Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. 2-701/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
2-701/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Donatas Šernas
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
J. J., LIVILA
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-701/2014Procesinio sprendimo kategorija 116.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. P. prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 pagal ieškovo J. J. firmos „Livila“ (dabar - uždaroji akcinė bendrovė „Livila“) ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. J. firma „Livila“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ūkininkui A. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 115 000 Lt skolos, 24 396 Lt delspinigių, iš viso 139 396 Lt, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ūkininko A. P. ieškovui J. J. firmai „Livila“ 115 000 Lt skolos, 24 396 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3788 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovas A. P. kreipėsi į teismą su 2014 m. sausio 9 d. prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, prašydamas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, leidžiant jam mokėti išieškotojui kas mėnesį po 3000-4000 Lt iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti vykdymo veiksmus. Prašyme teigė, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 663 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo jį pateikti įrodymus, kad išieškomą sumą su vykdymo išlaidomis sumokės per šešis mėnesius, darant išskaitas iš pajamų. Pažymėjo, kad jis neturi galimybės sumokėti priteistas sumas per šešis mėnesius, todėl prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą. Paaiškino, kad turto arešto akte nurodyta žemė yra naudojama ūkinei veiklai. Iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos naudojamos tiek jo poreikiams tenkinti, tiek grūdams ir technikai pirkti. Iš jo veiklos naudą turi piliečiai, vartodami produkciją, valstybė gauna mokesčius. 2011, 2012 balansai patvirtina, kad jo pajamos ir veikla yra tolygi ir pelninga. Balansai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis neturi realių galimybių priteistą sumą sumokėti, neišdėstant sprendimo įvykdymo. Dokumentai, anot jo, patvirtina, kad jis yra mokus, turi nuolatines pajamas. Ieškovo metinė apyvarta sudaro 20-30 milijonų, todėl jo interesai nebus pažeisti, bus išsaugotas atsakovo verslas. Atsiskaitymui su ieškovu atsakovas pasirengęs skirti kas mėnesį po 3-4 tūkstančius. Atsakovo teigimu, patenkinus jo prašymą, būtų įgyvendinta šalių interesų derinimo taisyklė ir užtikrintas socialinis teisingumas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovo A. P. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinti atsakovo prašymą nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų. Nurodė, kad šiuo atveju CPK 663 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta lengvatinė išieškojimo iš fizinio asmens turto taisyklė - draudimas nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, jei skolininkas objektyviai gali įvykdyti sprendimą per 6 mėn. laikotarpį, atliekant išskaitymus iš jo pajamų. Anot teismo, šios specialios lengvatinės taisyklės taikymas savaime sukelia pasekmes, iš esmės prilygstančias sprendimo vykdymo išdėstymui 6 mėn. laikotarpiui - teismo sprendimas tokiu atveju vykdomas ne iškart, o išdėstomas per 6 mėn. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybė, kad skolininkas iš savo pajamų negali įvykdyti sprendimo per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, automatiškai nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Anot teismo, jei skolininkas negali pagrįsti, kad sprendimo įvykdymas bus įmanomas 6 mėn. atliekant išskaitas iš skolininko pajamų, tuomet privalo būti taikomos bendrosios išieškojimo taisyklės ir išieškojimas vykdomas nedelsiant iš viso skolininko turto. Kitoks CPK 663 straipsnio 1 dalies taisyklių aiškinimas, anot teismo, lemtų teismo sprendimo privalomumo paneigimą, taip pat faktinį draudimą visais atvejais vykdyti išieškojimą iš skolininko turto. Todėl teismas sprendė, kad negalėjimas įvykdyti sprendimą per 6 mėnesius, darant išskaitas iš pajamų, nesudaro pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą.

Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, kad įvykdžius sprendimą, bus sužlugdytas jo verslas. Pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu neatsakė į klausimą, kiek dirbamos žemės jis nuomoja, todėl teismas tai vertino, kaip tikslingą tikrosios padėties nuslėpimą. Be to, atsakovas nenurodė, kokią įtaką turės jo verslo sužlugdymui, jeigu bus realizuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, nesusijęs su jo veikla, pvz. miško paskirties žemės sklypas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas ir kt. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie turimą turtą, todėl tokį atsakovo elgesį vertino kaip nesąžiningą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateikti balansai neatspindi jo padėties 2014 metų sausio mėnesį. Be to, balansai, anot teismo, sudaryti ne pagal realią situaciją, o nežinia kaip, nes 2011, 2012 metų balansuose grafoje ilgalaikis turtas nėra įtraukta dirbama žemė; žemės ūkio padargai; 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje yra nurodyta, kad gauta pardavimo pajamų 19 959 Lt už pieną, medų. Tuo tarpu pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pieno ir medaus negamina. Taigi, duomenys balansuose yra neteisingi. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepagrindė, kad gaunamos pajamos yra tokios, kokios nurodytos balansuose. Neteisingų balansų sudarymą teismas taip pat vertino kaip atsakovo nesąžiningumą.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui nei lito, jo pozicija yra tokia, kad jis ieškovui nėra skolingas, be to, atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį: nėra sąskaitų išrašų, nepateikta išsamių duomenų apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesiekia vykdyti prievolės, o siekia kaip įmanoma ilgiau užvilkinti sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi realias galimybes įvykdyti sprendimą, nes turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismas taip pat pabrėžė, kad terminas įvykdyti prievolę suėjo 2009 m. spalio 31 d., tačiau prievolė iki šiol vykdyti net nepradėta. Teismo vertinimu, patenkinus prašymą ir išdėsčius sprendimo vykdymą, būtų pažeistos proceso šalių teisėtų interesų proporcijos, nes atsakovas turėtų galimybę ir toliau naudotis ieškovo lėšomis, o ieškovas ir toliau negautų priteistų pinigų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir išdėstyti skolos mokėjimą po 5000 Lt per mėnesį, t. y. 60 000 Lt per metus. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismui buvo pateiktos deklaracijos, kurios pagrindžia jo pajamas ir galimybes atsiskaityti. Atsakovas nevengia prievolės ieškovui.Sutinka, kad CPK 663 straipsnis tiesiogiai netaikomas šiuo atveju, bet teigia, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra tiesiogiai susijęs su CPK 663 straipsniu. Pasak apelianto, jeigu atsakovas turėtų realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą per 6 mėn., tai nereikėtų kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nepagrįstai teismas teigia, kad nėra pagrindo spręsti, jog ūkininko ūkis bus sužlugdytas, nes atsakovas valdo 150 ha žemės, o nuosava žemė sudaro tik 30 ha. Šiuo metu yra areštuotas visas atsakovo turtas, t. y. sąskaitos, visas nekilnojamasis turtas, traktorius su kombainu. Negalint disponuoti lėšomis, nėra galimybės nusipirkti grūdų ir visa kita, kas reikalinga ūkiui. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas siekia parduoti ne atsakovo žemę, o kombainą, t. y. pagrindinę darbo priemonę. Akivaizdu, kad iš ūkininko atėmus kombainą, bus sužlugdytas ūkis, o naujam kombainui atsakovas lėšų neturi.Į bylą nebuvo pateikta 2013 metų deklaracija, nes ji dar nėra sudaryta. Deklaracijos už 2013 metus ir 2014 m. sausio mėnesį neruošiamos. Be to, atsakovas patvirtino, kad ūkinės veiklos apimtys jau keleri metai iš esmės nesikeičia.Nepagrįstai teismas teigia, kad atsakovas vilkina savo prievolės įvykdymą. Vadovaujantis teismo logika, kiekvienas, kuris kreipiasi į teismą su prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą, yra nesąžiningas.Teismo teiginiai, kad patenkinus atsakovo prašymą, ieškovas toliau negautų pinigų, o atsakovas naudotųsi jo lėšomis, prieštarauja logikai ir protingumo principui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Livila“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog skolininkas iš savo pajamų negali įvykdyti teismo sprendimo per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, automatiškai nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą institutą.Nors atsakovas ginčija teismo teiginius, kad jis valdo iš viso apie 150 ha dirbamos žemės, tuo tarpu nuosavybės teise jam priklausanti žemė sudaro tik 30 ha, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo ūkis dėl areštuoto turto priverstinio pardavimo būtų sužlugdytas, tačiau nenurodo jokių tokio nesutikimo motyvų.Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė, jog antstolių areštuoto turto, nesusijusio su žemės ūkio veikla, priverstinis realizavimas galėtų turėti kokią nors neigiamą įtaką ar sužlugdyti atsakovo ūkį. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog siekiama parduoti ne jo žemę, o kombainą. 2013 m. gruodžio 27 d. turto arešto akte kombainas nėra aprašytas. Atsakovo pateiktos deklaracijos yra neišsamios, neatitinka tikrovės, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog jomis negalima remtis.Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ne tai, kad jis kreipiasi dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, o būtent ta aplinkybė, kad atsakovas iki šiol nedėjo pastangų geranoriškai atsiskaityti su ieškovu. Akivaizdu, kad nepagrįsto prašymo pateikimu atsakovas siekia nesąžiningai gauti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo įvykdymo sustabdymą.Kadangi atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu net iš dalies, yra pagrindas sutikti su teismo teiginiais, kad atsiskaitymai ateityje taip pat nebus geranoriškai vykdomi, o atsakovas šiuo atveju nesąžiningai siekia vilkinti skolos mokėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo A. P. prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-262/2014)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

Prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovas nurodė, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 663 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo jį pateikti įrodymus, kad išieškomą sumą su vykdymo išlaidomis sumokės per šešis mėnesius, darant išskaitas iš pajamų. Atsakovas teigė, kad jis neturi galimybės sumokėti priteistas sumas per šešis mėnesius.

CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į skolininko pajamas tik tada, jeigu skolininkas pateiktų įrodymus, patvirtinančius CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši proceso norma reiškia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta lengvatinė išieškojimo iš fizinio asmens turto taisyklė - draudimas nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, jei skolininkas objektyviai gali įvykdyti sprendimą per 6 mėn. laikotarpį, atliekant išskaitymus iš jo pajamų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog skolininkas iš savo pajamų negali įvykdyti sprendimo per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, automatiškai nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatomą sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti įvertinta ne tik skolininko, bet ir į kreditoriaus (išieškotojo) turtinė padėtis, taip pat įvertinta, ar sprendimo išdėstymas prašomu būdu nepažeis išieškotojo teisėtų lūkesčių atgauti jam priteistas pinigines sumas. Taigi CPK 284 straipsnyje įtvirtinto sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygos ir paskirtis skiriasi nuo CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės taikymo sąlygų ir paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, o negalėjimas įvykdyti sprendimą per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, automatiškai nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnį, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad turi būti įvertinta, ar yra sąlygos taikyti sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažino, jog jis dirba 150 ha žemės, turto arešto aktas patvirtina, jog jo nuosava žemė sudaro tik 30 ha, sprendė, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog jo veikla bus sužlugdyta.

Atsakovas atskirajame skunde su minėta teismo išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta. Teigia, kad šiuo metu yra areštuotas visas jo turtas, t. y. sąskaitos, visas nekilnojamasis turtas, traktorius su kombainu. Pasak apelianto, negalint disponuoti lėšomis, nėra galimybės nusipirkti grūdų ir visa kita, kas reikalinga ūkiui. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas siekia parduoti ne jo žemę, o kombainą - t. y. pagrindinę darbo priemonę, todėl atėmus iš jo kombainą, bus sužlugdytas ūkis, o naujam kombainui atsakovas lėšų neturi.

Taigi atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog jis dirba 150 ha, o nuosava žemė sudaro apie 30 ha. 2013 m. gruodžio 27 d. Turto arešto aktu (119-122 b. l.) buvo areštuoti atsakovui priklausantys žemės sklypai, kurių bendras plotas sudaro apie 30 ha, šie žemės sklypai buvo areštuoti kartu su statiniais. Duomenų, jog buvo areštuotas kitas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, byloje nėra. Todėl atsakovo teiginys, jog buvo areštuotas jo kombainas, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovas nėra pateikęs duomenų apie visą turimą turtą (duomenų apie bankuose turimas lėšas, duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, Regitros ir pan.). Nesant tokių duomenų, negalima spręsti, ar išieškant pinigų sumas iš minėto areštuoto turto, bus iš tiesų sužlugdyta atsakovo ūkinė veikla. Kita vertus, atsakovas turi galimybę antstoliui išreikšti savo valią nukreipti išieškojimo veiksmus į kitokį turtą.

Atsakovas į bylą yra pateikęs 2011 m. ir 2012 m. balansus (110-115 b. l.). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie balansai neatspindi padėties 2014 metų sausio mėnesiui. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ūkinės veiklos apimtys keleri metai iš esmės nesikeičia, tačiau šių teiginių tinkamais įrodymais (kaip antai, jis galėjo pateikti duomenis iš bankų apie jo turimas lėšas) nepagrindė. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2011 m. ir 2012 m. balanso duomenys negali būti vertinami kaip atspindintys atsakovo turtinę padėtį 2014 metais ir dėl to, kad, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, balansuose į grafą „ilgalaikis turtas“ atsakovui priklausanti žemė nebuvo įtraukta. Taip pat atsakovas atskiruoju skundu neneigia ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo pastabos, kad 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje yra nurodyta, jog yra gauta 19 959 Lt pardavimo pajamų už pieną, medų, tačiau pats atsakovas patvirtino, kad pieno ir medaus negamina. Todėl akivaizdu, kad vertinant jo turtinę padėtį 2014 metais, 2011 m. ir 2012 m. balansų duomenimis vadovautis negalima.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas vengia vykdyti savo piniginę prievolę ieškovui. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. spalio 29 d., tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovas gera valia būtų įvykdęs nors dalį savo prievolės ieškovui. Pažymėtina, kad tokių duomenų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš tiesų yra pagrindas manyti, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir prie jo nepateikdamas duomenų, įrodančių, kokio iš viso turto jis turi šiai dienai, siekė vilkinti savo prievolės įvykdymą, nors atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nes turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Šiuo atveju nepaisant to, kad ieškovas patvirtino, jog 2013 metais jo ūkinės – finansinės veiklos apyvarta buvo 9,9 mln. Lt, apmokestinamas pelnas – 317 000 Lt (145 b. l.), t. y. kad jo finansinė padėtis yra gera, negali būti paneigtas jo teisėtas lūkestis atgauti jam priklausančius pinigus, tuo labiau, kad atsakovas iki šiol nedėjo pastangų padengti savo įsiskolinimą nors iš dalies, nors pats tvirtina, jog jis per mėnesį gauna apie 4500 Lt pelno (108 b. l.).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, kadangi teismo padarytų išvadų atsakovas neapneigė. Nenustačius proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo išdėstymą, pažeidimų, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, iš jo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, prašymą dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą pagalbą priteisimo iš antrosios šalies šalys turi pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi šiuo atveju prašymą dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme sprendžiant prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, priteisimo ieškovas turėjo pateikti iki prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, susijusių su prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėjimu, ieškovas pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, tai yra per vėlai, jos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, nepriteisiamos.

Šiuo atveju yra pagrindas atlyginti ieškovui išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimą, kas pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą yra 500 Lt. Todėl šią sumą ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui (CPK 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovui UAB „Livila“ 500 Lt (penkis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Donatas Šernas