- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- I-2299-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00290-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriui
- Pareiškėjas
- L. G.
dalyvaujant atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus atstovei Irinai Martinkevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją priimti ir išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 36V-5326, o netenkinus šio prašymo, įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją grąžinti pareiškėjos skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai su nurodymu išnagrinėti pareiškėjos skundą ir nustatyti, ar jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ar ne.
Skundžiamu sprendimu Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 36V-5326 nagrinėjimui, kaip nežinybingą ir grąžino pateiktą skundą pareiškėjai.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutikusi su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 36V-5326 ir nepraleisdama šiame rašte nurodyto termino, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri skundžiamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nežinybingą.
Pareiškėja teigia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė priimti pateiktą skundą, nes skundžiamame rašte yra nurodyta apskundimo galimybė tik Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog ji skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, su skundžiamu raštu pateiktą, 2016 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktą Nr. 1OS-91. Atsakovė taip pat pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamame rašte yra įtvirtinta vartotojo teisė pateikti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl vykdomo skundo nagrinėjimo bei jo tyrimo procedūros.
Atsakovo teigimu, pareiškėjos apskųstas raštas yra tarpinis dokumentas, kuriame nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų pareiškėjai, todėl šis dokumentas nėra laikytinas individualiu teisės aktu.
Atsiliepime atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos prašymu įpareigoti išnagrinėti jos skundą, taip pat nurodo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl ji negali būti įpareigota nagrinėti skundus dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų veiksmų.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2R-401(4R-783), kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nežinybingą.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš UAB „Kesko Senukai Digital“ įsigijo ant sienos pakabinamą skalbimo mašiną DWD-CV701PC ir prieš įsigyjant prekę, konsultavosi su prekės pardavėju dėl prekės sumontavimo galimybių. Pardavėjo atstovui atvykus į pareiškėjos namus, prekė buvo sumontuota ant sienos, tačiau kaip teigia pareiškėja, po kelių mėnesių naudojimo, ant sienos pakabinama skalbimo mašina pradėjo itin smarkiai drebėti, prekė išsijudino iš įmontuotos vietos ir dėl stiprios vibracijos padarė žalos pareiškėjos kambario sienai.
Pareiškėja dėl patirtos žalos kreipėsi į prekės pardavėją, kuris nurodė kreipti į UAB „Baltijos kontinentai“ meistrus, kurie nustatė, kad itin stipraus drebėjimo pasekmė buvo skalbimo mašinos netinkamas pritvirtinimas prie sienos, todėl buvo atsisakyta padėti pareiškėjai.
Nustačius šias aplinkybes, pareiškėja vėl kreipėsi į prekės pardavėją, kuris atsiuntė savo atstovus tinkamai pritvirtinti skalbimo mašinos. Pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo dėl sumokėtų pinigų už prekės pritvirtiną ir apgadintos kambario sienos, kreipėsi į prekės pardavėją su pretenzija atlyginti patirtą žalą. Prekės pardavėjas, įvertinęs pareiškėjos pretenziją, pasiūlė 20 Eur dovanų čekį apsipirkti pardavėjo parduotuvėje, tačiau pareiškėja manydama, kad siūloma kompensacija yra per maža, kreipėsi su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama išnagrinėti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti, ar prekės pardavėjas nepažeidė teisėtų pareiškėjos interesų.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius atlikęs tyrimą dėl pareiškėjos pateikto skundo priėmė 2016 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 36V-5326, kuriame nurodė, kad atlikus patikrinimą buvo surašytas 2016 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 1OS-91, kuris buvo pridėtas pareiškėjai prie siunčiamo rašto susipažinimui. Patikrinimo akte buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota vertinti materialaus nuostolių atlyginimo.
Pareiškėja gavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 36V-5326 ir nesutikdama su priimtu sprendimu dėl jos skundo bei remdamasi šiame rašte nurodyta apskundimo tvarka, pateikė 2016 m. gruodžio 14 d. skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, prašydama panaikinti 2016 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 36V-5326 ir įpareigoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrių tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija įvertinusi pareiškėjos skundą 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2R-401(4R-783) nurodė, kad asmuo į administracinį teismą gali kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsižvelgusi į pareiškėjos skundo turinį nurodė, kad iš esmės pareiškėja nesutinka su 2016 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktu Nr. 1OS-91, tačiau jame yra nurodytos faktinės aplinkybės, bet nėra įtvirtinta jokių privalomų vykdyti reikalavimų, todėl šis patikrinimo aktas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Vyriausioji administracinių ginčų komisija taip pat pažymėjo, kad bylas, susijusias su vartotojų teisių pažeidimu, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog iš esmės yra skundžiamas 2016 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 1OS-91. 2016 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 36V-5326 nurodyta teisė pateikti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos yra susijusi su ginčo nagrinėjimo procedūra, t. y. atliekamo tyrimo veiksmai, skundo išsprendimo terminų laikymasis ar kt. 2016 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. 1OS-91, kurį iš skundo turinio skundžia pareiškėja, nurodyta, kad vartotoja dėl materialaus nuostolio atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius patikrinimo akte nenurodė į kokį teismą pareiškėja turėtų kreiptis dėl patirtos materialinės žalos priteisimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimamų sprendimų ar priimamų procedūrinių sprendimų apskundimas nurodytas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas) 29 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės, o Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Atsižvelgiant į tai, kad nors Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius neišnagrinėjo pareiškėjos skundo iš esmės, pareiškėjos teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nėra panaikinta.
Remiantis minėtomis aplinkybėmis, matyti, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nežinybingą. Taip pat pažymėtina, kad pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, o vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Šiomis nuostatomis nurodoma, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra išankstinė ne teismo tvarka, ginčus nagrinėjanti institucija ir kreipimasis į ją nėra privalomas, taip pat kaip ir jos priimto sprendimo, kuriuo išspendžiamas skundas iš esmės, vykdymas, kuris yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, t. y. Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuriai pareiškėjos skundas nežinybingas, grąžinti pareiškėjos skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri yra išankstinė ne teismo tvarka ginčus nagrinėjanti institucija, kurios sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, matyti, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nežinybingą, o teisinio pagrindo įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją perduoti pareiškėjo skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri yra išankstinė ne teismo tvarka ginčus nagrinėjanti institucija, priimanti rekomendacinio pobūdžio sprendimus, nėra. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina pareiškėjos teisės kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.