Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, ir notarei D. J. dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis, vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo antstolis V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. UAB „Instaliacinės technologijos“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. su Danske Bank A/S, veikiančiu per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KL200808-0420 (toliau – ir kredito linijos sutartis). Minėta sutartimi nustatyta maksimali kredito linijos suma – 115 848 Eur; grąžinimo terminas – 2010 m. rugpjūčio 28 d. Kredito linijos grąžinimas užtikrintas pakartotine žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka, taip pat ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, UAB „Instaliacinės technologijos“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto ir piniginių lėšų įkeitimu ir su ieškovu (laiduotojas) 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta laidavimo sutartimi.

4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kurį laiką negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, atsakovas sutiko ieškovui atidėti mokėjimo terminą, jei kreditavimo sutarties įvykdymas bus papildomai užtikrintas. Tuo pagrindu ieškovas 2010 m. vasario 2 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo iki 2022 m. kovo 6 d. atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, įsipareigojo sumokėti 399 615 Lt (115 736,50 Eur).

5. Ieškovui toliau nevykdant savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, 2010 m. rugpjūčio 15 d. ji buvo nutraukta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo nutarta atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, naudai išieškoti iš ieškovo iš viso 124 573,94 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas bei priverstinai iš varžytynių parduoti hipoteka įkeistą turtą. Pardavus turtą ieškovo prievolė pagal kreditavimo sutartį buvo visiškai įvykdyta.

7. Notarė D. J. 2013 m. rugsėjo 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą iš ieškovo atsakovui išieškoti per vekselio mokėjimo terminą – 2013 m. gegužės 10 d. – nesumokėtą 200 000 Lt sumą, tačiau nei vekselio mokėjimo terminas, nei vekselio suma nesutampa su 2010 m. vasario 2 d. vekselio mokėjimo data ir suma. 2014 m. sausio 31 d. vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui V. M..

9. Be to, atsakovas (vekselio turėtojas) nei žodžiu, nei raštu nepateikė vekselio ieškovui (vekselio davėjui) apmokėti ir nepranešė apie vekselio neapmokėjimą. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis vykdomajame įraše nurodoma būtent 200 000 Lt nesumokėta vekselio suma, kai pats vekselis yra išduotas 399 615 Lt sumai, ir kokiu pagrindu reikalaujama 6 proc. metinių palūkanų, kadangi palūkanų norma vekselyje nėra nustatyta, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti jų apmokėjimo, net jei prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui vekselis buvo išduotas, galiojimas nebūtų pasibaigęs.

10. Jeigu vekselis ir būtų siejamas su kredito linijos sutarties įvykdymo užtikrinimu, tai UAB „Instaliacinės technologijos“ prievolė ir iš jos pagal laidavimo sutartį kylanti ieškovo prievolė yra pasibaigusios, kadangi atsakovas UAB „Instaliacinės technologijos“ bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą ir nesikreipė į ieškovą kaip laiduotoją, solidariai atsakingą dėl prievolės įvykdymo, net po bendrovės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas praleido terminą pareikšti reikalavimo teisę į neapmokėtą skolą ir nebeturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jos atlyginimo iš ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto P. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas bylos nenagrinėja iš naujo. Apeliaciniame procese apsiribojama (neįskaitant išimčių dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų) įvertinimu, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų.

Dėl ginčo esmės

19. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamai įvykdžius iš paskolos sutarties kilusią piniginę prievolę – grąžinus kreditoriui paskolos sumą bei sumokėjus palūkanas, jeigu ko kita nenustato sutartis, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta (ne visiškai įvykdyta) prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

20. Šioje byloje apelianto pozicija prievolės grąžinti paskolą pabaigos prasme nėra nuosekli – viena vertus, nurodoma, kad jis realiai grąžino visą skolą pagal kreditavimo sutartį, kita vertus, neneigia, kad UAB „Instaliacinės technologijos“ ir atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, sudarytos kredito linijos sutarties įvykdymo užtikrinimui apelianto ir atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, sudarytos laidavimo sutarties pagrindu būtų atsiskaitęs su kredito įstaiga, apelianto teigimu, nereiškusia reikalavimo vykdyti prisiimtas prievoles pagal laidavimo sutartį.

21. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi būtent apeliantui (ieškovui), teigiančiam, kad prievolė baigėsi įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti šį ieškinio pagrindą, t. y. kad jis tinkamai įvykdė prievolę ne tik pagal kreditavimo sutartį, tačiau ir pagal laidavimo sutartį (įvykdė solidariąją prievolę). Byloje nėra ginčo, kad prievolė pagal kreditavimo sutartį yra realiai įvykdyta.

22. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylos aplinkybių vertinimo, kad apelianto išduotas vekselis užtikrino ne tik įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, tačiau ir kredito linijos sutarties įvykdymą. Byloje nustačius, jog apelianto prievolė pagal laidavimo sutartį realiai nebuvo įvykdyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto prievolė nėra pasibaigusi įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).

23. Apeliantas skunde nurodo, kad ginčo vekseliu negalėjo būti užtikrintos dvi prievolės, t. y. tiek pagal kreditavimo sutartį, tiek pagal laidavimo sutartį prisiimtos prievolės. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su tokiu skundo argumentu.

24. Pažymėtina, kad vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014). Kaip žinia, vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015). Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

25. Byloje nustatyta, kad apeliantas su atsakovu 2007 m. kovo 6 d. sudarė kreditavimo sutartį, kuria apeliantui buvo suteikta 195 000 Lt paskola. 2007 m. balandžio 12 d. susitarimu (susitarime nenurodytas mėnuo, tačiau iš sąlygų seka, kad jis sudarytas balandžio mėn.) paskolos suma konvertuota į eurus ir sudarė 56 616,93 Eur bei buvo padidinta iki 97 163,93 Eur. 2008 m. birželio 6 d. susitarimu bendra kredito suma buvo padidinta iki 117 876 Eur. Numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2022 m. kovo 6 d. Suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. UAB „Instaliacinės technologijos“, kurios akcininkas buvo apeliantas, su ieškovu 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarė kredito linijos sutartį, kuria maksimali kredito linijos suma buvo numatyta 115 848 Eur, grąžinimo terminas – 2010 m. rugpjūčio 28 d. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas bendrovei priklausančio turto ir piniginių lėšų įkeitimu, apelianto laidavimu pagal laidavimo sutartį ir jam priklausančio nekilnojamojo turto pakartotine hipoteka.

26. Vertinant vekselio pasirašymo aplinkybes, matyti, kad jame nurodyta suma 2010 m. vasario 2 dienai – 399 615 Lt (115 736,50 Eur). Vekselio sudarymo dieną apelianto negrąžintos paskolos dalis pagal kreditavimo sutartį sudarė 109 172,43 Eur sumą, o UAB „Instaliacinės technologijos“ negrąžinta suma pagal kredito linijos sutartį sudarė 115 848 Eur. Atsakovas 2010 m. vasario 8 d. raštu informavo UAB „Instaliacinės technologijos“ dėl įsipareigojimų nevykdymo, reikalaudamas ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 15 d. sumokėti pradelstas grąžinti sumas – 1 019,86 Eur palūkanas ir 42,12 Eur delspinigius. Vilniaus apylinkės 1 teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė išieškoti atsakovo naudai iš apelianto iš viso 124 573,94 Eur sumą ir šią skolą priverstinai išieškoti iš hipoteka įkeistų žemės sklypo su priklausiniu ir ūkio pastato, esančių Pragiedrulių g. 39, Vilniuje. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Instaliacinės technologijos“ bankroto byloje buvo patvirtintas atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, kaip trečios eilės kreditoriaus 440 657,23 Lt (127 623,16 Eur) dydžio finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas informavo apeliantą, kad pagal vekselį jis atsakovui yra skolingas 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą, kurią pareikalavo sumokėti iki 2013 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Instaliacinės technologijos“ pripažinta pasibaigusia, atsakovo 440 657,23 Lt dydžio finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas nė iš dalies (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2013 m. rugsėjo 12 d. pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 200 602 Lt (58 098,36 Eur) skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Byloje pateiktas 2017 m. sausio 23 d. atsakovo raštas patvirtina, kad apeliantas kredito įstaigoje 2017 m. sausio 20 d. nei asmeninių sąskaitų, nei finansinių įsipareigojimų neturėjo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos bylos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselio sudarymo metu vėlavimai grąžinti kredito lėšas buvo tiek pagal kreditavimo sutartį, tiek ir pagal kredito linijos sutartį, todėl apelianto išduotas vekselis užtikrino apelianto įsipareigojimų, kylančių iš minėtų sutarčių įvykdymą.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingo asmens jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Šiuo atveju kreditoriaus pasirinkimu jo reikalavimas gali būti patenkinamas ne pradinės prievolės, o vekselio pagrindu, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė.

29. Ginčo vekselį, užtikrinantį apelianto įsipareigojimų atsakovui įvykdymą ir supaprastinantį skolos išieškojimo procesą, išduoti dviejų prievolių užtikrinimui nėra tiesiogiai draudžiama teisės normų, taip pat tuo nėra pažeidžiami bendrieji teisės principai ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Be kita ko, toks vekselis atitinka apelianto pasirašytose sutartyse abiejų šalių išreikštą valią ir byloje be apelianto deklaratyvių teiginių nėra šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamas vekselis negali būti laikomas dviejų prievolių tuo pačiu metu įvykdymo užtikrinimo priemone. Atsižvelgiant į tai, argumentai, kad apeliantas su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs pagal kreditavimo sutartį, todėl, atsakovas neva šiuo metu naudojasi teise gauti dvigubą apeliantui suteiktos paskolos sumą vertintini kaip teisiškai nepagrįsti.

30. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad tas pats turtas negalėjo būti įkeistas dviejų prievolių užtikrinimui, kadangi iš byloje esančių hipotekos lakštų turinio matyti, kad įkeistas turtas turto vertintojų 2007 m. kovo 26 d. hipotekos lakšte buvo įvertintas 2 800 000 Lt (810 936,05 Eur) verte, o 2008 m. rugsėjo 11 d. – 2 500 000 Lt (724 050,05 Eur) verte. Atsižvelgiant į tai, ginčo turtas galėjo būti įkeistas net kelis kartus užtikrinti apelianto prisiimtų prievolių įvykdymą.

31. Aplinkybė, kad vekselio įvykdymo terminas – 2022 m. kovo 26 d., sutapo su kreditavimo sutarties termino pabaiga savaime nereiškia, kad šis terminas negalėjo apimti ir kredito linijos sutarties įvykdymą užtikrinančios prievolės termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, darydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad teismas byloje nustatė, jog apeliantas solidarios prievolės atsakovui pagal laidavimo sutartį neįvykdė. Šiuo atveju vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas pateiktas antstoliui vykdyti po UAB „Instaliacinės technologijos“ likvidavimo, bankroto proceso metu atsakovui nepavykus atgauti nė dalies pareikšto finansinio reikalavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto prievolės atsakovo atžvilgiu yra įvykdytos. Aplinkybė, kad atsakovas nereikalavo apelianto vykdyti įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį yra nepagrįsta, kadangi, kaip minėta, pirma, laidavimo sandoris buvo užtikrintas vekseliu, antra, atsakovas 2013 m. gegužės 10 d. pranešimu buvo pareiškęs reikalavimą apeliantui įvykdyti vekselį.

32. Be to, pažymėtina, kad pats apeliantas prievolės pagal kredito linijos sutartį taip pat nelaiko įvykdytos ir / ar pasibaigusios. Be kita ko, vykdomasis įrašas yra išduotas mažesnei sumai, nei pats vekselis, kas patvirtina, kad buvo išskaityta padengtos paskolos pagal kreditavimo sutartį dalis, todėl nėra pagrindo spėlioti, kurios prievolės neįvykdyta dalis bei nesumokėtų palūkanų dalis yra artimesnė vykdomajame įraše nurodytai sumai, be to, likusios neįvykdytos prievolės dalies dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į pareikštais ieškinio reikalavimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo (ir įrodinėjimo dalyko) ribas, sprendžiant dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar prievolė buvo visiškai įvykdyta, ar ne. Įrodymų pakankamumo prasme bylos duomenų visuma teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad vekseliu šalys susitarė būtent dėl apelianto prievolių, nors ir kylančių skirtingais pagrindais, tačiau tam pačiam kreditoriui.

33. Nustatęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog visa apelianto prievolė pagal laidavimo sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, yra įvykdyta, dėl to pareikšti ieškinio reikalavimai skundžiamu teismo sprendimu atmesti teisėtai.

34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S filialo Lietuvoje, duomenis apie kredito įstaigos administracinius sprendimus taikyti prievolės įvykdymo užtikrinimą. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai yra pakankamai padaryti išvadai dėl prievolės įvykdymo. Taip pat pritartina ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytai aplinkybei, kad kredito linijos sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad atsakovas turi teisę pareikalauti papildomų prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių (kredito linijos sutarties 50.4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Teisėjų kolegijai atmetus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovai, tačiau pastarieji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.