Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-11-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
AN2-11-497/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03960-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Pažeidėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Byla Nr. AN2-11-497/2020
Proceso Nr.: 4-68-3-03960-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 7.11., 21.11.10., 21.11.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. liepos 1 d., ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tokiais savo veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-10-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes jo padarytoje veikoje nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

2.1 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarime, buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2018 m. buvo nemoki ir jis kaip įmonės direktorius privalėjo per 40 dienų imtis veiksmų jos mokumui atkurti, kas, pareiškėjo nuomone, buvo nepakankamas terminas atstatyti Bendrovės mokumą. Be to VMI pareiškime nurodomi duomenys apie įmonės turtą, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, bei vykdomus išieškojimus, kurių pagrindu darytina išvada, kad Bendrovės nemokumas yra sietinas su 2017 metais ar dar ankstesniu laikotarpiu, jis neatsirado pareiškėjui einant Bendrovės direktoriaus pareigas ir nėra susijęs su jo vadovavimo pasekmėmis.

2.2 Skunde teigiama, kad nuo 2017-04-19 iki 2018-04-17, Bendrovės direktorius buvo A. R.. Atsižvelgiant į finansinius duomenis bei faktą kad Bendrovė dar vadovaujant A. R. veikė nuostolingai, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo atitekti būtent pastarajam asmeniui. Pareiškėjui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, pagrindinė akcininkų suformuluota užduotis buvo atstatyti Bendrovės mokumą sumažinti nuostolius ir atrasti naujus finansavimo šaltinius. Pareiškėjo vadovavimo metu vyko įvairūs teisminiai ginčai su Nacionaline mokėjimo agentūra, tačiau tik 2019-02-06 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje Nr. eA-73-438/2019 nusprendė netenkinti Bendrovės skundo ir palikti galioti 2017-03-02 Vilniaus apygardos teismą sprendimą.

2.3 Skunde pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės nemokumą lėmė neteisėti valstybinių institucijų veiksmai, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl Bendrovės įrangos įsigijimo, kurie vėliau buvo nutraukti. Bendrovė iš esmės negalėjo dėl šių atliekamų ikiteisminių tyrimų vykdyti veiklos taip patirdama nuostolius, kas buvo pagrindinė priežastis nemokumo atsiradimui.

2.4 Pareiškėjas teigia, kad nors jo veiksmais ir nebuvo pasiekta akivaizdaus Bendrovės mokumo būsenos atkūrimo, tačiau buvo sustabdytas finansinės situacijos blogėjimo intensyvumas. Tai, kad įmonėje neliko darbuotojų tik patvirtina faktą, kad siekiant kuo labiau sumažinti išlaidas ir išvengti žalos darbuotojams ir kreditoriams, buvo imtasi įvairių priemonių, kas patvirtina naudos įmonei faktą. Šios aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo išvadą dėl pareiškėjo tyčinio neveikimo.

2.5 Skunde taip pat nurodoma, kad VMI teikdama teismui pareiškimą dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, rėmėsi Bendrovės balanso duomenimis, kas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą. Teismas yra nurodęs, kad analizuojant tik įmonės metinius balansus negalima tiksliai nustatyti visų sąlygų, reikalingų įmonės nemokumo būsenai, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio. Darant išvadą dėl vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, jeigu remiamasi tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, pažeidžiama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis. Taigi bankroto byla įmonei keliama ne tik tada, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius, kad ji nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją (2014 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3k-3-453/2014). Kadangi VMI konstatuojant Bendrovės tapimą nemokia rėmėsi tik balanso duomenimis, o vien tik šios informacijos spręsti dėl įmonės finansinės būklės padėties nepakanka, ji negalėjo objektyviai įvertinti Bendrovės realių galimybių subalansuoti esamą situaciją.

2.6 Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas sužinojo apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

2.7 Skundžiamame nutarime pabrėžta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas. Viena iš jų yra tai, kad įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į pareiškėjo kaip įmonės vadovo atliktus veiksmus dėl Bendrovės situacijos gerinimo, ši sąlyga negali būti taikoma. Turiu pabrėžti, kad kaip jau anksčiau buvo minėta, Bendrovės finansinės situacijos blogėjimo intensyvumas buvo sustabdytas, buvo kreiptasi į įvairias kredito įstaigas, siekiant sumažinti susidariusią nuostolių sumą bei atkurti finansinę būklę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad :

3.1 remiantis VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-09-10 duomenimis, apie bendrovės įsiskolinimą, mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymą, duomenis apie Bendrovės turtą pardavimą iš varžytinių akivaizdu, kad pareiškėjui ne tik, kad nepavyko atstatyti įmonės mokumo, bet ir susidarė didžiausia mokestinė nepriemoka, neliko bendrovės turto, visi darbuotojai atleisti, kas akivaizdžiai rodo, jog pareiškėjas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.2 Skundo teiginiai, kad VMI teikdama teismui pareiškimą dėl ANK 120 str. 1 d. pažeidimo, nepagrįstai vadovavosi Bendrovės balanso duomenimis nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2019-08-08 nutartyje dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pagal VMI prie pareiškimą nurodė, kad Bendrovė atsiliepimo bei kitų dokumentų teismui nepateikė. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, kad būtų tinkamai atskleistas įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašytos turto vertės santykis (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

3.3 Į bylą pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad Bendrovė yra nemoki, neatsiskaito su turimais kreditoriais, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) šiuo metu galimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.) ir priešingų duomenų teismui nėra pateikta. Tokiu atveju teisinės prielaidos įmonei iškelti bankroto bylą, skiriant bankroto administratorių, egzistuoja (ĮBĮ 9 str. 7 d., 10 str. 4 d. 1 p.)

3.4 Atsiliepime taip pat pažymima, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo apskųsta, be to pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą paaiškino, jog jo atstovaujamasis nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo, patvirtina faktą, kad Bendrovė pareiškėjo vadovavimo laikotarpiu buvo nemoki, jis žinojo apie bendrovės finansinę būklę, o nesikreipdamas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

5. Byloje nustatyta, kad VMI 2019-09-12 su pareiškimu dėl administracinės bylos S. J. iškėlimo į teismą kreipėsi išnagrinėjus UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus, teiktus VĮ „Registrų centras“ už 2017 m. ir 2018 m., kai buvo nustatyta, jog balanso duomenimis 2017 m. gruodžio 31 d. būklei UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 412 694 eurų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 613 914 eurų, iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 499 133 eurų, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 114 781 eurų. Per einamuosius metus deklaravo 226 797 eurų nuostolį. Nuosavas kapitalas neigiamas ir sudaro 223 901 eurų. Balanso duomenimis 2018 m. gruodžio 31 d. būklei UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 314 465 eurų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 723 839 eurų, iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 571 361 eurų, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 152 478 eurų. Per einamuosius metus deklaravo 412 270 eurų nuostolį. Nuosavas kapitalas neigiamas ir sudaro 409 374 eurų. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) privalomai registruotino turto neturi, VMI duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 6 vykdomosios bylos, kuriomis iš UAB (duomenys neskelbtini) antstoliai vykdo išieškojimą. Bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui 69 177,11 eurų . Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pagal VMI 2019 m. liepos 16 d. pareiškimą, UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eilės pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.

8. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir pagrindė išvadas, kad byloje yra nustatytos visos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įmonės vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo sąlygos, todėl aukštesnysis teismas jų iš naujo nekartoja.

9. Apeliantas nurodo, kad iš į bylą pateiktų duomenų seka, kad įmonė buvo nemoki jau 2017 metais, todėl pareiga kreiptis dėl bankroto įmonei iškėlimo buvo kilusi prieš tai buvusiam Bendrovės direktoriui, jis Bendrovei žalos nepadarė, ėmėsi visų priemonių jos būklei pagerinti tačiau įstatyme numatytas terminas buvo per trumpas.

10. Taikant atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aplinkybės dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki nėra nagrinėjamos. Skundžiamos nutarties išvadomis neginčijama, kad S. J. ėmėsi priemonių Bendrovės būklei pagerinti ir jos mokumui atstatyti, tačiau iš įmonės metinių balansų duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. būklei UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 314 465 eurų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 723 839 eurų, iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 571 361 eurų, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 152 478 eurų. Per einamuosius metus deklaravo 412 270 eurų nuostolį. Nuosavas kapitalas neigiamas ir sudaro 409 374 eurų (b. l. 8-9). Šie duomenys rodo kad Bendrovė buvo nemoki, jos būklė blogėjo, todėl S. J. eidamas Bendrovės vadovo pareigas privalėjo nedelsdamas kreiptis dėl bankroto.

11. Nors apeliantas teigia, kad duomenys rodo, jog įmonė buvo nemoki dar 2017 metais, todėl atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį turėjo kilti tuometiniam Bendrovės vadovui,, tačiau šis argumentas nepaneigia S. J. atsakomybės, kadangi jis sutikdamas eiti Bendrovės vadovo pareigas įgijo įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir tuo pačiu prisiėmė vadovui skirtą atsakomybę, taigi prieš tai buvusio vadovo neatlikti veiksmai, nepaneigia pareigos naujai paskirtam direktoriui atlikti privalomus veiksmus ir nešalina atsakomybės už šių veiksmų neatlikimą.

12. Pareiškėjas skunde, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-453/2014 nurodo, kad nustatant įmonės nemokumo faktą nepakankama remtis tik įmonės metiniais balansais, būtina nustatyti, kad ji nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė palanki subalansuoti esamą padėtį. Pažymėtina, kad apelianto minima LAT nutartis nėra tapati nagrinėjamai situacijai. Nurodytoje byloje įmonės metiniuose balansuose nebuvo nurodyti įmonės įsipareigojimų dydžiai, todėl teismas konstatavo, kad įmonės metiniai balansai nėra pakankami konstatuoti nemokumo faktą, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Be to nagrinėjamoje byloje įmonės nemokumo faktą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2019-08-08 nutartis ( b.l. 12-13), kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, šios nutarties apeliantas neskundė.

13. Skunde taip pat nurodoma, kad turi būti nustatyta, kada vadovas sužinojo apie įmonės nemokumą faktą, kadangi tik tada galima spręsti kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas teigdamas, kad atsakomybė turėtų būti taikoma prieš jį vadovo pareigas ėjusiam asmeniui, nes įmonė nemoki buvo jau 2017 metais, tuo pačiu patvirtina, kad žinojo apie įmonės nemokumą, tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad direktoriaus pareigas S. J. ėjo daugiau nei metus, taigi būdamas Bendrovės direktoriumi kaip niekas kitas privalėjo žinoti įmonės finansinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas