- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e1-551-853/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24322-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, slaugo neįgalų asmenį, administracine tvarka nebausta, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. J. sukėlė fizinį skausmą mažamečiams asmenims, o būtent: 2023 metų liepos 1 dieną, apie 20.00 val., Mažeikių mieste, Taikos gatvėje esančio daugiabučio namo Nr. 18 kieme, suėmusi už kairės rankos žasto mažametei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), jį stipriai spaudė ir tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į kairį skruostą mažametei U. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią K. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamoji K. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 metų liepos 1 dieną, ji su savo vyru A. J. ir savo sūnumi A. J., kuriam šiuo metu 11 metų, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad vakare jos sūnus, žiūrėdamas per virtuvės langą, pradėjo šaukti, ant ko ir kodėl jis šaukė, ji gerai nežino, bet kai jo klausė, jis jai sakė, kad jis pamatė, kaip nuo Taikos g. 18 namo verkdama pareina jo sesuo K. J., kuriai šiuo metu 15 metų. K. netrukus parbėgo į kambarį, ji buvo nusiverkusi, tačiau, kai ji jos klausė, kas atsitiko, ji jai nieko nesakė. K. turi neįgalumą, jos raida yra vėluojanti, ji kalba, tačiau po kažkokių įvykių ji nieko nepapasakoja, ir tą vakarą grįžusi ji jai nieko nepasakė. Tada dar atsimena, kad jos vyras pažiūrėjo per langą ir, tik jam iškišus galvą per langą, kažkas iš apačios sušuko „čiulpk b...“. Kas šaukė, jos nematė, tačiau girdėjosi aiškiai. Ji tada, labai supykusi, išėjo į lauką išsiaiškinti, kas atsitiko, iškart suprato, kad jei jos dukra K. grįžo verkdama, tai ją vėl apstojo mergaitės iš kito kiemo. Todėl ji kartu su savo sūnumi A. išėjo jų ieškoti, kad galėtų su jomis pasikalbėti ir paklausti kas atsitiko. 2023 m. liepos 1 d. apie 20.00 val., išėjusi į lauką kartu su savo sūnumi A., prie Taikos g. 24 namo, kieme pastebėjo K. K., kurią žino iš matymo, ji yra Urtės sesuo ir, prie jos priėjusi, pasakė, kad ieškotų savo sesės. K. ji nelietė, tarp jų buvo maždaug 1,5 metro atstumas ir, tai jai pasakiusi, abu su sūnumi nuėjo į Taikos g. 18 namo kiemą, kur ten pamatė su draugėmis į jos pusę ateinančią U. K.. Ji prie jos priėjo, sakė U., kad eitų į šoną pasikalbėti, tačiau ji nesutiko, todėl ji pradėjo kalbėti prie jos draugių, ji tiesiog buvo pikta, kad jos neįgali dukra grįžo namo verkdama ir norėjo išsiaiškinti kas atsitiko, todėl U. keletą kartų klausė, kas atsitiko, ji jai tiesiog sakė, kad ji klaustų savo dukros. Pradėjus su U. kalbėtis, aiškintis, kas atsitiko tarp jos ir jos dukros, kodėl ji skriaudžia jos dukrą, U. pradėjo maivytis, kalbėti su ja grubiai, dėl ko ji nesusivaldė ir dešinės rankos plaštaka U. sudavė vieną kartą per skruostą. Po to, kai U. trenkė, ji apsisuko ir kartu su sūnumi nuėjo namo. Šalia U. netoli tuo metu buvo U., tačiau, kas ji tokia yra ir kur ji gyvena, ji tikrai nežino, jokių jos duomenų neturi. Kiek toliau lyg tai buvo dar dvi mergaitės, bet tiksliai nežino, gal klysta. Jos sūnus A. buvo šalia jos. Daugiau jokių žmonių aplinkui nebuvo. Po to smūgio ji tiesiog apsisuko ir su sūnumi išėjo į namus. Po kurio laiko pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo, kas nutiko, taip pat pareigūnai truputį pabendravo su jos dukra K., ji tada buvo išsigandusi, tačiau truputį pareigūnams pasakojo, kad buvo kieme, kad žaidė su mergaitėmis ir susipyko. Vakar ji kalbėjo su savo dukra K., dar kartą apie tą dieną ir vakar ji jai papasakojo, kad U. jai įspyrė į koją, o U. trenkė jai į veidą. Kodėl ir kaip viskas ten įvyko, ji jai nepapasakojo, todėl ji nežino. Su U. jų kieme pastoviai kyla problemų, kai tik ji ateina į jų namo kiemą, taip ir prasideda visokios nesąmonės. Ji pastoviai apstoja jos dukrą, greičiausiai žodžiais ją įžeidinėja, kai tik U. ateina į jų kiemą jos dukra K. grįžta namo verkdama. Ji tik nori, kad jos dukra galėtų į lauką išeiti ramiai ir ten būtų saugi, kad prie jos niekas nesikabinėtų. Ji tikrai supranta, kad negerai pasielgė, kad nereikėjo trenkti U., tačiau tikrai nesusivaldė, norėjo apginti savo dukrą, kad jos neapstotų ir neskriaustų. Dėl to, kad trenkė U. ji nuoširdžiai gailisi. Norėtų atsiprašyti ir pasikalbėti su U. mama, kad rastų kažkokį sprendimą, kad jų vaikai nekonfliktuotų ir visi galėtų tiesiog ramiai gyventi. K., kaip ir sakė apklausos pradžioje ji už rankos suėmusi nebuvo, mergaitė meluoja.
Kaltinamosios K. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
- protokolu – pareiškimu, kuriame J. K. nurodė, kad jau apie pusę metų jos dukros U. ir K. nesutaria su (duomenys neskelbtini), gyvenančia nepilnamete mergaite K. ir jos broliu A. U. ir K., tik prasidėjus nesutarimams su K. ir A., jai pasiskundė, kad minėti vaikai prie jų lenda (kaip nepaaiškino) ir tada, kai jos bando nuo jų apsigint, šie iškart nubėga pasiskusti savo mamai, kuri atėjusi aprėkia K. K. ir U. ir jos lieka visada kaltos. Ji buvo žinutėmis susisiekusi su K. ir A. mama. Prašė jos, kad pakalbėtų su savo vaikais, jog šie nebesikabinėtų prie jos vaikų, o ji pasikalbėjo su savo vaikais, kad šie nekibtų prie jų, nieko nekaltino, nes pati nemato nei kaip kieme elgiasi jos vaikai, nei kaip elgiasi jos. K. ir A. mama su ja bendrauti dėl vaikų elgesio nenorėjo. 2023 m. liepos 1 d. apie 20 val. 00 min. paskambino jos dukros K. ir U., sakė, kad nori pasikalbėti. Kalbant telefonu, U. jai papasakojo, kad su sese K. ir kitomis draugėmis buvo pas pusseserę A. kieme Mažeikiai, Taikos g. 24. Toliau U. pasakojo, kad norėjo pasikalbėti su K. gražiuoju. Tada U. pasakojo, kad į kiemą išėjo K. mama, priėjo prie U. ir pradėjo ant jos rėkti bei trenkė jai ranka į žandą, dėl ko jai dabar yra palikusi raudona žymė. Jos dukrai U. buvo sukeltas fizinis skausmas, į medikus nesikreips. Prašo asmenį surasti ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka;
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikiai, Taikos gatvėje esančio daugiabučio, kuris pažymėtas numeriu 18, kiemas. Priėjus prie pirmosios namo laiptinės, matosi įėjimas į pirmąją laiptinę, kurios durys yra tamsiai rudos spalvos metalinės durys, laiptinės durys praviros. Prieš laiptinę matyti pėsčiųjų takelis, prie takelio matyti automobilių stovėjimo aikštelė. Prie pėsčiųjų takelio, bei automobilio stovėjimo aikštelės matosi žolynas. Pridėtos foto lentelės;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios U. K. parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji buvo savo kieme, šalia buvo kitas kiemas, jos sesė pasikvietė ją pažaisti su draugėmis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo savo kieme, išėjo prie mokyklos, paskui jos sesė ją pasikvietė pažaisti. Ji buvo su drauge. Ji pamatė tos moters dukrą, nuėjo su ja pasikalbėti, kodėl ji jas apkalbinėja. Ta mergaitė vardu K. Ji gražiai su ja kalbėjo, kodėl ji ją „fotkina“, jos sesę ir apkalbinėja jas. Ji ją pastūmė, pataikė čia (parodo dešinės pusės pilvo šoną) ir nubėgo pasakyti savo mamai. Jos tėtis išlindo pro langą, ir pradėjo jas visaip vadinti. Jos išsigando ir pabėgo, nes bijojo, kad jos tėtis išeis ir joms kažką padarys. Pabėgo ji O. ir U.. Pabėgo į kažkokią laiptinę. Jų pavardžių nežino, U. yra 13, O. 12 metų. Tada jos pabuvo kelias minutes toje laiptinėje. Išgirdo, kad kažkas rėkauja. Pamatė, kad ta moteris buvo prie jos sesės. Jos priėjo prie tos moters, pradėjo kalbėti, kodėl ji lenda prie K., kodėl yra šiame kieme, ji pasakė, kad pasakytų savo dukrai, kad ji „nefotkintų“ jų ir visaip nevadintų. Jos gražiai kalbėjo, ji jai dėjo į žandą ir išėjo iškėlusi galvą. Po įvykio jos žandas apie 20 minučių buvo visas raudonas, negirdėjo viena ausimi. Jos draugė labai supyko ir paskambino policijai. Ji apie visą įvykį pasakė savo mamai, ji atvažiavo, viską pasirašė. O ta moteris po visko išėjo namo, nieko nesakiusi. Jai vieną kartą trenkė į kairįjį žandą su ištiestu delnu. Pajuto skausmą, ausyje girdėjo kaip zyzė, žandas buvo visas raudonas. Jai skaudėjo 8 balų skausmu, skausmas truko apie 20 minučių. Nelabai suprato, kodėl moteris jai trenkė. Po įvykio prieš kelias dienas matė tą moterį, vaikščiojančią su savo vaikais. Ji jos neatsiprašė. Jei ji jos atsiprašytų, būtų nustebinta, nes ji nekenčia jos. Nežino ar ji priimtų tos moters atsiprašymą. Iš savo kiemo į kitą kiemą, kur įvyko įvykis, truktų nueiti 5 minutes. Kieme, kur viskas vyko buvo jos sesuo, ji viską matė ir buvo šalia jos. Sesuo kieme buvo su savo drauge, jos vardo nežino, nežino, kur ji gyvena. Sesuo su drauge į tą kiemą atėjo pažaisti su kitais draugais, bet paskui tie draugai išėjo ir jos pasikvietė jas ateiti. Sesuo negrįžo į savo kiemą, nes tam kitame kieme jai patinka labiau žaisti, ten yra sūpynės, žaidimų aikštelė. Jų kieme yra dvi sūpynės, bet toliau yra krepšinio aikštelė. Moters dukra K. buvo tame pačiame kieme, kur buvo jos sesuo su drauge. Ji buvo prie suoliukų. Sesė buvo prie sūpynių, jas skyrė keli žingsniai. Moters dukra K. buvo su keliais draugais, mergaitėmis. K. buvo nustebusi ją pamačiusi, nes ji, jai atrodo, žinojo, apie ką ji norėjo pašnekėti. Ji tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Kai pereidavo tą kiemą, K. iš karto išsitraukdavo savo telefoną ir fotografuodavo. Ji sužinojo, kad K. ją apkalbinėja iš jos draugės, kuri taip pat bendravo su K.. Jai papasakojo, kad K. sako, kad ji kerpasi plaukus, baisiai rengiasi, vadino negražiais žodžiais, kurių nenori sakyti, tą patį sakydavo apie jos sesę. Taip pat sakė, kaip ta draugė gali su ja bendrauti, nes ji labai nedraugiška, mušasi, bet ji nesimuša. Kai priėjo prie K. ir pasisakė dėl apkalbų, fotografavimo, ji jai garsiai pasakė atsiknisti nuo jos ir ją pastūmė, tada ji ją pastūmė ir ji pabėgo. Jai daugiau nieko nesakė, tik du kartus pakartojo, dėl ko ji taip elgiasi. K. ją pastūmė su alkūne, ji buvo nusiskusi nugara, ir pataikė tiesiai jai į šoną, ji truputį pasilenkė į šoną, pasitraukė, jai skaudėjo. Po kelių sekundžių, kai jai nebeskaudėjo, ji pastūmė K. su dviem rankomis į nugarą. Kai ji pastūmė K., ji jai pasakė ar gali atsiknisti nuo jos ir pabėgo. Kai du kartus pakartojo K., kodėl ji ją „fotkina“, apkalba, ji jai nieko nesakė, gal tyliai sakė, kad „nefotkina“, ką čia išsigalvoja. Kai Kamilė jai pasakė atsiknisti, ji jai nieko nesakė, ji nubėgo prie laiptinės ir pradėjo garsiai šaukti mamą. Įvykio metu K. draugės tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Tos draugės jai sakė, ar ji gali pasitraukti, ko ji čia lenda, ji jai nieko nepadarė. Jos jai tai sakė, kai ji pasakė, kodėl „fotkina“. Ji truputį pasitraukė, nieko nelietė ir tiesiog sakė, kodėl „fotkina“. Tai buvo ne pirmas pokalbis su K.. Yra kalbėjusios, kai jos draugė jai papasakojo, kad ją apkalbinėja, ji nuėjo į jos kiemą ir su ja kalbėjosi. Ji sakė gerai, gerai, nieko nebedarys. Praėjo apie mėnuo laiko nuo pirmo pokalbio iki šio įvykio. Po pirmojo pokalbio, K. nepasikeitė, vis tiek elgėsi taip pat, apkalbinėjo, „fotkino“. Su K. mama kalbėjo apie 5 minutes. Ji tai moteriai pasakė, kad ji pirma atsakytų į jos klausimą, tada ji jai atsakys. Kai pasakė, kad pasakytų savo dukrai, kad ją neapkalbinėtų, ji jai trenkė. Jai trenkė dešinės rankos ištiestu delnu ir pataikė į kairįjį žandą. Smūgio metu, moteris jai nieko nesakė, po smūgio jai taip pat nieko nesakė ir tiesiog išėjo. Be minėtų dviejų pokalbių su K., ji prieš tai su ja sutardavo gerai, kol ji nepradėjo apkalbinėti jos sesės. Po įvykio tame kieme nėra buvusi, tik pereidavo. K. rodė nuotraukas jos draugei S., kuriose yra ji. S. buvo 13 metų, ji gyvena (duomenys neskelbtini), bet ji atvažiuodavo pas ją, kad pabendrauti su ja. Ją atveždavo tėtis. Bendravo su S. apie 2 mėnesius, savaitgaliais. S. močiutė gyvena tam pačiame kieme, kur gyvena K.. Po jai suduoto smūgio, ji priėjo prie sesės, o jos draugė ėjo pasikalbėti su ta moterimi. Draugė O. paskambino policijai. Kai jai trenkė sesė stovėjo šalia jos, bet truputį toliau. Jos paraudusį žandą matė sesė, draugės O. ir U.. Kai moteris jai trenkė, draugės O. ir U. stovėjo šalia, jos tikrai viską matė ir girdėjo. Kai po įvykio sutiko tą moterį, ji išsigando, nes galvojo, kad ji kažką jai padarys. Kai šaukėsi mamos, K. jautėsi išsigandusi, nes gal galvojo, kad ji bėgs paskui ją. K. neverkė. Po įvykio, jai suduoto smūgio ji jautėsi nustebusi;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios K. K. parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad K. ją „fotkindavo“, apkalbinėdavo, jai tai nepatiko ir ji pasakė savo sesei, kad jai pasakytų, kad jai tai nepatinka. Tą dieną U. priėjo prie K., jai nieko nedarė, K. pastūmė U., o U. taip pat ją pastūmė, bet nestipriai. K. garsiai pradėjo šaukti mamą. Išlindo K. tėtis per langą, kad jos nelįstų prie K.. Jos jai nieko nedarė, tiesiog jai norėjo pasakyti, kad „nefotkintų“ ir panašiai. Išėjo K. mama ir brolis. Ji pasiliko viena, atėjo pas ją, paėmė stipriai už rankos ir paklausė, kur jos sesė ir kodėl jos lenda prie K.. Tada ji surado jos sesę ir jos drauges. K. mama labai ant U. šaukė. U. pasakė, kad jos nieko nelindo, kad jos dukra pati kalta, kad taip daro. O tada prasidėjo tas įvykis, kai ta moteris trenkė U. U. paliko labai raudona ant žando. O ta moteris ir K. brolis išėjo namo, kaip nieko nebūtų buvę. Tada O. pagailėjo U. ir paskambino policijai, nes taip neturėtų būti, kad suaugusi moteris trenktų vaikui. Atvyko policija, paklausinėjo jų, taip pat nuėjo paklausinėti K. mamos. Tada jos palaukė ir paskambino jų mamai, kad taip įvyko. Policija paklausė jų, ar jų mama galėtų atvažiuoti. Jos jai paskambino, atvažiavo mama, viską pasirašė. Mama pasakė, kad tikrai rašys pareiškimą. Įvykis įvyko prie didžiosios „Maximos“, prie žaidimo aikštelės, kuri yra prie futbolo stadiono, adreso tiksliai neatsimena. Įvykis įvyko prie laiptinės. Kad ją apkalba Kamilė, jai pasakė draugės G. ir A., kurios gyvena toje pačioje laiptinėje kaip K.. K. brolis labai „mandravojo“, kad joms bus blogai, jis nieko nekalbėjo, tiesiog žiūrėjo, kas ten vyko. Į tą kiemą atėjo pas draugus, jie negyvena tame kieme. Negali pasakyti, kodėl atėjo į šį kiemą. Nebuvo savo kieme, nes tame kieme yra fainiau, gali pažaisti gaudynių. Draugai išėjo iš to kiemo. Ji norėjo būti lauke su savo sese ir jos draugėmis. Ji jų laukė. Paskui atėjo jos sesė, draugės O. ir U.. Kieme dar buvo jos buvusi klasiokė R. ir kiti vaikai, kurių nepažįsta. K. taip pat buvo, ją matė, ji buvo su drauge. Ji sėdėjo ant suoliuko, o K. su drauge buvo prie sūpynių, maždaug 10 žingsnių nuo jos. Jos apkalbinėjo ją, sakė, kad neturi draugų, nes sėdi viena. Savo sesei paskambino dar prieš tai, kai išgirdo, kad K. kalba apie ją. Kai atėjo U., atėjo prie jos, atsisėdo ant suoliuko, ji pasakė, kas vyksta, ir tada, kai K. jau ėjo link savo laiptinės, U. pasakė, kad gerai, gali nueiti ir paklausti K., kodėl ji apkalbinėja ir „fotkina“. U. nuėjo, paklausė, kodėl ji taip elgiasi, ar jai patiktų, kad su ja taip elgtųsi, ji pasakė ne ir pastūmė U.. U. pasakė, kad K. ją apkalbinėja, kad neturi draugų ir ją „fotkina“. Kai tą dieną buvo tame kieme, vieną kartą matė, kad ji kažką darė telefonu ir buvo nukreipta kamera į ją. U. K. pasakė vieną kartą, kodėl ji fotografuoja. K. nieko nedarė, nieko nesakė, žiūrėjo į žemę, norėjo išeiti. U. K. klausė, ar ji galėtų jos atsiprašyti. K. pasakė garsiai palikti ją ramybėj ir pastūmė U.. K. padėjo rankas U. ant pečių ir ją stipriai pastūmė. Jos buvo veidu viena į kitą. Kai K. pastūmė U., ji nenukrito, tik truputį atsitraukė. U. po pastūmimo K. nieko nesakė, tada U. pastūmė K.. U. irgi priėjo prie K. iš priekio ir pastūmė K. paėmusi už pečių. Po to, kai U. pastūmė K., ji bėgdama garsiai šaukė mamą. Kai išėjo K. mama, ji buvo viena. Kai ta moteris priėjo prie jos, ji paėmė jai stipriai už rankos (parodo kairės rankos žastą) ir pasakė, ko jos skriaudžia jos dukrą, paklausė, kur yra jos sesė su draugėmis, pasakė, skambinti joms, arba bus labai blogai. Kai ją suėmė už rankos, jai labai skaudėjo, 7 balų skausmu. Jai skaudėjo, nes ji labai suspaudė jai ranką. Po suspaudimo žymių neliko. Kad jai skauda tą ranką, pasakė sesei U., tai jai pasakė, kai susitiko, kai K. mama kalbėjo su U.. Girdėjo K. mamos ir sesės U. pokalbį. Kai K. mama priėjo prie U., pasakė, ko ji stumdo jos dukrą, ką ji jai padarė, U. pasakė, ką K. jai darė. Tada U. pasakė, kad K. pirma pastūmė U., ir K. yra pati kalta. Bet K. mama netikėjo. U. pasakė, kad norit tikėkit, norit ne ir tada K. mama trenkė U.. Kai K. mama jai suspaudė ranką, ji jai pasakė ar gali paleisti, o ji pasakė, kad nepaleis, kol nepasakys, kur tiksliai jos sesė su draugėmis yra. Daugiau kitų veiksmų K. mama neatliko. Ją laikė kokias 8 sekundes. Sesė U. buvo pabėgusi į kažkokią laiptinę, tada K. mama pamatė ją ir pasikvietė, kad nori pakalbėti. U. į kiemą grįžo su draugėmis. Draugės buvo šalia jos, kai U. kalbėjo su K. mama. Kai jos mama atvažiavo, ji pasakė jai, kad K. mama jai buvo suėmusi už rankos. Kai K. mama trenkė U., ji tiesiog išėjo su K. broliu. Po trenkimo U., O. sakė K. mamai kaip ji galėjo kelti ranką prieš vaiką, ji atsakė, kad nereikėjo lįsti prie jos dukros. Po įvykio į tą kiemą neina. Po kelių dienų buvo sutikusi K. mamą, nieko nekalbėjo, tiesiog prasilenkė, ji keistai į ją pažiūrėjo. Ji buvo išsigandusi, bijojo, kad jai kažką pasakys. Tuo metu ji buvo viena;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. K. parodymais, kur ji parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 20.00 val., jai paskambino jos dukra K. K. ir paklausė jos, kada ji grįš ir pasakė, jai, kad ir U. su ja nori pasikalbėti, tada telefoną perdavė U. ir U. jai pasakė, kad A. ir K. mama jai trenkė. Ji jai sakė, kad A. mama jai trenkė su delnu per žandą. Tada ji paklausė, kas nutiko, kodėl taip pasielgė, o jos dukra U. jai papasakojo, kad ji su tokia mergaite iš kiemo, vardu K. norėjo ramiai pasikalbėti, tačiau ta K. ją pastūmė, tada ir jos dukra U. pastūmė K. ir tada K. išbėgo namo. Tada iš namų išėjo K. mama, priėjo prie jos dukrų U. ir K. K., jas aprėkė ir tada vieną kartą trenkė rankos delnu jos dukrai U. į žandą ir tada vėl išėjo namo. Šį įvykį pasak jos dukros U. matė kažkoks senukas, kuris vedžiojo šunį, bet kur jis gyvena ar koks jo vardas, mergaitės nežino, jokių jo kontaktinių duomenų neturi. Daugiau suaugusių asmenų tenai nebuvo. Dar kieme buvo dvi jos mergaičių draugės O. ir, jei neklysta, U., kurios buvo atvažiavusios į Mažeikius iš (duomenys neskelbtini), jos taip pat yra gal 12 ar 13 metų, tačiau jokių kontaktinių tų mergaičių duomenų ji nežino, jų tėvų ji taip pat nepažįsta. Paskui, kai U. jai jau viską papasakojo, ji pasakė, kad jos laukia vyras ir moteris ir nori su ja pakalbėti, todėl ji pasakė, kad tuoj parvažiuos, dukra jai tuo metu nesakė, kad yra atvažiavę policijos pareigūnai. Jos dukros U. ir K. tuo metu buvo savo pusseserės A. K. kieme, kuri yra jos mirusio vyro brolio R. K. dukra, tačiau, kiek jai žinoma, A. tuo metu, kai įvyko įvykis, kieme nebuvo. Kai ji atvyko į tą kiemą, tai yra prie Mažeikių mieste esančio Taikos g. 24 namo, pamatė, kad kieme stovi policijos automobilis, o mergaitės, tai yra jos dukros U. ir K. bei O. ir U. sėdėjo prie namo laiptinės. Tada ji pabendravo su pareigūnais, jie jai papasakojo situaciją ir ji nusprendė, kad reikia rašyti pareiškimą, kadangi jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada baigus bendrauti su pareigūnais, ji pasiėmė mergaites ir jos išvažiavo namo. Dar gali pasakyti, kad, kol ji važiavo pas mergaites, ji parašė K. ir A. tėčiui žinutę į „Messenger“, kadangi jo kontaktus turėjo, nes jis yra buvęs jos bendradarbis. Ji jam tiesiog parašė, klausdama, kokią teisę jo žmona turi trankyti jos vaiką, tačiau jis jai į tą žinutę tą dieną nieko neatrašė. O kitą dieną jis jai tiesiog parašė, kad tegul jos dukros neapstoja jo dukros, ir viskas, ji dar jam parašė, kad nesinori pyktis, kad tegul jų vaikai tiesiog nemato vieni kitų ir bus gerai, tačiau jis jai nieko neatrašė. Namuose ji dar kalbėjosi su savo dukromis, jos jai dar kartą papasakojo tą patį, kad U. norėjo pasikalbėti su K., tada K. ją pastūmė, U. tada taip pat pastūmė K. ir K. išėjo namo, o tada atėjo K. mama, apšaukė jos dukras ir trenkė vieną kartą jos dukrai U. per žandą. Šį įvykį matė ir jos dukra K., kuriai šiuo metu yra 10 metų. Kai ji atvyko pas savo mergaites, ji jau nematė, kad U. skuostas būtų raudonas, tačiau U. jai sakė, kad jai truputį zvimbė ausyje, jei gerai atsimena, ji jai rodė kairę pusę, tai, mano, ir smūgis jai kliuvo į kairį skuostą. Jos dėl šio įvykio greitosios nekvietė, į ligoninę taip pat nevyko, jokių vaistų U. nereikėjo, tiesiog tą dieną jai skaudėjo, o kai kitą dieną paklausė, kaip ji jaučiasi, U. jai pasakė, kad jai jau viskas gerai. Jos kitai dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 1 d. vykusio konflikto metu įtariamoji K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. suimdama už rankos ir ją stipriai spausdama, apie tai sužinojo tik teisme, jos apklausos metu, jai pati dukra K. apie tai nebuvo nieko sakiusi, todėl visų aplinkybių ji nežino. Dėl dukrai K. sukelto fizinio skausmo ji civilinio ieškinio nereikš, kaip suprato iš savo dukrų parodymų duotų teisme, jos su įtariamąją taikytis nenori, dėl kokios priežasties jos to daryti nenori, įvardyti negali.
BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios K. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi ji 2023 m. liepos 1 d. apie 20.00 val. smurtavo prieš du mažamečius asmenis, t. y. K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai suėmė už kairės rankos žasto, kurį stipriai suspaudė ir sukėlė fizinį skausmą, bei U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) trenkė dešinės rankos delnu į kairį skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, K. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji kaltę visiškai pripažino tik dėl naudoto smurto U. K. atžvilgiu, tuo tarpu nepripažino kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo K. K., tačiau jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. protokolu-pareiškimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų K. K., U. K. ir liudytojos J. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, taip pat kita byloje esančia medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2023 m. spalio 19 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji K. J. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, baudos neturi galimybės sumokėti, nes yra nedirbanti.
Kaltinamosios K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajai K. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis)), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka anksčiau nebausta, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, slaugantį neįgalų asmenį, ištekėjusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi. 2023 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog K. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmės rūšių – areštą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, K. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal LAT išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veika padaryta spontaniškai, duomenis apibūdinančius kaltinamąją, jog ji anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 6, 7 ir 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas K. J. atidėtinas, atsižvelgiant į tai, jog ji slaugo neįgalų asmenį, neskiriant intensyvios priežiūros.
K. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 14 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. J. pripažinti kalta padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7 ir 8 punktais K. J. paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 22.00 val. iki 7.00 val., neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus K. J. panaikinti 2023 m. liepos 14 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią K. J. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
K. J. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai K. J..
Išaiškinti K. J., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.