-2019 M. S. 2019 m. rugpjūčio 18 d. užfiksuotas pažeidimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarytas automobiliu „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą matyti, kad minėto automobilio „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2017 m. liepos 3 d. savininkas-valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 165-186).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
12. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstama veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Taigi, pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-540/2013, 2K-439-788/2016).
13. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014).
14. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014).
15. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014).
16. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. S. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
17. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis M. S. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, kad dėl to buvo sustabdytas policijos pareigūno J. P., kad perdavė liudytojui policijos pareigūnui J. P. dokumentus, kuriuose buvo įdėti 100 Eur (dvi kupiūros po 50 Eur). Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. P., to neneigė ir kaltinamasis M. S.. Tai matyti ir iš policijos pareigūno J. P. pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 148-149), taip pat iš 2019 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad liudytojas J. P. savanoriškai pateikė 100 Eur – dvi kupiūras po 50 Eur, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27).
18. Vis dėl to, kaltinamasis M. S. apklausiamas teismo posėdyje nors ir neneigė, jog išties su automobilio dokumentais perdavė jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui J. P. du banknotus po 50 Eur, tačiau tvirtino, kad perduodamas dokumentus, juose įdėtų pinigų nepamatė, tyčios papirkti pareigūną neturėjo, o pinigai dokumentuose buvo skirti užsipilti kurui, juos buvo pamiršęs, jie galėjo likti nuo ankstesnės kelionės, kuri vyko prieš maždaug pusę metų, be to, kaltinamojo teigimu, dokumentuose pinigai būdavo periodiškai paliekami automobilio savininkės tam, kad būtų galima už juos užpilti kuro. Kitaip tariant, kaltinamasis M. S. ginčija būtinąjį BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią papirkti policijos pareigūną.
19. Teismas tokius kaltinamojo parodymus pripažįsta nepatikimais ir nenuosekliais bei juos atmeta, kaip kitais įrodymais paneigtą jo gynybos versiją.
20. Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje yra tik du įrodymų šaltiniai, t. y. kaltinamojo M. S. ir liudytojo J. P. parodymai, kurie yra tiesioginiai ir gali turėti esminę įrodomąją reikšmę, kadangi tik šie du asmenys tiesiogiai dalyvavo tuo metu, kai kaltinamasis perdavė dokumentus su juose buvusiais pinigais policijos pareigūnui. Todėl teismas, vertindamas šiuos įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje su kitais netiesioginiais įrodymais, turi įsitikinti ar jie yra patikimi ir nuoširdūs bei nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek M. S., tiek J. P. parodymai proceso eigoje nebuvo visiškai nuoseklūs, todėl vertinant šių asmenų parodymų nuoseklumą, patikimumą ir nuoširdumą, būtina jų sisteminė analizė, palyginimas tarpusavyje bei su kitais netiesioginiais įrodymais, kadangi tai sudaro pagrindą nustatyti, kurio iš šių asmenų parodymuose esantys neatitikimai laikytini esminiais prieštaravimais, leidžiančiais parodymus atmesti, o kurio tik nežymūs neatitikimai, neturintys reikšmės nustatant teisingas bylos faktines aplinkybes.
21. Teismas išanalizavęs tiek kaltinamojo M. S., tiek liudytojo J. P. parodymus, juos palyginęs tiek tarpusavyje, tiek su jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais netiesioginiais įrodymais, sprendžia, kad būtent liudytojo J. P. parodymai šiuo atveju yra pakankamai patikimi, o juose esantys neatitikimai nelaikytini esminiais, trukdančiais nustatyti tikrąsias bylos faktines aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamojo M. S. parodymai, kaip jau minėta, nenuoseklūs esminėse detalėse ir laikytini įrodymų visuma paneigta gynybos versija. Teismo abejonę M. S. parodymų patikimumu ir nuoširdumu stiprina ir tas faktas, kad apklausiamas pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad „šiuo automobiliu anksčiau turbūt niekada neteko naudotis, nepamena, ar kada nors buvo stabdomas pareigūnų“ ir tik teismui išsireikalavus administracinio nusižengimo registro išrašą, iš kurio matyti, kad dar iki analizuojamos veikos padarymo, jis ne kartą buvo baustas už greičio viršijimą minėtu automobiliu net ir artimu įvykiui laiku (1 t., b. l. 165-186), to jau neginčijo antrojo teismo posėdžio metu bei parodė, kad „iki šio įvykio prieš pusmetį gal buvo važiavęs tuo automobiliu su E. N. į tolimesnę kelionę, o patį automobilį yra skolinęsis daugiau kartų“. Be to, tokia kaltinamojo M. S. gynybinė pozicija buvo pritaikyta naujai situacijai ir pateikta jau po E. N. teismo posėdžio metu vykusios apklausos, kuri parodė, jog „yra tekę ne vieną kartą ir M. S. skolinti, kartais kelioms valandoms, kartais ir kelioms dienoms. Paskutinį kartą M. S. skolino mašiną šiais metais prieš 2-3 mėn., 2019 m. taip pat tikrai skolino, tačiau kiek kartų, neprisimena“. Tokia kaltinamojo M. S. pozicija, nors ir neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, tačiau rodo jo parodymų nepatikimumą, siekį nutylėti jam nepalankias aplinkybes, iš esmės taip bandant eliminuoti padarytos nusikalstamos veikos motyvą, kad neva anksčiau nebūdamas baustas administracine tvarka, jis galėjo tikėtis, jog policijos pareigūnas, sustabdęs už greičio viršijimą, jį tik sudrausmins.
22. Teismas pažymi, kad liudytojas J. P. apklausiamas teisme parodė, kad M. S. vairuojamą automobilį sustabdė už pėsčiųjų viaduko. Jis (t. y. J. P.) priėjęs prisistatė ir pasakė, kad viršijo greitį, tačiau kiek viršijo, nepamena. Vairuotojas iš karto paprašė susitarti, nes labai skuba, kažkas motinai ligoninėje ar kažkas panašaus, kad nieko nefiksuotų. Jis, dar prieš paduodant dokumentus, paaiškino vairuotojui, kad už susitarimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir paprašė pateikti dokumentus. Kaltinamasis pasimuistė savo automobilyje ir padavė dokumentus kartu su asmens tapatybės kortele, o dokumentuose buvo, kaip vėliau pamatė, dvi kupiūros po 50 Eur. Tiksliai nepamena, kaip tie pinigai dokumentuose atsirado, tačiau kaltinamasis kažkaip muistėsi automobilyje, bet iš kur ištraukė pinigus negali pasakyti. Kai padavė dokumentus, atvertęs juos pamatė, kad yra kupiūros po 50 Eur. Tuomet dar kartą pakartojo, kad už pareigūno papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, gal tris kartus pakartojo tai garsiai, aiškiai, bet vairuotojas sakė, kad labai skuba, jam stresas, motina, kažkas tokio, toliau prašė nerašyti. Liudytojo teigimu, sakė „kas čia įdėta“, bet kaltinamasis nereagavo. Pasitaiko atvejų kai asmenys išties siūlo kyšį ar būna pamiršę dokumentuose pinigus, ar paslėpę nuo sutuoktinių, tačiau tokiais atvejais po perspėjimo nedelsiant juos pasiima, visgi šiuo atveju taip neįvyko ir kaltinamasis pinigų nesiekė atsiimti, priešingai ir toliau prašė nerašyti protokolo. Visa tai vyko prie kaltinamojo automobilio, M. S. sėdėjo viduje, o jis (t. y. J. P.) stovėjo lauke. Teismo vertinimu, tokie liudytojo J. P. parodymai esminėse detalėse atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
23. Antai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 17 d. liudytojas J. P. parodė, kad sustabdžius M. S. vairuojamą automobilį, kuris viršijo greitį, vairuotojui jis paaiškino, kad šis viršijo greitį, o pastarasis sutiko, prašė nieko nerašyti ir siūlė susitarti. Tuo metu jis paaiškino vairuotojui apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, bet M. S. ištraukė pinigus ir įdėjo į registracijos liudijimą (100 Eur). Jis vairuotojui pasakė, kad paimtų iš ten pinigus, tačiau vairuotojas į jo žodžius nereagavo ir pasakė, jog „viskas gerai“ (1 t., b. l. 16).
24. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 30 d. liudytojas J. P. parodė, kad jis sustabdė M. S. vairuojamą automobilį, šiam paaiškino, jog jis viršijo greitį, M. S. sutiko, gailėjosi, tačiau paprašė, kad nerašytų protokolo, siūlė susitarti tik žodžiu sakydamas „gal susitariam?“, kadangi labai skubėjo į susitikimą. Jis M. S. įspėjo apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, tačiau pastarasis nenorėjo klausytis, vis minėjo, kad labai skuba, prašė vis susitarti. Jis M. S. kelis kartus įspėjo apie baudžiamąją atsakomybę už siūlymą susitarti ir parašė dokumentų. Tuomet M. S. ištraukė iš piniginės 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), įdėjo į dokumentus ir padavė jam sakydamas, kad vis dėl to gal pavyks susitarti, kad jis labai skuba. Jis vyriškį vėl įspėjo, kad jis paimtų pinigus ir juos paslėptų, nes už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, bet vyriškis to nepadarė (1 t., b. l. 20-21).
25. Liudytojas J. P. apklausiamas atliekant akistatą (1 t., b. l. 7) su kaltinamuoju 2020 m. vasario 5 d. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie bendravimą su M. S. iki dokumentų perdavimo momento kaip ir 2020 m. sausio 30 d. apklausos metu, tačiau akistatos metu nurodė, kad neprisimena fakto kaip buvo įdėti pinigai į dokumentus, prisiminė tik tai, kad pažiūrėjęs į registracijos liudijimą jame pamatė 100 Eur. Liepė vyriškiui juos pasiimti, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, bet vyriškis pinigų nepaėmė, o pasakė „čia jums pinigai, aš skubu“. Atsakydamas į advokato klausimus liudytojas papildomai parodė, kad paduodamuose dokumentuose nematė pinigų, nes jie buvo sulankstyti ir juos pamatė tik atvertęs dokumentus, pinigai nebuvo užkišti už dokumentų įmautės, o buvo tik įdėti, be to, M. S. pasakė, kad yra pinigai (1 t., b. l. 29-31).
26. Taigi, liudytojo J. P. parodymų nenuoseklumas, kurį kaip neva esminį akcentuoja gynyba, iš esmės susijęs su viena aplinkybe, kuri, pasak kaltinamojo gynėjo, itin reikšminga sprendžiant apie kaltinamojo subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią. Ši aplinkybė dėl kurios liudytojo parodymai skyrėsi proceso eigoje yra ta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. apklausiamas 2019 m. spalio 17 d. ir 2020 m. sausio 30 d. parodė, kad M. S. vienu atveju „ištraukė pinigus ir įdėjo į registracijos liudijimą“, kitu atveju „M. S. ištraukė iš piniginės 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur), įdėjo į dokumentus ir padavė jam sakydamas, kad vis dėl to gal pavyks susitarti“, tuo tarpu 2020 m. vasario 5 d. akistatos metu ir apklausiamas teismo posėdyje liudytojas nurodė nematęs kaip M. S. įdėjo pinigus į dokumentus. Remdamasis tokiais argumentais dėl šios liudytojo parodymų dalies nenuoseklumo, kaltinamojo M. S. gynėjas mano, kad liudytojo J. P. parodymai nepatikimi, kad tokiu atveju nepaneigta kaltinamojo versija, jog jis apie pinigus buvo tiesiog pamiršęs ir dokumentus su juose esančiais pinigais padavė neturėdamas tiesioginės tyčios papirkti pareigūną, o pareigūno ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės iš esmės tik hiperbolizavo situaciją ir sudėliotos taip, kad atrodytų kaip nusikaltimo sudėtis.
27. Vis tik teismas pažymi, kad nepaisant to, jog išties minimoje dalyje liudytojo J. P. parodymai keitėsi, tačiau tai savaime nerodo jų nepatikimumo sprendžiant dėl kaltinamojo M. S. kaltės turinio, t. y. dėl kaltinamojo tiesioginės tyčios papirkti policijos pareigūną. Išties, liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis dėl to, kad „kaltinamasis išsitraukė pinigus ir įdėjo juos į dokumentus“ leidžia daryti prielaidą, jog liudytojas galbūt matė tokius kaltinamojo veiksmus, o tai iš esmės būtų itin nepalanki kaltinamajam aplinkybė sprendžiant dėl jo veikos subjektyviosios pusės ir paneigiant jo parodymus apie tai, kad jis neva nieko nežinojo apie dokumentuose buvusius pinigus. Vis tik, net ir vertinant šią parodymų dalį kaip nenuoseklią ir ja negrindžiant apkaltinamojo nuosprendžio, kitos, nuoseklios, liudytojo J. P. parodymų dalies visiškai pakanka išvadoms dėl kaltinamojo kaltės turinio pagrįsti. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad gynybos akcentuojamos liudytojo parodymų dalies negalima išimti iš bendro situacijos konteksto, o vienos dalies parodymų pokyčio negalima vertinti atsietai nuo šių parodymų visumos.
28. Vertindamas liudytojo J. P. parodymus kaip visumą, teismas pažymi, kad iš esmės viso proceso metu liudytojas nuosekliai tvirtino, kad nuo to momento, kai jis sustabdė kaltinamojo automobilį ir priėjęs informavo M. S., jog šis viršijo leistiną greitį, šis motyvuodamas skubėjimu tuoj pat pasiūlė susitarti dar net neperdavęs dokumentų ir jam buvo išaiškinta už tai gresianti baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, jis ir toliau siūlė susitarti motyvuodamas tuo, kad skuba ir galiausiai perdavė dokumentus, kuriuose buvo įdėti 100 Eur. Taigi šiuo atveju kaltinamojo M. S. veikos subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią papirkti policijos pareigūną, patvirtina dar iki dokumentų su pinigais perdavimo kaltinamojo išsakyti žodiniai siūlymai susitarti, kuriuos kaltinamasis galiausiai sustiprino konkliudentiniais veiksmais, t. y. perduodamas dokumentus su juose įdėtais 100 Eur. Todėl ta dalis, kurioje liudytojas J. P. pradžioje teigė, jog kaltinamasis įdėjo pinigus į dokumentus, o vėliau teigė to neprisimenąs, dar vėliau to nematęs, neturi esminės reikšmės nustatant kaltinamojo M. S. kaltės turinį. Pažymėtina, kad M. S. neigė siūlęs susitarti, tuo tarpu liudytojas J. P. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis tai darė keletą kartų.
29. Šioje dalyje teismas neturi pagrindo vertinti liudytojo J. P. parodymus kaip melagingus ar kaip duotus sąžiningai klystant dėl aplinkybių ir atitinkamai nepatikimus. Pažymėtina, kad liudytojas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokių duomenų apie šio liudytojo suinteresuotumą duoti kaltinamajam nepalankius parodymus byloje nenustatyta, pats kaltinamasis tokių aplinkybių taip pat nenurodė, teigdamas, kad su liudytoju nėra anksčiau susitikęs ar pažįstamas. Maža to, liudytojas J. P. policijos pareigūnas, turintis nemažą darbo stažą, paties teigimu turėjęs patirties, kai buvo siūlomas kyšis, jo parodymai aiškūs, konkretūs, juose nurodyti konkretūs kaltinamojo veiksmai siekiant susitarimo, prašymai nerašyti protokolo motyvuojant skubėjimu, o tai iš esmės eliminuoja galimybę, kad jis galėjo kažkaip klaidingai suprasti kaltinamojo pasisakymus. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą liudytojo J. P. parodymų patikimumu stiprina ir byloje esantis policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 16.20 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas pranešimas apie tai, kad V9836 Vilniuje, Drujos g., sustabdė automobilį „Hyundai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viršijo greitį. Automobilio vairuotojas pasiūlė 100 Eur kyšį (1 t., b. l. 8). Faktą, jog tuoj po įvykio liudytojas J. P. porininkui nurodė, jog M. S. davė kyšį, patvirtino ir liudytojas B. S., kuris parodė, kad priėjęs kolega padavė techninį pasą ir pasakė, kad vairuotojas davė kyšį.
30. Vertinant liudytojo J. P. parodymus pažymėtina, kad dalyje dėl kaltinamojo veiksmų iki dokumentų perdavimo, šie parodymai išliko nuoseklūs viso proceso eigoje. Maža to, juos kai kur iš dalies, kai kur visiškai, patvirtina ir paties M. S. parodymai.
31. Antai ir pats kaltinamasis apklausiamas teisme parodė, kad pareigūnui priėjus ir paaiškinus jog viršijo greitį, jis pasakė, jog tuo atveju, jeigu pažeidė, tai atsiprašo, klausė, ar gali važiuoti toliau, nes yra skubi situacija. Taigi, jau ir šioje dalyje M. S. parodė, kad priėjus pareigūnui iškart nurodė skubantis, kas atitinka pareigūno parodymus, maža to, pats paklausė ar gali važiuoti, nors akivaizdžiai jam buvo žinoma, jog jis viršijo greitį ir būtent dėl to buvo sustabdytas. Nors kaltinamasis teigė, kad jam pareigūnas nepasakė, kiek jis viršijo greitį, tačiau iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog leistiną greitį jis viršijo gana ženkliai, t. y. 33 km/h (1 t., b. l. 67), o tai, įvertinus jo vairavimo stažą, jo anksčiau padarytų panašių administracinių nusižengimų kiekį ir greičio viršijimo ribas (1 t., b. l. 166-177), leidžia spręsti, jog jis nuo pat pradžių suvokė, jog greičio viršijimas nebuvo nežymus ir jis neturi jokio pagrindo tikėtis tik įspėjimo.
32. Maža to, ir pats kaltinamasis M. S. parodė, kad pareigūnas jam ėmė aiškinti apie baudžiamąją atsakomybę už papirkimą, o tai taip pat atitinka liudytojo J. P. parodymus. Nors M. S. apklausiamas teisme teigė nesupratęs, ko pareigūnas norėjo aiškindamas baudžiamąją atsakomybę, nes vartydamas dokumentus sakė „kas čia“, bet apie pinigus nieko nepasakė, o apie juos pasakė tik vėliau jam priėjus prie pareigūnų automobilio, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas laiko nenuosekliais ir kartu nepatikimais. Šioje dalyje pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 18 d. M. S. parodė, kad pareigūnas paėmęs dokumentus juos išvyniojo ir tada registracijos liudijime pamatė pinigus, kuriuos pamatė ir jis (M. S.) ir tada pareigūnas keletą kartų paaiškino jam apie baudžiamąją atsakomybę už papirkimą (1 t., b. l. 83). Teismui pagarsinus šių parodymų dalį, teisiamojo posėdžio metu, jog „pareigūnas paėmęs dokumentus išsivyniojo automobilio registracijos liudijimą. Tada policijos pareigūnas registracijos liudijime pamatė, kad dokumente yra pinigai, pinigus pamatė ir jis“ (1 t., b. l. 83), kaltinamasis teisme parodė, jog fiksavo tą faktą, kad pareigūnas, būdamas prie automobilio, pakankamai agresyviai kartojo apie atsakomybę, bet pačius pinigus lyg ir rodė tik tada, kai privarė automobilį prie sankryžos. Taigi ši aplinkybė rodo tai, kad M. S. apklausiamas teisme parodymus derino savo parodymus prie situacijos, stengėsi sušvelninti dar iki parodymų pagarsinimo išsakytą poziciją ir duoti juos sau palankiai, t. y. teigdamas, kad iki nuėjimo prie policijos tarnybinio automobilio net nesuvokęs, kad dokumentuose yra pinigai, nors ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai rodo, kad jis dar prie automobilio po dokumentų perdavimo pareigūno rankose šiuos pinigus matė, o pareigūnas po to dar keletą kartų aiškino apie baudžiamąją atsakomybę, nepaisant to kaltinamasis pinigų nepasiėmė. Tai iš dalies atitinka liudytojo J. P. parodymus apie tai, kad net gavus dokumentus su pinigais ir dėl to papildomai išaiškinus baudžiamąją atsakomybę už papirkimą, kaltinamasis ir toliau nereagavo į pareigūno žodžius ir toliau jo tyčia buvo nukreipta papirkti pareigūną.
33. Pažymėtina, kad šiuo atveju įvertinus bylos įrodymus matyti, jog 100 Eur kyšį kaltinamasis M. S. perdavė policijos pareigūnui J. P. siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veikos – kad jis nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytą administracinį nusižengimą, tai yra už tai, jog 2019 m. spalio 17 d. 15.59 val., adresu Vilniuje, Drujos g., viršijo leistiną greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. Tai matyti, tiek iš liudytojo J. P. parodymų, taip pat iš dalies iš pastarojo liudytojo parodymus patvirtinančių liudytojo B. S. parodymų, tiek iš byloje nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių.
34. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad 120 Eur dydžio baudos išvengimas siūlant 100 Eur dydžio baudą nėra logiškas, tačiau teismas pažymi, kad protokolo nesurašymo siekimas gali būti paskatintas ne tiek ekonominių paskatų, kiek kitų iš protokolo surašymo išplaukiančių pasekmių. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis M. S. parodė, jog jam pareigūnas nepasakė, kiek jis viršijo greitį, tačiau įvertinus tai, kad jis pats nurodė skubėjęs, kad greitis viršytas ženkliai, t. y. 33 km/h, o pojūčio prasme gana sunku vairuotojui pačiam įsivertinti ar toks greitis nesiekia 50 km/h greičio viršijimo ribos nuo kurios taikomas specialiosios teisės atėmimas, logiška manyti, kad kaltinamasis jautė gana griežtos administracinės atsakomybės grėsmę. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimas M. S. jau buvo taikytas (1 t., b. l. 166), maža to, jis turėjo galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą, kas jam leido tikėtis ne minimalios, o gana griežtos nuobaudos. Antra pažymėtina, kad apklausiami teisme tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamasis ne kartą nurodė skubąs, kalbėjo apie sergantį šeimos narį, teigė kad reikėjo paimti medikamentus ir persiųsti juos į kitą miestą. Taigi akivaizdu, kad administracinio nusižengimo surašymas trunka gana ilgą laiką ir skubančiam asmeniui tai sukelia nepatogumus, o tai irgi laikytina motyvu siekti, kad nebūtų surašytas protokolas. Šios aplinkybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad kaltinamasis 100 Eur dokumentuose pareigūnui perdavė turėdamas tiesioginę tyčią jį papirkti tam, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
35. Teismas, remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, atmeta kaltinamojo M. S. parodymus apie tai, kad jis apie dokumentuose esančius pinigus buvo pamiršęs, nes jie galėjo likti nuo seniau, juos galėjo palikti automobilio savininkė E. N. darbuotojams kurui užsipilti. Pažymėtina, kad šioje dalyje kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi. Antai jis nurodė, kad pinigai yra įmonės, kuriai priklauso automobilis, jie palikti užsipilti kurui, tiems kas tuo metu naudojasi automobiliu. Jeigu pinigus panaudoji, turi juos atstatyti. Tuo tarpu apklausiamas 2019 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. S. tvirtino, kad pinigai buvo skirti kelionei, kurui užsipilti. Vėliau tos pačios apklausos metu jau teigė, kad pinigus jis buvo pamiršęs, kad jie gulėjo jau apie pusę metų, buvo likę po kelionės (1 t., b. l. 83). Taigi jau ir šios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos jis iš dalies skirtingai nurodė, kad pinigai buvo skirti kelionei, vėliau teigė, kad liko po kelionės, nepaisant to, šios apklausos metu jis nenurodė, kad pinigai priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriais priklausė automobilis, ar šios įmonės savininkei E. N.. Be kita ko, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, M. S. iki jo ikiteisminio tyrimo metu pagarsintų parodymų turinio, parodė, kad „kadangi praėjo nemažai laiko, tikrai nepasakys, iš kur atsirado pinigai“. Tuo tarpu teismui pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog „apie pinigus buvo pamiršęs, jie galėjo būti likę po kelionės ir gulėjo apie pusę metų“ (1 t., b. l. 83), kaltinamasis M. S. paaiškino, kad gali būti taip ir buvo, kaip nurodyta, nes pinigai visada buvo laikomi dėtuvėje šone. Iš esmės pinigai yra įmonės, palikti užsipilti kurui, kas tuo metu naudojasi automobiliu. Jeigu pinigus panaudoji, turi juos atstatyti. Taigi, tokia kaltinamojo versija dėl įmonės pinigų atsirado tik bylą nagrinėjant teisme ir tik po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, kas leidžia spręsti, kad jis tokią versiją dėstė siekdamas stiprinti savo gynybinę poziciją iš esmės inicijuodamas jam palankios liudytojos E. N. apklausą.
36. Vertindamas liudytojos E. N. parodymus teismas pažymi, kad ši liudytoja yra gana artima kaltinamojo draugė, pasak jų abiejų parodymų, jie anksčiau bandė sieti savo gyvenimus, kartu gyveno ir nors tai nepavyko, tačiau iki šiol draugiškai bendrauja ir liudytoja jam neva nuolat skolina automobilį. Taigi jos parodymai iš esmės vertintini kritiškai kaip gana suinteresuoto asmens. Juo labiau, kad liudytoja nors ir teigė kartą pasigedusi automobilyje pinigų, tačiau neprisiminė kiek buvo įdėjusi 50 ar 100 Eur, nenurodė kada pasigedo, nors teigė, kad automobiliu neva naudojosi ir kiti asmenys, iki šiol net nebuvo kalbėjusi su kaltinamuoju apie tai, kas nėra įtikinama. Maža to, jos teiginiai apie pinigų pasigedimą gana deklaratyvūs, kadangi tuo atveju, jeigu jie buvo palikti, ji kuro rodyklės, kaip pati nurodė, nekontroliuodavo, o automobiliu važinėdavo ir kiti asmenys, tai jų pasigesti iš esmės nebuvo pagrindo. Liudytojos parodymų prieštaringumą rodo ir jos parodymai apie tai, kad ji parodė, jog kitiems darbuotojams stengiasi palikti pinigų. Tačiau tuoj pat teigia, kad kitų darbuotojų jos įmonėje nėra, bet stengiasi pinigus visada palikti mašinoje, nes prieš 4-5 m turėjo didelę gėdą, kai buvo išvažiavus be piniginės ir prie Mindaugo tilto baigėsi kuras piko metu. Kitaip tariant jau palieka ne darbuotojams, o tam kad nepatirtų gėdos. Pasak liudytojos E. N., M. S. galėjo žinoti apie ten įdėtus pinigus, apie tokį įprotį, nes tuo metu, kai jai pasibaigė kuras, visi aplinkui tai žinojo, nes ir dabar dėl to gėda. Yra buvę tokie atvejai, kad važiuojant pamato, jog nedaug liko kuro ir paprašo paduoti jai tuos pinigus. Tačiau ar taip buvo važiuojant su M. S., ar kitu kolega, negali pasakyti. Nepamena, kad M. S. būtų sakiusi, kad kažkurioje vietoje automobilyje yra pinigai kurui, bet tiki, kad galėjo sudaryti prielaidas įsivaizdavimui, nes apie tą įvykį, kai pasibaigė kuras, tikrai daug pasakojo ir daug kalbėjo. Yra su M. S. gal net pora kartų važiavę į Latviją, tikrai yra daug šansų, kad paprašė paduoti iš „bardačioko“ pinigų užsipilti kurui. Taigi matyti, kad iš esmės liudytojos parodymų turinys buvo priderintas prie kaltinamojo parodymų, kuriuos pastarasis davė ankstesniame posėdyje ir teismas jais negali remtis kaip patikimais, nustatinėdamas faktines bylos aplinkybes. Kita vertus, pirmiau aptartais įrodymais nustačius, kad kaltinamasis turėjo tyčią papirkit pareigūną, kad jis žinojo apie pinigus, neturi esminės reikšmės liudytojos E. N. parodymai apie tai, kad tai buvo jos pinigai.
37. Teismas apibendrindamas tai kas išdėstyta konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.
IV. Dėl skirtinos bausmės
38. Teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
39. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam M. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas viešiesiems interesams, pasiūlytas kyšis valstybės tarnautojui už šio neteisėtą neveikimą. Byloje nėra nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. S. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis (1 t., b. l. 112), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 111), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 110), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 102-109), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, matyti, jog kaltinamasis M. S. iš esmės nėra neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos dar nėra susiformavusios, jis nėra linkęs nusikalsti. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad M. S. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas lygus šios rūšies bausmės minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
40. Kaltinamasis M. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 17 d. 15.59 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 9.09 val. (1 t., b. l. 75-76). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
41. Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86-87) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
V. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai
42. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, 2020 m. vasario 19 d. nutarimu, pinigai – dvi 50 Eur kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kvitą B serija AAC Nr. 005251, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių, konfiskuotini (1 t., b. l. 39-41).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 100 MGL (BBND) (5 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 17 d. 15.59 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 9.09 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti M. S. nubaustu galutine 98 MGL (BBND) (4 900 Eur) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, 2020 m. vasario 19 d. nutarimu, pinigus – dvi 50 Eur kupiūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kvitą B serija AAC Nr. 005251, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių, konfiskuoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.