Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-834/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-30
Bylos Nr.: 2A-834/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02202-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“
Atsakovas: viešosios akcinės bendrovės „Farmak“

Civilinė byla Nr. 2A-834/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02202-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.2, 44.5.2.1, 44.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“ ir atsakovo viešosios akcinės bendrovės „Farmak“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1646-590/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Farmak“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 617 733,09 Lt, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. spalio 7 d. ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl atsakovo vardu registruotų prekių ženklų „Validol“ (registracijos Nr. 44405), „Validol“ (registracijos Nr. 47921), „??????? VALIDOLUM“ (registracijos Nr. 37101) registracijos pripažinimo negaliojančia. 2005 m. lapkričio 24 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė priešieškinį dėl pažeistų prekės ženklo savininko teisių gynimo. 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti UAB „Liuks“ sandėliuose bei Lietuvos Respublikos vaistinėse esantys Rusijos gamintojo „AKRICHIN“ medicininės paskirties produktai, t. y. tabletės VALIDOL, bei uždrausta Rusijos gamintojo „AKRICHIN“ pagamintų medicininės paskirties produktų, pažymėtų VALIDOL prekės ženklu, bei visų kitų medicininės paskirties produktų, pažymėtų VALIDOL prekės ženklu, prekyba ir įvežimas į Lietuvos Respubliką. 2006 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutartis įsigaliojo 2006 m. balandžio 27 d. 2008 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2075- 392/2008 ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o atsakovo priešieškinis – atmestas. Nurodė, kad dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galiojusių 133 dienas (nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d.), ieškovas negalėjo vykdyti įprastos komercinės veiklos. Vien dėl to įmonė negavo mažiausiai 100 029,30 Lt grynojo pelno. Maža to – net ir teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, prekyba AB „AKRICHIN“ gamybos Validol 0,06 g tabletėmis ir toliau liko paralyžiuota, nes atsakovo pastangomis plačiai paskleidus žinią Lietuvos farmacijos platinimo įmonėms apie teisme nagrinėjamą ginčą šios, būdamos atidžios ir apdairios, negalėjo prisiimti rizikos platinti AB „AKRICHIN“ pagamintas Validol 0,06 g tabletes iki teisminio ginčo pabaigos. Pasinaudojusi susidariusiomis sąlygomis, šią rinkos dalį užėmė UAB „Baltijos farmacijos centras“, platinantis Lietuvoje AB „Farmak“ gaminamas VALIDOL tabletes. Nurodė, kad nuo 2005 m. gruodžio 16 d. atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki 2009 m. rugsėjo 22 d. priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, po kurios įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas atmesti atsakovo ieškinį (viso – 1012 dienų), ieškovas negavo 1 467 096,40 Lt grynojo pelno. Šiuo ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo mažesnę objektyviais duomenimis pagrindžiamą ir įrodomą negautų pajamų (grynojo pelno) dalį už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (381 diena x 1 449,70 Lt nuostolių/dieną ), t.y. 552 335,70 Lt. Be to, ieškovas atsakovui 2010 m. rugsėjo 9 d. pretenzijoje nustatė terminą iki 2010 spalio 1 d. žalai atlyginti. Jos neatlyginus, ieškovo manymu, nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo skaičiuotinos bei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.53 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.) – 65 397,39 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovui 192 810 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas, 5 159 Lt už advokato pagalbą ir 4 856 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas 2005 metais iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos (2005 m. gruodžio 16 d.) Lietuvos Respublikoje prekiavo VALIDOL. Buhalterinė pažyma patvirtina, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d. ieškovas pardavė 896670 vnt. 0,06 g tablečių VALIDOL, o grynasis pelnas iš šio medicininės paskirties produkto pardavimų nurodytu laikotarpiu sudarė 507 399 Lt. Atsakovo įrodymus, kad atsakovo pelnas iš VALIDOL prekybos 2005-2006 metais buvo tik 11 938 EUR paneigė IMS Health duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovo prekybos VALIDOL apimtys 2006 metais sudarė 1 526 719 Lt. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo nurodytas 507 399 Lt pelnas yra visiškai realus. Ieškovas 507 399 Lt pelną iš VALIDOL pardavimų gavo per 350 dienų laikotarpį, nuo 2005 m .sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d., todėl vienos dienos pelnas 2005 metais sudarė 1449,70 Lt. Ieškovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. draudimas parduoti VALIDOL galiojo 133 dienas, nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas per minėtą laikotarpį negavo 192 810 Lt pelno, kurį būtų gavęs, jeigu atsakovo prašymu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikinosios apsaugos priemonės net ir po jų panaikinimo tiesiogiai sąlygojo ieškovo nuostolius (negautą pelną). Pažymėjo, jog tai, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, t.y. draudimą parduoti prekes, ieškovas nepardavė atitinkamo kiekio prekių ir negavo pelno, savaime nereiškia, kad šiuos nuostolius sąlygojo anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo sudarytose sutartyse su pirkėjais nenumatyti parduodamų prekių kiekiai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog 2006 metais pirkėjai būtų nupirkę tokį patį VALIDOL kiekį kaip ir 2005 metais. Be to, Lietuvos rinkoje 2006 metais VALIDOL prekiavo ir atsakovas AB „Farmak“. Teismas atmetė reikalavimą priteisti ieškovo apskaičiuotas 65 397,39 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2012 m. rugsėjo 21 d. Nurodė, kad ieškovas reiškiamas reikalavimas kildinamas ne iš sutarties. Ieškovas ir atsakovas susitarimu nėra nustatę prievolės įvykdymo termino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą ir taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas teisines pasekmes. Aplinkybė, kad ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui ir pasinaudojęs CK 6.53 str. numatyta teise, nustatė nuostolių atlyginimo terminą, nesukelia atsakovui CK 6.210 str. numatytų teisinių pasekmių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Ieškovas UAB „Liuks“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus.

1. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti nuostolius, atsiradusius po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t.y. nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šios sprendimo dalies nepagrįstumą galėjo nulemti CPK 147 straipsnio 3 dalies 2002 m. vasario 28 d. redakcija ir CK 6.247 straipsnyje įtvirtintų teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas.

2. Atsakovo veiksmai yra teisiškai reikšmingame priežastiniame ryšyje su minėtu laikotarpiu ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.247 str.). 2006 m. balandžio 27 d. po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvę užsakovai neatnaujino užsakymų iš ieškovo išimtinai dėl anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nulemto teisinio ir ekonominio neapibrėžtumo, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių (produkto poreikio kritimo rinkoje, kitų rinkos dalyvių pasiūlytų geresnių sąlygų, ieškovo pasyvumo nesiūlant atnaujinti prekybos ir pan.).

3. Specialias nuostolių atlyginimo garantijas atsakovui užtikrina Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 9 straipsnio 7 dalis ir/ar Pasaulio prekybos organizacijos, kurios narėmis yra Lietuva (ieškovas) ir Ukraina (atsakovas), steigimo sutarties priedo Nr. 1C- Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, 50 straipsnio 7 dalis.

4. Teismas neatkreipė dėmesio, už kokią sumą 2005 ir 2006 metais Lietuvoje buvo parduota VALIDOL tablečių. UAB IMS Health duomenys patvirtina, kad pašalinus ieškovą iš rinkos, pajamos iš VALIDOL preparatų pardavimų Lietuvos rinkoje 2006 metais išaugo lyginant su 2005 metais, beveik dvigubai: 1 526 719 2006 metais prieš 872 032 Lt 2005 metais. Skirtumas tik tas, kad 2006 metais šias pajamas gavo ne ieškovas, o atsakovas.

5. Pirmosios instancijos teismo prielaidą, kad 2006 metais ieškovo vykdomos prekybos VALIDOL tabletėmis apimtys turėjo būti analogiškos, kaip ir 2005 metais, laikytini: ieškovo sutartis su AB „AKRICHIN“ ir sėkmingas jos vykdymas 2005 metais - nupirktas didelis kiekis produkcijos; nuolat augantis sutarčių su Lietuvos farmacijos įmonėmis skaičius; AB „AKRICHIN“ iniciatyvos plėtoti sutartinius santykius su ieškovu 2006 metais ir ieškovo veiksmai, patvirtinantys jo įsipareigojimą tęsti sutartinius santykius su AB „AKRICHIN“.

6. Atmesdamas reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybas ir palūkanas, ir nesivadovavo LAT suformuota praktika. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Nepakeitus teismo sprendimo dėl 359 525,70 Lt nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., kompensuojamųjų palūkanų dydis, skaičiuojamas nuo pirmosios instancijos teismo priteistos nuostolių sumos (192 810 Lt) sudarytų 23 169,34 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjamame ginče aplinkybės iš esmės skiriasi nuo ieškovo nurodytos bylos - Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013. Todėl kasacinio teismo išaiškinimai dėl priežastinio ryšio neturi reikšmės. Šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos kaip intelektinės nuosavybės apsaugos priemonė. Tuo tarpu ieškovo nurodomoje byloje taikytos remiantis bendraisiais CPK pagrindais. Be to, žala kildinama iš skirtingo pobūdžio faktinių aplinkybių.

2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2006 metais jis būtų gavęs tokį patį ar net didesnį nei 2005 metais pelną. Priešingai, iš AB „AKRICHIN“ ir ieškovo susirašinėjimų matyti, kad 2005 m. birželio 30 d. AB „AKRICHIN“ įspėjo ieškovą, kad neužtenka medžiagų pagaminti norimą kiekį VALIDOL preparatų. Dalies preparatų 2006 metais ieškovas nebūtų galėjęs realizuoti, kadangi nebuvo sudarytos sutartys 2006 m. laikotarpiu.

3. Ieškovas neįrodė 2005 m. gauto grynojo pelno dydžio. Iš ieškovo pateiktos buhalterinės pažymos nėra aišku, ar ieškovas apskaičiuodamas grynąjį pelną, išskaičiavo iš gautų pajamų savo veiklos sąnaudas (pardavimo, bendrąsias bei administracines). Taip pat nėra nurodoma nei mažmeninė, nei didmeninė AB „AKRICHIN“ produkcijos kaina, nei pagal verslo standartus skaičiuojama pardavimo savikaina, perpardavimo savikaina, kas neabejotinai turi įtakos neva tikėtinam grynajam pelnui 2005-2006 metais.

4. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad 2006 metais ieškovo pelnas ženkliai krito dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes iš 2006 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2006 m. laikotarpį matyti, kad ieškovo pardavimo pajamų dydis iš esmės nesiskyrė tiek 2005 m. (7425003 Lt), tiek 2006 m. (7398251 Lt).

5. Ieškovas, kalbėdamas apie negautas pajamas po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, remiasi spėliojimais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones iš jo buvo atimta galimybė prekiauti VALIDOL 0,06 g. tabletėmis.

6. Pareiga sumokėti kompensuojamąsias palūkanas atsiranda, tik kai yra pažeidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas. 2010 m. spalio 2 d. nebuvo suėjęs kokios nors piniginės prievolės įvykdymo terminas. Be to, iki šiol nėra nustatytas ieškovo patirtos žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas ir dydis.

Šalies argumentai

Atsakovas viešoji akcinė bendrovė „Farmak“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimus, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įgyvendino specialaus įstatymo - Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) - suteiktą teisę, šia teise nepiktnaudžiavo. Nei šis įstatymas, nei CK nenumato, kad civilinė atsakomybė prekių ženklo savininkui, pasinaudojusiam specialaus įstatymo suteikta teise, gali atsirasti dėl teisėtų veiksmų (CK 6.246 str. 3 d.).

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu atsakovas buvo teisėtas prekių ženklo VALIDOL savininkas, kadangi prekių ženklas VALIDOL buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos patentų biure ir šios registracijos pagrindu atsakovui buvo suteikta išimtinė teisė uždrausti kitiems asmenims be prekių ženklo savininko sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir paslaugoms.

3. Teismas, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, turėjo taikyti lex retro non agit principą. Atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, neegzistuojant teisės taikymo taisyklei dėl paveldėtų iš tarybinio laikotarpio žymenų, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovo priešieškinio nepagrįstumo pagrindas, t.y. nauja teisės taikymo taisyklė dėl paveldėtų iš tarybinio laikotarpio žymenų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu neegzistavo.

4. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad ieškovo veiksmai ir rizikos prisiėmimas nulėmė atsakovo būtinybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu (CK 6.253 str. 1, 5 d. d.). Ieškovas, atsakovui 2004 m. gegužės 11 d. įregistravus VALIDOL prekių ženklą, nereiškė protesto dėl ženklo neatitikimo absoliutiems reikalavimams, o bylą dėl šio ženklo pripažinimo negaliojančiu pradėjo tik po pusantrų metų, tokiu būdu suteikdamas atsakovui teisėtus lūkesčius, jog įregistravęs prekės ženklą atsakovas nepažeidžia kitų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų.

5. Priteisti ieškovo nuostoliai negali būti pripažinti realiais ir įrodytais. Ieškovo pateiktos pažymos apie grynąjį pelną negali būti vertinamos kaip pakankami ir žalos padarymo faktą įrodantys įrodymai, kadangi jose nėra visiškai atskleista, kokiais apskaičiavimo metodais, kokiais apskaičiavimo ir įkainojimo būdais buvo apskaičiuojamas grynasis pelnas. Be to, iš ieškovo pateikto 2005 m. gruodžio 19 d. rašto matyti, kad egzistavo esminiai prieštaravimai dėl 2005 m. parduotų preparatų kiekio, kas sąlygojo ir grynojo pelno dydžio neatitikimą.

6. Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris suprantamas ne kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas, o negautos pajamos yra pagrįstai iš ieškovo veiklos tikėtinos gauti lėšos, kurios ieškovui liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Iš 2006 m. gruodžio 31 pelno nuostolių ataskaitos už 2006 m. laikotarpį matyti, kad ieškovas patyrė pardavimo, bendrąsias bei administracines veiklos sąnaudas - 2 806 444, tačiau ieškovo pateiktoje buhalterinėje pažymoje šios veiklos sąnaudos nėra nurodytos.

7. Ieškovo pateikti oficialūs finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina jo buhalterinės pažymos apie negautas pajamas, nes ieškovo pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto ir jis negalėjo jų pagrįstai tikėtis. Ieškovo sudarytose sutartyse su pirkėjais nėra numatyti parduodamų prekių kiekiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2006 metais pirkėjai būtų nupirkę tokį patį VALIDOL kiekį kaip ir 2005 metais. Galima teigti, kad dalies preparatų 2006 m. ieškovas nebūtų galėjęs realizuoti net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nebuvo sudarytos sutartys 2006 m. laikotarpiu. Be to, 2006 m. rinkoje atsirado naujas dalyvis UAB „Baltijos farmacijos centras“, prekiaujantis gamintojo AB „Farmak“ preparatais. Iš IMS Health duomenų matyti, kad 2005 m. vaistinių preparatų VALIDOL prekyba nebuvo stabili ir reguliari.

8. Ieškovas buvo tik importuotojas, tiesiogiai VALIDOL neprekiavo - jis teikė VALIDOL didmeninei ir mažmeninei prekybai. Kadangi IMS Health duomenys fiksavo VALIDOL pardavimą Lietuvos Respublikos rinkoje galutiniam vartotojui, tai šie duomenys niekaip neatspindi atsakovo, kaip gamintojo gautų pajamų 2005-2006 metais. Atsakovo pateikta informacija apie savo pelną (t. 6, b. l. 196-197) parodo tikrąsias atsakovo gautas pajamas iš VALIDOL prekybos 2005-2006 metais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovo AB „Farmak“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas nėra būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu generalinio delikto principu, akivaizdu, jog apelianto veiksmų neteisėtumas šio ginčo atveju pasireiškė nepagrįsto ieškinio pareiškimu - t.y. nesilaikymu tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui (ieškovui) žalos.

2. Atsakovo argumentai apie nežinojimą ar negalėjimą žinoti kaip baigsis byla dėl jo ginamo prekės ženklo negali būti laikoma teisiškai reikšmingais dėl nurodytos CPK įtvirtintos ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą dėl atsakovo rizika atliktų veiksmų bei kasacinio teismo išaiškinimo.

3. Atsakovo minimas argumentas dėl teisės principo lex retro non agit pažeidimo negali būti laikomas pagrįstu, kadangi būtent dėl priimtų tarpusavyje susijusių teismų sprendimų, ieškovas įgijo teisę į nuostolių, patirtų dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą.

4. Faktas, jog ieškovas nepareiškė protesto dėl prekės ženklo neatitikimo absoliutiems reikalavimams, nereiškia, kad ieškovas negali pasinaudoti kitu savo pažeistų teisių gynimo būdu, t.y. ieškinio pareiškimu.

Šalies argumentai

5. Atsakovas turėjo suprasti, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės gali būti priimtas sprendimas ieškovo naudai, todėl ir pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti atsižvelgta į galimai nepalankią bylos baigtį atsakovui.

6. Ieškovo nuostolių atsiradimas yra išimtinai susijęs su atsakovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tik tarp šių veiksmų galima konstatuoti priežastinį ryšį. Atsakovo inicijuotas prekės ženklo VALIDOL įregistravimas Valstybiniame patentų biure savaime nesukėlė jokių finansinių padarinių ieškovui, kol nebuvo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Nors dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas prarado galimybę prekiauti VALIDOL preparatais gerokai ilgesnį laiką nei iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau šioje byloje prašė priteisti tik objektyviais įrodymais pagrindžiamą negautų pajamų dalį.

8. Atsakovas, kvestionuodamas, ar 2010 m. birželio 2 d. buhalterinėje pažymoje esantys duomenys buvo gauti taikant VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartus, savo ruožtu neįrodė, kad jie jų neatitinka ar kad šie duomenys yra nepagrįsti. Atsakovo kvestionuojamą pažymą pasirašė atsakingas asmuo. Be to, juos patvirtina kiti į bylą pateikti įrodymai, t.y. sąskaitos faktūros bei liudytojų parodymai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2075-392/2008 buvo pareiškęs ieškinį prekių ženklų VALIDOL savininkui (atsakovui) dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia. Po ieškinio pareiškimo atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo buvo prašyta uždrausti ieškovui pateikti į Lietuvos Respublikos rinką Rusijos gamintojo „AKRICHIN“ pagamintus medicininės paskirties produktus VALIDOL, juos realizuoti ir kt. bei pateikė prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pritaikius Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovui buvo uždrausta prekiauti VALIDOL prekių ženklu pažymėtais Rusijos gamintojo „AKRICHIN“ pagamintais medicininės paskirties produktais, uždraustas jų įvežimas į Lietuvos Respubliką, šie produktai, esantys ieškovo sandėliuose ir Lietuvos Respublikos vaistinėse, areštuoti. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2006 m. balandžio 27 d. Ieškinys buvo patenkintas, priešieškinis atmestas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, šalys su tokiu sprendimu nesutinka.

Iš šalių pateiktų apeliacinių skundų argumentų matyti, kad esminis ginčas yra kilęs dėl žalos – ieškovo negautų pajamų grynojo pelno pavidalu dydžio, laikotarpio už kurį turi būti apskaičiuojama žala. Be to, ieškovas kelia klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo reikalavimo ne teismine tvarka atlyginti žalą atsakovui pateikimo iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo, atsakovas – dėl savo kaip prekių ženklų savininko veiksmų prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo, dėl CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių taikymo.

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tokiais atvejais taikoma griežtoji civilinė atsakomybė, nenustatinėjant ieškovo (nagrinėjamu atveju – priešieškinį pareiškusio atsakovo) kaltės, t. y. pripažįstama, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui (nagrinėjamu atveju – ieškovui) atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Savo apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jo veiksmai, įgyvendinant prekių ženklo savininko teises bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ankstesnėje byloje, buvo teisėti ir sąžiningi. Teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jis įgyvendino savo teisę, kurią jam kaip registruoto prekių ženklo savininkui suteikia specialus įstatymas – PŽĮ, o nei CK, nei PŽĮ normos nenumato civilinės atsakomybės prekių ženklų savininkui, pasinaudojusiam specialaus įstatymo suteikta teise (PŽĮ 38 str. 1, 2 d. d., 50 str. 4 d.). Teigia, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad šia teise atsakovas piktnaudžiavo, juo labiau, jog dar iki priešieškinio pateikimo atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl VALIDOL preparatų grupės prekės ženklų naudojimo tik esant atsakovo sutikimui, o tuo metu nebuvo jokių abejonių dėl atsakovo kaip registruoto prekių ženklo savininko statuso ir dėl to jam suteikiamos apsaugos apimties. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, net ir sutinkant su tuo, kad registruoto prekių ženklo savininkas turi papildomus specialaus įstatymo nustatytus svertus savo teisių apsaugai, tai negali eliminuoti (tuomet galiojusios) CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo iš esmės nepriklausomai nuo nepagrįstą ieškinį (priešieškinį) pareiškusio asmens sąžiningumo laipsnio, o (ne)piktnaudžiavimo sąlyga nėra lemiama sprendžiant nuostolių dėl asmens prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo klausimą. Minėta, kad ieškinio (priešieškinio) pripažinimas nepagrįstu lemia turtinių suvaržymų laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatymą neteisėtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-2075-392/2008 buvo pareiškęs ne ieškinį, o priešieškinį, t.y. jam jau buvo žinoma, kad ieškovas toje byloje ginčija jo prekių ženklų registraciją. Teisėjų kolegija negali sutikti kaip su teisiškai reikšmingais civilinės atsakomybės netaikymui atsakovo argumentais, kad iki tol egzistavusi teisminė praktika kitose bylose leido labiau tikėtis būtent jam palankaus sprendimo toje byloje, nes ir panašiose bylose sprendimą gali lemti kitokios faktinės aplinkybės bei įrodymai, teisinis ieškinio pagrindas ir pan. Todėl apdairus ir rūpestingas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant to, kiek jis pats yra įsitikinęs savo reikalavimo pagrįstumu, turi suvokti, kad jam nepalanki bylos baigtis nėra atmestina ir atitinkamai dėl to gali iškilti nuostolių atlyginimo klausimas, juo labiau, kad aptariamo pobūdžio civilinei atsakomybei taikytina griežtoji civilinė atsakomybė.

Dėl žalos (negautų pajamų) realumo ir jos dydžio.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

Atsakovas savo apeliaciniame skunde neigia ieškovo patirtų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių realumą. Be to, nurodo, kad dėl nepatikimumo negalima vadovautis ieškovo pateiktais duomenimis apie jų dydį.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, susijusius su ieškovo negautų pajamų nerealumu. Atsakovas teigia, kad ieškovo pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto; sutartyse su pirkėjais nebuvo numatyti parduodamų prekių kiekiai; didžioji dalis ieškovo sutarčių su pirkėjais 2006 m. laikotarpiui net nebuvo sudarytos, o anksčiau sudarytos pasibaigusios; prekyba VALIDOL preparatu nebuvo stabili ir reguliari; nuo 2006 m. atsirado naujų rinkos dalyvių šiame segmente; vartotojai turėjo galimybę rinktis ir kitus vaistinius preparatus. Tačiau tokie atsakovo teiginiai teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvadą, kad jie yra pakankami paneigti ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus dėl šio negautų pajamų realumo. 2005 m. ieškovo prekyba VALIDOL preparatais buvo pakankamai ženklios apimties ir pelninga, dar 2005 m. viduryje tarp ieškovo ir preparato gamintojo vyko derinimai dėl atitinkamų preparatų kiekių įsigijimo 2006 m. (t. 1, b.l. 26-27, 28-29, 138-139, 140-141). Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, juo labiau, kad jų nenurodo ir atsakovas, dėl kurių verslo logikos prasme ieškovas turėjo nuo 2006 m. atsisakyti tolesnės veiklos šioje srityje ar jos vykdymui būtų buvusios kitos objektyvios kliūtys.

Minėta, atsakovas kvestionuoja ieškovo pateiktų įrodymų dėl negautų pajamų dydžio patikimumą. Ieškovas savo negautas pajamas grynojo pelno pavidalu įrodinėjo faktiškai vien tik paties ieškovo vyr. buhalterės pasirašyta buhalterine pažyma apie gautą 507 399 Lt grynąjį pelną 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu ir jos priedu Nr. 1 (lentele) (t. 1, b.l. 59, 60). Šiais duomenimis vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas negautas pajamas. Tačiau tuo aspektu, kad pažymos duomenys nėra pakankamai patikimi, teisėjų kolegija nesutikti su atsakovu vis tik neturi pagrindo. Nei iš šių duomenų, nei iš bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų, nei iš ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą negalima nustatyti, kokia metodika, apskaitos standartais ar principais buvo nustatytas pažymoje nurodytas grynasis ieškovo pelnas, į kokius sąnaudų rodiklius ir kodėl (ne)atsižvelgta ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktos pažymos duomenų realumą, lygino juos su atsakovo prekybos VALIDOL preparatais 2006 m. apimtimis (1,5 mln. litų) pagal IMS Health duomenis (t. 6, b.l. 177). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima nesutikti su atsakovo argumentais, kad jis yra gamintojas, tuo tarpu IMS Health duomenys fiksavo preparato pardavimą galutiniam vartotojui. Ieškovas buvo importuotojas, tiesiogiai preparatais neprekiavo. Todėl sprendžiant apie ieškovo negautą grynąjį pelną vadovautis IMS Health duomenimis vargu ar būtų teisinga. Be to, šie duomenys konkrečiau būtent ieškovo negauto grynojo pelno apimties ir nepatvirtina. Pateikti įrodymus apie savo patirtos žalos faktą ir dydį yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovas, ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pats iš esmės niekaip nepagrindęs konkrečiais skaičiavimais pažymos duomenų apie grynąjį pelną, perkelia įrodinėjimo naštą dėl pažymos duomenų nepagrįstumo atsakovui teigdamas, kad šis neįrodė jų nustatymo neatitikimo apskaitos standartams, nors, minėta, pats jokių standartų nenurodė. Tai, kad atsakovas negali įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį (pažymos duomenų nepagrįstumo), savaime nereiškia, kad dėl to tampa labiau pagrįstais ieškovo pateikiami duomenys, juo labiau, kai nagrinėjamu atveju visi reikšmingi dokumentai jiems pagrįsti yra pas ieškovą ir dėl to jis gali teikti tik jam palankią jų dalį. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio žalos – negautų pajamų įrodinėjimas teisminėje praktikoje iš tikrųjų dažniausiai yra komplikuotas, bet tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos maksimaliai galimai jas įrodinėti, o ne vien tik deklaruoti jų dydį.

Šioje byloje (ir apeliaciniame skunde) ieškovas teigia, kad 2006 metais jo vykdomos prekybos VALIDOL tabletėmis apimtys, net jei šio preparato jis būtų pardavęs mažiau, turėjo būti ne mažesnės kaip ir 2005 metais, nes pirkėjai mokėjo didesnes kainas, be to, ir VALIDOL preparatų pardavimas 2006 m. Lietuvos rinkoje išaugo. Minėta, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti ieškovo pajamų gavimo realumu 2006 m. apskritai. Įrodymų tuo aspektu, kad jos būtų mažesnės, o juo labiau - kiek konkrečiai, atsakovas faktiškai be bendro pobūdžio teiginių apie naujus rinkos dalyvius nepateikė. Pastebėtina, kad atsakovas ieškovo parduotų tablečių kiekių 2005 m., skirtingai negu duomenų apie grynąjį pelną, neginčija, o ieškovas savo nuostolius 2006 m. grindžia būtent 2005 m. grynojo pelno apskaičiavimo pagrindu. Įvertinus ieškovo į bylą pateiktus duomenis apie pardavimų apimtis (dubliko priedai 24-45), galima konstatuoti, jog VALIDOL preparato ieškovas 2005m. pardavė už 763 747,85 Lt (t. 1, b.l. 168, 182, 203, t. 2, b.l. 6, 12, 35, 48, 58, 64, 70, 86, 89, 92, 104, 113, 125, t. 6, b.l. 96-107, 112, 117, 121, 124, 127). Iš auditoriaus tikrintos oficialiai teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad grynasis ieškovo pelnas nuo visų 2006 m. pardavimo pajamų (7 398 251 Lt) buvo 1 098 595 Lt (t. 6, b.l 212), t.y. 2006 m. grynasis pelnas sudarė apie 15 proc. nuo visų ieškovo pardavimo pajamų. Byloje nėra duomenų, kad grynasis pelnas dėl kokių nors priežasčių realizuojant VALIDOL preparatą būtų išskirtinai kitoks nei nuo kitų preparatų pardavimo. Tokiu atveju pakankamai pagrįsta manyti, kad 2006 m. nuo 763 747,85 Lt VALIDOL preparato pardavimo pajamų grynasis pelnas būtų sudaręs tą pačią proporciją viso grynojo pelno kontekste - apie 15 proc. arba 114 562,18 Lt per metus, o per laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpį (133 dienas) – 41 744,57 Lt (114 562,18 Lt : 365/133 d.).

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas, neprotestavęs atsakovo prekių ženklų registracijos, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo ar trečiojo asmens – Valstybinio patento biuro, registravusio atsakovo prekių ženklus, - veiksmų (CK 6.253 str.). Šioje byloje prašoma priteisti nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovas buvo pateikęs nepagrįstą priešieškinį ir prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl to, kad atsakovo prekių ženklai apskritai buvo įregistruoti. Tuo tarpu savo teisių gynimo būdą - prekių ženklų registracijos protestavimą ar ieškinio pareiškimą – turi teisę pasirinkti ieškovas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Dėl laikotarpio nuostoliams apskaičiuoti.

Ieškovas mano, kad negautos pajamos turėjo būti priteistos už ilgesnį nei laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (iki 2006 m. balandžio 27 d.) laikotarpį - iki 2006 m. pabaigos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius tik už laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, vadovavosi pernelyg siauru priežastinio ryšio aiškinimu, tuo tarpu yra reikšmingas bei teisminėje praktikoje pripažįstamas ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad tam tikrą protingą laikotarpį po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalėjimas tuojau pat atnaujinti prekybą VALIDOL preparatais tuo atveju, jei turėtos atsargos jau buvo realizuotos, galėtų būti laikomas tiesioginiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padariniu. Tačiau ieškovas, deklaruodamas sutarčių nesudarymą rinkos dalyvių atsargumu bei baimėmis dėl galimai pasikartosiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė minėtus jo teiginius patvirtinančių patikimų įrodymų, t.y. kad jis turėjo galimybę sudaryti ir aktyviai bandė sudaryti naujas sutartis, tačiau konkretūs potencialūs kontrahentai jas tokiais motyvais sudaryti atsisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų – D. S. bei buvusių ar esamų ieškovo darbuotojų I. M., R. G. parodymai – nėra pakankami tokiai išvadai patvirtinti. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad 2004-2005 m. m. sutartis sudarę kontrahentai būtų raštu pranešę apie sutarčių nutraukimą, nors iš jų turinio matyti, kad dauguma jų, šalims nepranešus apie nutraukimą, buvo pratęsiamos automatiškai. Todėl ieškovo neveiklumo padarinius dengti (ar bent iš dalies) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos sąskaita teisėjų kolegija pakankamo pagrindo neįžvelgia.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų.

Ieškovas nurodo, kad jam turėjo būti priteistos 6 proc. metinės palūkanos nuo 2010 m. spalio 2 d., kai jis CK 6.53 straipsnio nustatyta tvarka nustatė atsakovui nuostolių atlyginimo terminą, iki ieškinio pareiškimo (CK 6.210 str. 2 d.).

CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato prievolę mokėti palūkanas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Taigi, įstatymas nustato, kad kompensuojamosios palūkanos bet kuriuo atveju yra minimalūs nuostoliai, todėl jos įskaitomos į nuostolių sumą. Nagrinėjamu atveju palūkanos būtų mažesnės už priteisiamą nuostolių sumą, todėl jas priteisti papildomai nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau neteisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus nustatydamas negautų pajamų (grynojo pelno) dydį, dėl ko sprendimas pakeistinas sumažinant priteistą ieškovui sumą iki 41 744,57 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys tenkinamas 7 proc. Todėl ieškovui priteistina 1 165 Lt už advokato pagalbą (7 proc. nuo 16 642,02 Lt) (CPK 93 str. 2 d. 98 str. 1 d.). Taip pat sumažintina ir priteista ieškovui žyminio mokesčio dalis iki 1 252 Lt (3 proc. nuo 41 744,57 Lt).

Atsakovas yra sumokėjęs 4 856 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 49). Jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (dėl 151 065,43 Lt sumos). Todėl jam iš ieškovo priteistina 4 021 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apie turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme šalys duomenų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Liuks“ iš atsakovo viešosios akcinės bendrovė “Farmak“ priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 41 744,57 Lt, išlaidų už advokato pagalbą sumą – iki 1 165 Lt, žyminį mokestį – iki 1 252 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“ atsakovui viešajai akcinei bendrovei „Farmak“ 4 021 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasAlvydas Poškus