- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-139-813/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25858-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Arūnas Paštuolis, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamąjį įsakymą nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu įskaityti periodai.
UAB „G.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš L. K. UAB „G.“ naudai priteista 520,75 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. K. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. gegužės 29 d. apie 17.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo stalo slapta pagrobė J. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A32“, 215 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai J. N. 215 Eur turtinę žalą.
2. Be to, L. K. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m liepos 21 d. apie 00.35 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino parduotuvės „G.“ nuleidžiamuose vartuose esančias ventiliacijos angos plastmasines groteles, kurių vertė 26,97 Eur, durų rankeną, kurios vertė 30,44 Eur, išdaužė durų stiklo paketą, kurio vertė 130,80 Eur, tuo padarydamas UAB „G.“ bendrą 188,21 Eur žalą.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, sušvelninant bausmę, paskirtą už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Nurodo, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung A32“ yra grąžintas savininkei J. N., pastaroji pretenzijų neturi, todėl už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra per griežta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant bausmę už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, o taip pat skiriant galutinę subendrintą bausmę.
Dėl bausmės
6. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.
8. L. K. padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.
9. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. K. eilę kartų teistas. Duomenys apie L. K. teistumus ir baustumus administracine tvarka rodo, kad jis sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nemoka jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, niekur nedirba. Nusikalstamas veikas jis pradėjo vykdyti būdamas nepilnamečiu, jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos L. K. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Šie duomenys rodo, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, tiek už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – areštus.
11. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į kitas šios nutarties 9 punkte numatytas aplinkybes, už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą paskyrė arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui artimą bausmę. Nors apeliantas mano, kad už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam turėtų būti nustatytas trumpesnis arešto terminas, kadangi pavogtas mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas savininkei, pastebėtina, kad mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajai grąžino ne pats nuteistasis savanoriškai, o policijos pareigūnai po to, kai jį šiems perdavė asmuo, kuriam L. K. jį buvo pardavęs. Tad šiuo atveju aplinkybė dėl pavogto daikto grąžinimo savininkei nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir paties nuteistojo pavojingumo visuomenei nemažina, todėl nėra pagrindo ir švelninti paskirtos bausmės.
12. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas subendrinęs už atskirus baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes, paskirtą subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė L. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo atveju simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
13. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
14. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl L. K. gynybos patyrė 162,60 Eur išlaidų (3 t., b. l. 11-15).
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi nuteistajam L. K. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis L. K. niekur nedirba, sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Paskirtų administracinių nuobaudų nesumokėjęs. Duomenų apie nuteistojo turimą nekilnojamąjį ar kokį kitą materialinę vertę turintį turtą byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. K. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.