Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. J., jos atstovui adv. Antanui Vitlipui, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), našlys, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p, 3 p ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. buvo kaltinamas, kad 2010 metų laikotarpyje nuo rugpjūčio 5 d. 22 val. iki rugpjūčio 6 d. 6 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sutuoktine K. G. metu, šiai esant bejėgiškos dėl sunkaus girtumo būklės, tyčia sudavė jai ne mažiau vieną smūgį koja į pilvo sritį, kuo padarė jai poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą pilve, plonosios žarnos pasaito plyšimą, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hipovoleminiu šoku, nuo ko K. G. įvykio vietoje mirė – tokiu būdu tyčia nužudė bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo buvusią savo šeimos narę – sutuoktinę K. G..

Kaltinamojo A. G. kaltė įvykdžius bejėgiškos būklės savo šeimos nario – sutuoktinės nužudymą buvo įrodinėjama jo paties, nukentėjusiosios M. J., liudytojų G. V., A. M., T. L., G. P., R. B., I. B., T. G., R. K. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada bei davusio išvadą specialisto L. G. paaiškinimu. Tačiau ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad A. G. nužudė savo žmoną.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-08-05 po darbo išgėrė alaus bei vyno ir apie 21³⁰ – 22 val. grįžo namo. Žmoną rado namuose žiūrinčią televizorių. Ji taip pat buvo išgėrusi, sakė, jog alkoholinius gėrimus vartojo pas kaimyną T. G. ir jo sugyventinę. Grįžęs jis nusiprausė ir nuėjo miegoti. Kas užmigo pirmas, ar jis ar K. G., pasakyti negali. Paprastai jie miega vienoje lovoje, tačiau kai išgeria, tuomet miega skirtingose lovose. Tą naktį K. G. taip pat miegojo atskirai, kitoje lovoje. Būtent toje sofoje-lovoje nukentėjusiąją jis ir rado vakare grįžęs namo. Naktį miegodamas išgirdo nukentėjusiąją dejuojant. Ji skundėsi, jog labai blogai jaučiasi, kažką kalbėjo apie išgėrimą. Kadangi pavartojus alkoholio žmona dažnai skųsdavosi, jog skauda širdį, nieko blogo neįtardamas jis pasakė, kad praeis ir liepė netrukdyti miegoti, nes ryte jam reikėjo į darbą. Tą naktį daugiau jokių garsų negirdėjo. Atsikėlęs ryte pastebėjo, kad K. G. guli ant grindų šalia jo lovos, po galva pasidėjusi užtiesalą. Kadangi būdama neblaivi ji ne vieną kartą miegojo ant grindų, jis iš pradžių į tai nekreipė dėmesio. Po kiek laiko, priėjęs nukentėjusiosios pakelti, pastebėjo, kad jo sutuoktinė negyva. Nei vakare, nei naktį smurto prieš K. G. nevartojo. Jis taip pat nurodė, kad žmona alkoholinius gėrimus dažnai vartodavo pas kaimynus T. G. ir jo sugyventinę I. B.. Ar naktį nukentėjusioji K. G. buvo išėjusi iš buto, nežino. Pripažino, kad vieną kartą, keli metai prieš K. G. mirtį, jos atžvilgiu buvo pavartojęs smurtą, tačiau tą rugpjūčio vakarą bei naktį smurto žmonos atžvilgiu tikrai nenaudojo. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad liudytoja A. A. jam buvo sakiusi, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. nukentėjusiajai kvietė greitąją medicinos pagalbą.

Nukentėjusioji M. J. paaiškino, kad 2010-08-06 iš ryto jai paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad mirė jo sutuoktinė K. G.. Su nukentėjusiąja bendravo nedaug, nes ji stipriai gerdavo. Taip pat stipriai gerdavo ir kaltinamasis. Kartą matė, jog seseriai praskelta lūpa, tačiau kaip tai atsitiko K. G. nepasakojo.

Liudytoja G. V. paaiškino, kad 2010-08-06 ryte, apie 7⁴⁵ val. kieme sutiko kaltinamąjį, kuris paprašė pažiūrėti ar jo žmona tikrai mirusi. Atėjusi į butą pamatė ant grindų gulinčią nukentėjusiąją. K. G. buvo sustingusi, todėl suprato, kad ji mirusi. Žinojo, kad nukentėjusioji skųsdavosi širdies skausmais, todėl manė, kad ji ir mirė dėl tos pačios priežasties. Kaltinamasis buvo šoko būsenoje, išbalęs, verkė. Paklausus kas atsitiko, A. G. paaiškino, kad pats nesupranta, papasakojo, kad K. G. iš ryto nėjo daryti pusryčių ir jis suprato, jog kažkas yra negerai. A. G. taip pat jai pasakojo, kad nukentėjusioji miegojo atskirai, ant sudedamo fotelio, jog naktį K. G. sudejavo, tačiau jis į tai nereagavo. Liudytoja matė, kad paskutinėmis dienomis prieš mirtį nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus su kaimynais T. G. ir I. B.. Nukentėjusiosios niekada nematė sumuštos, negirdėjo, kad A. G. būtų vartojęs prieš ją smurtą. tuo tarpu kitas kaimynas, T. G., buvo linkęs vartoti smurtą savo sugyventinės atžvilgiu. Liudytoja taip pat nurodė, jog K. G. skaudėdavo kojas, jai buvo sunku vaikščioti, ypač išgėrus.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad 2010-08-06 ryte, eidama kartu su G. V., kieme pamatė išsigandusį kaltinamąjį, kuris paprašė pažiūrėti ar gyva jo žmona K. G.. Ji pati į butą nėjo, tik išgirdo kaip G. V. šaukia, kad nukentėjusioji negyva. A. G. dėl savo žmonos mirties labai pergyveno, verkė. Jis taip pat sakė, kad nesupranta, kas įvyko, pasakojo, kad K. G. naktį dejavo, bet jis liepė jai nutilti. Minėjo, kad nukentėjusioji iškrito iš lovos, spėliojo, kad gal ji blogai jautėsi (dėl problemų su širdimi) ir nukrito. Nukentėjusioji K. G. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, ne kartą yra buvę, kad kaltinamajam užmigus K. G., netgi ir su pižama, eidavo pas ją, taip pat į 409 butą pas kaimyną T. G. ir jo sugyventinę I. B., kur dar gerdavo, o po to grįždavo namo, miegodavo ir vėl eidavo gerti. Nukentėjusioji daug alkoholio nepajėgdavo išgerti, išgėrus jai taip pat būdavo sunku vaikščioti, ji eidama griuvinėdavo. Ne kartą netgi buvo taip, kad pas T. G. kambaryje stodamasi, nukrisdavo ant senovinio ąžuolinio stalo. Liudytoja taip pat paaiškino, kad kaltinamojo A. G. santykiai su nukentėjusiąja buvo draugiški, ji niekada nematė K. G. sumuštos. Su nukentėjusiąja bendraudavo kiekvieną dieną, bet ji niekada nesiskundė, kad vyras ją muštų. Tuo tarpu kaimynas T. G., pas kurį gerdavo nukentėjusioji, yra žiauraus būdo, ne kartą vartojo smurtą prieš savo sugyventinę, taip pat ir prieš kitas moteris (vyrų gerti jis neįsileisdavo).

Liudytojas G. P. paaiškino, kad 2010-08-05 vakare, po darbo, jis namuose su A. G. ir dar vienu asmeniu išgėrė butelį vyno ir apie 21 val. kaltinamasis išėjo namo. Prieš ateidamas A. G. taip pat buvo gėręs alaus. Kitą rytą, apie 8 val. jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad mirė jo žmona, kad jai sustojo širdis. Kad A. G. vartotų smurtą prieš savo žmoną jam neteko girdėti.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad santykiai tarp A. G. ir jo žmonos buvo normalūs, ji niekada nematė K. G. sumuštos ir negirdėjo, kad kaltinamasis jos atžvilgiu būtų vartojęs smurtą.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad K. G. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Ji gerdavo su draugėm, taip pat pas kaimyną T. G.. Žinojo, kad ir naktį, užmigus A. G., nukentėjusioji išeidavo iš namų ir eidavo pas T. G.. Netgi likus kelioms dienoms iki K. G. mirties, ji išsivedė neblaivią nukentėjusiąją iš minėto kaimyno buto, dėl ko T. G. ją apšaukė. Šis kaimynas ne kartą buvo sumušęs savo sugyventinę, apstumdęs ir kitas moteris. Sumuštos K. G. jai matyti neteko, tačiau matydavo ją (tiek išgėrusią, tiek ir ne) griuvinėjančią, žinojo, kad dėl to buvo patyrusi traumų. Būdavo, kad neblaivi iškrisdavo ir iš lovos.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad neretai kartu su K. G. vartodavo alkoholinius gėrimus, būdavo taip, kad kartu gerdavo ir visą savaitę. Tačiau 2010-08-05 nukentėjusiosios nebuvo sutikusi. Nuo rugpjūčio 1 d. su T. G. šventė jos gimtadienį. Šventė įvairiose vietose, namuose, prie upės. Tą dieną (rugpjūčio 5 d.) šventė prie upės, skambino ir K. G., bet ši nekėlė telefono ragelio. Ji taip pat nurodė, kad su nukentėjusiąja alkoholinius gėrimus vartodavo dienos metu, naktį K. G. pas juos neateidavo, nebent likdavo nakvoti. Tačiau liudytojai A. M. paprieštaravus, I. B. pripažino, kad būdavo ir tokių atvejų, kai K. G. ateidavo ir nakties metu, išgerdavo alkoholinių gėrimų ir išeidavo namo. Nukentėjusioji išgėrusi sunkiai vaikščiodavo, todėl būdavo ir taip, kad palydėdavo K. G. iki jos buto durų. Nukentėjusioji K. G. taip pat gerdavo ir su savo uošviene R. K.. Be to, liudytoja paaiškino, kad nukentėjusioji labai bijojo savo vyro. Prieš A. G. grįžtant iš darbo visada eidavo ruošti jam valgyti. Žinojo, jog kaltinamasis K. G. mušdavo, apie tai jai pasakojo pati nukentėjusioji, be to, ji skųsdavosi, kad skauda tai šonus, tai nugarą. Pora metų iki jos mirties pati matė prakirstą K. G. lūpą. Taip pat žinojo, jog dažnai kaltinamasis K. G. neleisdavo miegoti lovoje, liepdavo miegoti arba virtuvėje, arba ant fotelio. Ne kartą A. G., būdamas girtas, neįsileisdavo nukentėjusiosios į namus. Liudytoja taip pat pripažino, kad jos sugyventinis T. G. išgėręs vartoja prieš ją smurtą, tačiau prieš kitus asmenis jis smurto nėra vartojęs, tik kartais, būdamas girtas, išvarydavo svečius iš namų.

Liudytojas T. G. paaiškino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. šventė savo sugyventinės gimtadienį. Rugpjūčio 3 d. buvo atėjusi nukentėjusioji K. G., kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau atėjusi jos uošvienė K. G. išsivedė. Daugiau nukentėjusiosios nematė. Rugpjūčio 5 d. su sugyventine grįžo namo vakare, apie 6 val. ir iš karto nuėjo miegoti, kadangi buvo stipriai apgirtę. K. G. tą vakarą ar naktį pas juos nebuvo atėjusi. Jis pripažino, kad prieš savo sugyventinę vartoja smurtą, tačiau kitų asmenų, tame tarpe ir K. G., atžvilgiu smurto niekada nevartojo. Jam kartą yra tekę matyti sumuštą nukentėjusiosios nugarą.

Liudytoja T. L. paaiškino, kad ji gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno ir nukentėjusioji K. G.. Ją beveik kiekvieną dieną matydavo neblaivią, netgi vaikščiojančią keturiomis namo koridoriais. Jos žiniomis, nukentėjusioji namuose negerdavo, tačiau iš kur ji eidavo neblaivi, nežino. A. G. išgėrusį matydavo retai. Naktį iš rugpjūčio 5 d. į rugpjūčio 6 d. triukšmo kaltinamojo bute negirdėjo. Kartą, prieš kokius tris ar keturis metus iki K. G. mirties, jai yra tekę matyti, kaip A. G. kėlė savo žmoną koridoriuje, o po to spyrė jai gulinčiai į šoną ir pakėlęs nutempė namo.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad K. G. greitosios medicinos pagalbos nėra kvietusi, kaltinamajam apie tai nebuvo sakiusi.

Iš VšĮ „Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis“ rašto bei pridėtų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelį matyti, jog 2010 m rugpjūčio 5 d. nukentėjusiajai K. G. greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 7-10 T. 1) matyti, kad (duomenys neskelbtini). kambaryje, ant grindų, šalia sofos-lovos, aukštielninkas guli moteriškos lyties lavonas. Po galva jai padėtas užtiesalas, šalia – pagalvė.

Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą (b. l. 11-21 T. 1), tai yra butą (duomenys neskelbtini) jokių buvusio konflikto pėdsakų neužfiksuota.

Iš (duomenys neskelbtini) 10-o namo ketvirto aukšto laiptinės apžiūros protokolo (b.l. 29-32 T. 1) matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyveno nukentėjusioji K. G. (taip pat kaltinamasis A. G.) ir (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena liudytojai T. G. ir I. B., yra 19 (devyniolika) metrų.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 34-38 T. 1) matyti, kad K. G. mirties priežastis – pilvo sumušimas su plonosios žarnos pasaito plyšimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hipovoleminiu šoku. Mirtis galėjo įvykti 6-12 valandų iki lavono teisminio medicininio tyrimo atlikimo (2010-08-06 11⁴⁵ val.). K. G. lavone rasti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešiniajame antakyje, poodinė kraujosruva pilve, plonosios žarnos pasaito plyšimas, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Muštinė žaizda dešiniajame antakyje padaryta 3-5 parų laikotarpyje iki įvykio ir įtakos mirčiai neturėjo. Poodinė kraujosruva pilve su plonosios žarnos pasaito plyšimu padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Tikėtina, kad tai galėjo gautis spiriant koja. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padarytos kietu buku daiktu paros laikotarpyje prieš mirtį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje K. G. galėjo pasidaryti pati sau. Jos galėjo gautis griūvant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po pilvo sumušimo su plonosios žarnos pasaito plyšimu K. G. kelių-keliolikos minučių laikotarpyje galėjo atlikti savistovius veiksmus. Nukentėjusioji prieš mirtį buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, nes jos lavono kraujyje rasta 4,03, o šlapime – 4,76 promilių etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. G. patvirtino savo išvadą, taip pat paaiškino, kad K. G. mirtis įvyko nuo 12 val. nakties iki 6 val. ryto. Po smūgio nukentėjusioji galėjo eiti, šliaužti. Galėjo pereiti kambarį, net kelis kambarius, tikrai galėjo nueiti 10-15 metrų, teoriškai galėjo nueiti ir 19 metrų, ar galėjo praktiškai nueiti tokį atstumą atsakyti negalėjo. Jei raktas buvo spynoje, duris užrakinti galėjo, jei ne, tai pataikyti į spyną rakto nebūtų galėjusi dėl skausmo. Taip pat specialistas paaiškino, jog pavartotas alkoholis slopino skausmo dirgiklius, tai yra sumažino skausmą ir galėjo padėti nueiti didesnį atstumą. Specialistas nurodė, jog remiantis medicinine praktika toks sužalojimas turėjo būti padarytas koja, kadangi koja suduodamas stipresnis smūgis. Jeigu žmogus treniruotas, tai smūgis į pilvą galėjo būti suduotas ir ranka. Tačiau išstumiant (išspiriant) su koja iš lovos toks pilvo sužalojimas negalėjo būti padarytas, nes neužtektų jėgos. Toks sužalojimas taip pat negalėjo būti nuo atsitrenkimo į kietą buką daiktą. Pagal lavono kraujyje ir šlapime rastą etilo alkoholio kiekį K. G. prieš mirtį buvo išgėrusi apie 500-600 ml 40° degtinės. Alkoholinius gėrimus turėjo vartoti ne mažiau kaip pusantros-dvi valandos iki mirties, nors 50 g galėjo išgerti ir vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji K. G. mirė nuo pilvo sumušimo su plonosios žarnos pasaito plyšimu, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hipovoleminiu šoku. O nukentėjusiosios sutuoktiniui A. G. buvo pareikštas kaltinamas, jog jis tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė K. G. į pilvo sritį, dėl ko jai ir plyšo plonosios žarnos pasaitas (komplikavęsis ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hipovoleminiu šoku) ir tokiu būdu nužudė savo sutuoktinę. Tačiau kaltinamasis A. G., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios 2010 rugpjūčio 5 d. vakare ir naktį nebuvo, jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokio smurto nevartojo, koja jai nespyrė (kaip tvirtinama kaltinime), o ryte K. G. rado gulinčią ant grindų jau negyvą. Nei vienas iš kitų kaltinime A. G. nurodytų ir apklaustų liudytojų taip pat nepatvirtina minėtą vakarą ar naktį buvus konfliktą (duomenys neskelbtini) miestelyje, tai yra bute, kuriame gyveno kaltinamasis ir nukentėjusioji. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų jokių bute buvusio konflikto požymių taip pat nematyti. Taip pat nei vienas iš šiame nuosprendyje paminėtų liudytojų nematė, kad A. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2010 metų rugpjūčio 5 d. 22 val. iki rugpjūčio 6 d. 6 val.) būtų vartojęs smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu.

Iš esmės visi kaltinime nurodyti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai bei nukentėjusioji M. J. paaiškino tik apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, jų gyvenimo būdą bei A. G. elgesį radus negyvą savo sutuoktinę K. G.. Kaip galima spręsti, pagrindiniais duomenimis, kurie prokurorui suteikė pagrindą daryti išvadą, jog būtent A. G. nužudė savo žmoną, buvo tai, kad nukentėjusioji rasta negyva savo gyvenamoje vietoje, o specialistas L. G. išvadoje bei paaiškinime (b.l. 39 T. 1) nurodė, jog po pavartoto prieš K. G. smurto (krisdama K. G., specialisto nuomone, taip susižaloti negalėjo) nukentėjusioji galėjo nueiti tik labai trumpą atstumą, tai yra tik kelis metrus, ji negalėjo atlikti tokius veiksmus, kaip atsirakinti buto duris, jas vėl užsirakinti, atsigulti į lovą. Tai yra iš šių duomenų buvo padaryta išvada, kad nukentėjusioji K. G. negalėjo būti sužalota jokioje kitoje vietoje, nes po tokio sužalojimo nebūtų parėjusi į butą, kuriame gyveno. Todėl beliko konstatuoti, kad nukentėjusioji buvo sumušta savo gyvenamoje vietoje ir tai padarė vienintelis ten buvęs (be K. G.) asmuo – kaltinamasis A. G.. Taip pat buvo remiamasi tuo, kad kai kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – T. L., I. B., T. G. nurodė, jog kaltinamasis nukentėjusiąją K. G. mušdavo (vartodavo smurtą jos atžvilgiu).

Tačiau jau teisminio bylos nagrinėjimo metu, detaliai apklausiamas specialistas L. G. nurodė, kad nukentėjusioji galėjo nueiti ne tik kelis metrus, bet tikrai ir 10-15 metrų, teoriškai galėjo nueiti ir 19 metrų. Ar praktiškai galėjo neatsakė, motyvuodamas, jog tai priklauso nuo žmogus individualių savybių. Galėjo ir atrakinti bei užrakinti duris. Taigi po šio specialisto paaiškinimo teisme jau nebegalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusioji K. G. 2010 m. rugpjūčio 5 d. vakare ar naktį iš tos pačios dienos į rugpjūčio 6 d. negalėjo iš savo gyvenamos vietos niekur išeiti, todėl ir niekur kitur negalėjo būti sužalota, nes po patirto sužalojimo nebūtų galėjusi sugrįžti namo.

Dar daugiau, kaip matyti iš to paties namo gyventojų, liudytojų G. V., A. M., R. K., I. B., T. G. parodymų, nukentėjusioji namuose negerdavo, o dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) bute, kurio durys yra devyniolikos metrų atstumu nuo K. G. buto durų (b.l. 29-32 T. 1), ir kuriame gyveno T. G. bei jo sugyventinė I. B.. Liudytojai A. M., R. K., taip pat ir I. B., be to nurodė, kad nukentėjusioji dažnai ateidavo į (duomenys neskelbtini) butą ir nakties metu, užmigus A. G., ir ten su I. B. bei T. G. toliau vartodavo alkoholinius gėrimus, o po to grįždavo namo. Be to, liudytoja A. M. (kuri buvo K. G. kaimynė ir su kuria nukentėjusioji bendraudavo kiekvieną dieną) taip pat nurodė, kad T. G. yra ūmaus būdo, ne kartą vartojęs smurtą ne tik prieš savo sugyventinę I. B., bet ir prieš kitas kartu vartodavusias alkoholinius gėrimus moteris. Kad T. G. linkęs smurtauti (savo sugyventinės atžvilgiu) patvirtino ir to paties namo gyventojos R. K., G. V., bei pati sugyventinė I. B.. Nors liudytojai T. G., I. B. ir nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. nukentėjusiosios K. G. nematė, tos dienos vakare bei naktį ji nebuvo atėjusi, tačiau besąlygiškai tikėti šių asmenų parodymais kolegija neturi pagrindo. Liudytojas T. G. pats ilgą laiką buvo įtariamas nužudęs K. G. (b.l. 108 T. 1), dėl šios priežasties jis taip pat buvo net sulaikytas. Liudytoja I. B. yra T. G. sugyventinė, tai yra suinteresuota padėti T. G., be to, ji teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, iš pradžių aiškino, kad nukentėjusioji niekada neateidavo pas juos (į (duomenys neskelbtini) butą) nakties metu ir tik kitiems liudytojams (A. M., R. K.) pradėjus prieštarauti ji pripažino, jog ir nakties metu, užmigus A. G., nukentėjusioji K. G. ateidavo, išgerdavo alkoholio ir grįždavo namo. Toks šios liudytojos elgesys, kai ji mėgina nutylėti aplinkybę, kad K. G. ateidavo pas juos į butą ir nakties metu, kelia abejonių I. B. parodymų patikimumu, jų tikrumu. Pažymėtina ir tai, kad šie asmenys (T. G. bei I. B.) nurodė, jog visą tą savaitę, nuo rugpjūčio 1 d., girtuokliavę (vartoję alkoholinius gėrimus), todėl apskritai ne visus buvusius įvykius prisimena. Be to, kaip nurodė kaltinamasis A. G., jis 2010-08-05 vakare grįžęs namo žmonos paklausė, kur ši gėrė ir nukentėjusioji patvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo pas T. G.. Nei vienas iš apklaustų liudytojų, to paties namo gyventojų, jokių kitų vietų kur (ir su kuo) nukentėjusioji K. G. 2010 m. rugpjūčio 5 d. galėjo vartoti alkoholinius gėrimus irgi nenurodė. Liudytojai taip pat paneigė, kad nukentėjusioji alkoholinius gėrimus vartodavo viena, savo namuose.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kai kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtina smurto prieš K. G. nevartojęs bei paaiškėjus, kad nukentėjusioji ne kartą ir nakties metu, jau kaltinamajam užmigus, eidavo pas kitus asmenis (tame tarpe ir pas linkusį į agresiją T. G.) vartoti alkoholinius gėrimus, bei specialistui paaiškinus, kad ir sužalota ji galėjo pareiti namo, jau nebegalima daryti kategoriškos išvados, kad K. G. sužalojo būtent kaltinamasis, kadangi negalima atmesti aplinkybės, kad smurtą patirti K. G. galėjo ir kitoje vietoje.

Norėdama pašalinti atsiradusias abejones, taip pat neabejotinai nustatyti ar toks sužalojimas negalėjo gautis K. G. krentant bei atsitrenkiant į tam tikro paviršiaus daiktus, buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, taip siekiant gauti atsakymus į klausimus ar galėjo plonosios žarnos pasaito plyšimas atsirasti nukentėjusiajai nukritus, ar po K. G. patirto sužalojimo pilve ji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kokį laiko tarpą ji galėjo tokius veiksmus atlikti (jeigu galėjo), taip pat ar galėjo K. G. pati nueiti 19 metrų (ar šiek tiek daugiau) atstumą nuo vieno buto į kitą.

Buvo gauta tesimo medicinos ekspertų išvada (b.l. 114-119 T. 3), kad iš tiesų K. G. mirtis galėjo įvykti prieš 6-12 val. iki jos lavono teismo medicinos tyrimo, kad pilvo srities sužalojimas padarytas neužilgo prieš mirtį, tai yra iki kelių valandų prieš nukentėjusiosios mirtį. Pilvo srities sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio kontaktuojant su kietu buku, ribotu paviršiumi. Neatmestina galimybė, kad tai galėjo būti padaryta nukentėjusiajai pačiai nugriuvus ir atsitrenkus pilvo sritimi į tokio pobūdžio paviršių. Taip pat ekspertai neatmetė galimybės, kad iš karto po patirto pilvo srities sužalojimo, kol dėl ūmaus vidinio nukraujavimo išsivystė šokas, K. G. galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus, tame tarpe nueiti apie 19 metrų, atrakinti duris ir panašiai. Laikas, per kurį nukentėjusioji galėjo atlikinėti tokius savarankiškus veiksmus – nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių. Sunkus girtumo laipsnis, ekspertų nuomone, taip pat netrukdė jai atlikinėti savarankiškus veiksmus, tačiau įtakojo judesių koordinaciją.

Teismo medicinos ekspertas J. R. (turintis 23 metų darbo stažą), kuris buvo vienas iš ekspertų, atlikusių minėtą ekspertizę, apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pilvo sužalojimas K. G. galėjo būti padarytas minėtai pilvo vietai kontaktuojant su kietu buku (atsikišusiu) paviršiumi, tai yra galėjo būti padarytas tiek spiriant koja, tiek suduodant smūgį ranka. Yra tikimybė, jog nukentėjusioji tokį sužalojimą galėjo pasidaryti ir krisdama, jeigu pagal bylos duomenis yra nustatyta, kad ji buvo nukritusi. Ekspertas patvirtino, kad po tokio sužalojimo K. G. kurį laiką (iki valandos) galėjo judėti, galėjo nueiti ir nutartyje skirti ekspertizę minimus devyniolika metrų, atrakinti bei užrakinti buto duris. Po pilvo sužalojimo ji dėl patiriamo skausmo turėjo dejuoti, tačiau išgerto alkoholio kiekis skausmą sumažino. Šio eksperto nuomone K. G. pilve rasta poodinė kraujosruva nesusijusi su pilvo sužalojimu (su plonosios žarnos pasaito plyšimu), kadangi ji yra pilvo apatinėje dalyje, ties dešine kirkšnimi, tai yra per žemai ir toks kontaktas tikrai negalėjo paveikti pilvo sienos ir dėl to plyšti žarna. Jo nuomone tokie sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo vieno poveikio, tiek nuo dviejų poveikių (taip pat ir krentant). Ekspertas taip pat paaiškino, kad toks pilvo sužalojimas nebūtų būdingas krentant blaiviam žmogui, kadangi suveiktų savisaugos instinktai, žmogus ištiestų ranką ar panašiu būdu saugotųsi nuo kontakto. Tačiau neblaivus žmogus krenta savaime, su pagreičiu ir tokiais atvejais savisaugos instinktai neveikia. Eksperto J. R. nuomone, tai kad K. G. pilvo srityje, toje vietoje kur yra pilvo pasaitas nėra kraujosruvos, neatmeta tikimybės, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti krisdama atsitrenkusi ta vieta į kampą (stalo, lovos ar pan.), kadangi žmogui būnant su drabužiais, sužalojimų dažnai iš viso nelieka.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto duomenimis, nes ekspertizę padarė aukščiausią kvalifikacinę kategoriją ir labai didelį ekspertinio darbo stažą (atitinkamai 23 ir 35 metus) turintys teismo medicinos ekspertai. Be to, tokios išvados motyvus vienas iš ekspertų detaliai pagrindė paaiškindamas tokios išvados priėmimo motyvus teisiamojo posėdžio metu.

Taigi tiek atliktoje komisijinėje teismo medicinos ekspertizės išvadoje, tiek eksperto J. R. paaiškinime teisme ne tik patvirtinama, kad nukentėjusioji K. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai yra galėjo judėti, vaikščioti, atsirakinti ar užsirakinti buto duris, atsigulti ir panašiai, bet ir nurodoma, jog pilvo sužalojimas galėjo būti padarytas tiek spiriant koja, tiek suduodant kumščiu, tiek ir pačiai nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus pilvo sritimi į kietą buką, ribotą paviršių (jeigu yra duomenų, kad ji buvo nukritusi) turintį daiktą. Kaip matyti iš liudytojų G. V., A. M., R. K., I. B., T. L. parodymų, nukentėjusioji K. G., būdama neblaivi, sunkiai vaikščiodavo, eidama griuvinėdavo. A. M. be to nurodė, kad ne kartą nukentėjusioji, būdama neblaivi, pas T. G. kambaryje stodamasi nukrisdavo ant senovinio ąžuolinio stalo. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolų, bute, kuriame gyveno (ir buvo rasta mirusi) nukentėjusioji K. G., irgi yra ne vienas kietą buką, ribotą paviršių turintis daiktas (staliukas, prie kurio buvo rasta nukentėjusioji, stalas, spintelės, vonia).

Remiantis teismų praktika, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. O visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Įvertinant visa tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis A. G. padarė savo sutuoktinei mirtį sukėlusį pilvo sužalojimą su plonosios žarnos pasaito plyšimu. Jis pats nuosekliai neigia tokius veiksmus atlikęs. Niekas iš apklaustų liudytojų šios aplinkybės taip pat nepatvirtina. O nukentėjusioji, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kurių tikrumu kolegija neturi pagrindo abejoti, nevengdavo vakare ar net naktį, užmigus kaltinamajam A. G., eiti pas kaimynus (ypač į (duomenys neskelbtini) butą pas T. G. bei I. B.) išgerti alkoholinių gėrimų ir vėl grįžti namo. Kad tai ji galėjo padaryti (grįžti namo) patvirtino jau minėta teismo medicinos ekspertų išvada ir bei specialistų paaiškinimai teisme, todėl sužalojimą pilve, nuo kurio K. G. mirė, galėjo padaryti ir kiti asmenys. Dar daugiau, kaip matyti iš ekspertizės akto bei eksperto J. R. paaiškinimo, kurių patikimumu kolegija neturi pagrindo abejoti, sužalojimas pilve K. G. galėjo atsirasti ir pačiai nukentėjusiajai nugriuvus bei atsitrenkus pilvo sritimi į kietą buką, ribotą paviršių.

Taigi išdėstytų duomenų visuma nėra pakankama, o išdėstytos abejonės, kurių negalima pašalinti, neleidžia konstatuoti, jog būtent kaltinamasis A. G. padarė savo sutuoktinei K. G. mirtį sukėlusius sužalojimus ir tokiu būdu tyčia ją nužudė. Todėl teismas, anksčiau išdėstytais duomenimis ir motyvais darydamas išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis A. G. dalyvavo padarant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytą nusikalstamą veiką, šiuo pagrindu priima išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamąjį A. G. išteisinant šiuo pagrindu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. J. civilinis ieškinys dėl 1947 litų turtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p, 3 p išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones ­– dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. J. civilinį ieškinį A. G. dėl 1947 litų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus turėjusius reikšmės šią bylą tirti ir nagrinėti, voką, su cigarečių nuorūkomis ir vienu degtuku, voką, kuriame yra A. G. rankų panagių turinys, voką, kuriame yra A. G. seilių pavyzdys, sunaikinti, o pagalvę, paklodę, nukentėjusiosios K. G. kelnes, marškinėlius, A. G. kelnes, marškinėlius – grąžinti išteisintajam.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.