Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ICECO žuvis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl didesniu tarifu apskaičiuoto 47 100 Eur mokesčio už 2015 metais nedeklaruotą 52,275 t apmokestinamosios pakuotės (plastikinės, metalinės, popierinės (kartoninės) kiekį. Ginčo dalykas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-02-14 sprendimo Nr. 23 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis (toliau – ir Sprendimas), kuria buvo nuspręsta iš dalies patvirtinti Marijampolės RAAD 2017-12-15 patikrinimo aktą Nr. MAKS-64 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl didesniu tarifu apskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui.

Ginčijama atsakovo Sprendimo dalimi buvo patvirtintas Marijampolės RAAD Patikrinimo aktas ir didesniu tarifu apskaičiuoto 47 100 Eur mokesčio už 2015 metais nedeklaruotą 52,275 t apmokestinamosios pakuotės (plastikinės, metalinės, popierinės (kartoninės) kiekį suma, apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius, vykdydamas 2017-11-15 pavedimą Nr. (MAKS)-MRS-1231, 2017-12-15 atliko pareiškėjos planinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumo už 2015–2016 m. mokestinius laikotarpius. Patikrinimo akte pareiškėjai už 2015–2016 m. mokestinius laikotarpius buvo apskaičiuotas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis didesniu tarifu – iš viso 57 848 Eur sumos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. mokestiniu laikotarpiu faktiškai išleido 52,275 t pripildytos gaminių pakuotės (16,349 t plastikinės, 9,366 t metalinės, 26,560 t popierinės (kartoninės) didesnį kiekį, negu pateikė deklaracijoje, todėl neapskaičiavo bei nesumokėjo 23 550 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, t. y. nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės 52,275 t kiekį nustatytas mokėtinas 47 100 Eur mokestis, kuris apskaičiuotas didesniu tarifu. Taip pat buvo nustatyta ir kitų pažeidimų, su kuriais pareiškėja sutiko. Skundžiamu Sprendimu buvo patvirtinta 51 636 Eur suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, šią sumą buvo nurodyta sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Pareiškėja iš dalies sutiko su Marijampolės RAAD patikrinimo akte ir Sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir sumokėjo papildomai apskaičiuotą mokestį už aplinkos taršą apmokestinamosios pakuotės atliekomis – iš viso 28 086 Eur sumos. Su likusia Sprendimo dalimi dėl didesnio mokesčio už aplinkos taršą – iš viso 23 550 Eur sumos už nedeklaruotą 52,275 t apmokestinamosios pakuotės (plastikinės, metalinės, popierinės (kartoninės) kiekį pareiškėja nesutinka.

Pareiškėja neginčija, kad 2015 metais (IV ketv.) nedeklaravo dalies į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės ir nesumokėjo aplinkos taršos pakuotėmis mokesčio, tačiau ginčo atveju nesutinka su pritaikyta sankcija, tau, kad už nuslėptą apmokestinamųjų pakuočių kiekį mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas didesniu tarifu, dauginant šį mokestį iš koeficiento 2. Pareiškėja teigia, jog apskaičiuoto mokesčio dydis neadekvatus padarytam pažeidimui. Pareiškėja nurodė, kad laiku deklaravo mažesnius apmokestinamosios pakuotės kiekius neturėdama tikslo nuslėpti mokesčius. Deklaruojant mažesnius pakuotės kiekius buvo padaryta klaida buhalterinėje programoje „Navision“ pasirinkus tik vieną filtrą, todėl ne iki galo buvo suskaičiuoti apmokestinamųjų pakuočių metiniai kiekiai. Pareiškėja teigė, kad deklaraciją teikė pirmą kartą po UAB „ICECO“ įmonės reorganizacijos atskyrimo būdu, pasikeitus įmonės apskaitai deklaruojant apmokestinamosios pakuotės kiekį, ir skaičiuodama apmokestinamosios pakuotės mokestį už 2015 metų IV ketvirtį buhalterinėje programoje „Navision“ pareiškėja suklydo ir netyčia neteisingai pasirinko tik vieną filtrą iš dviejų esančių, buvo pasirinktas senasis filtras „Lietuva“, o turėjo būti pasirinkti tuo metu jau esantys abu filtrai – „Lietuva“ ir „Dukterinė“ (naujasis filtras).

Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 8 dalis numato, jog apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti šio įstatymo 4 priede.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. To paties įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.

Aprašo 9 punktas įtvirtina formulę, pagal kurią apskaičiuojamas didesnis mokesčio tarifas už nuslėptus apmokestinamuosius gaminius, t. y. mokesčiui nustatomas koeficientas 2.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą mokestį už aplinkos teršimą moka gaminių gamintojai ir importuotojai, t. y. asmenys, apmokestinamuosius gaminius gaminantys ir tiekiantys Lietuvos rinkai. Pagal įstatymo nustatytą reguliavimą, mokesčio už aplinkos teršimą objektu taip pat laikytinos ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlio punktuose nurodytos pakuotės.

Pažymėtina, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl to, jog neteisingai paskaičiavo apmokestinamų pakuočių kiekį, t. y. už 2015 m. IV ketvirtį į vidaus rinką išleistų pripildytų gaminių pakuotės kiekį – 52,275 t.

Pareiškėja iš esmės nesutinka su taikyta – sankcija už neteisingai apskaičiuotą apmokestinamųjų pakuočių kiekį – mokesčiu už aplinkos teršimą, apskaičiuotu didesniu tarifu (dauginant paskaičiuotą mokestį iš koeficiento 2).

Pareiškėja pagrįstai buvo apmokestinta mokesčiu už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 4 d.).

Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjai už nuslėptą apmokestinamųjų gaminių kiekį pritaikyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija – mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas didesniu tarifu, dauginant šį mokestį iš koeficiento 2.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, būtina nustatyti aplinkybę, kad mokesčių mokėtojas, šiuo atveju pareiškėja, sąmoningai siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja ir anksčiau tvarkė apmokestinamųjų pakuočių apskaitą, kuri buvo tvarkoma teisingai, be jokių pažeidimų, deklaracijos buvo teikiamos laiku. Nagrinėjamo ginčo atveju deklaracija taip pat buvo pateikta laiku, tačiau 2015 m. IV ketvirtį į vidaus rinką išleistos pripildytos gaminių pakuotės kiekis buvo deklaruotas neteisingai. Pareiškėja teigė, jog deklaruodama pakuotes ir skaičiuodama mokestį neteisingai pasirinko buhalterinės programos filtrus. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. IV ketvirtį į vidaus rinką išleistos gaminių pripildytos pakuotės viso kiekio – 52, 275 t nedeklaravo dėl neteisingai pasirinkto buhalterinės programos filtro, kadangi pirmą kartą deklaravo apmokestinamosios pakuotės kiekį ir skaičiavo apmokestinamosios pakuotės mokestį už 2015 metų IV ketvirtį po UAB „ICECO“ įmonės reorganizavimo atsiskyrimo būdu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog apmokestinamųjų pakuočių apskaitoje pirmą kartą po UAB „ICECO“ įmonės reorganizavimo teikiant deklaracijas padaryta techninė klaida dėl neteisingai pasirinkto buhalterinės programos filtro, nepaneigta. Įmonės reorganizavimą patvirtina vienintelio akcininko sprendimas ir Juridinių asmenų registro duomenys. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi sąmoningai nuslėpti mokesčius ar kad būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui vykdant patikrinimą pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo, teikė visus reikalaujamus dokumentus, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuotas mokėtinas mokestis. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėja nesiekė išvengti prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu, sumokėjo apskaičiuoto mokėtino mokesčio dalį – 23 550 Eur viengubu tarifu.

Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog pareiškėja sąmoningai siekė nuslėpti apmokestinamųjų gaminių kiekius, taip išvengdama pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis siekė naudos, nenustatyta. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu tinkamai tvarkė pakuočių apskaitą. Apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankciją yra neadekvatus ir neproporcingas padarytam pažeidimui, kuris nesukėlė neigiamų padarinių aplinkai, buvo formalaus pobūdžio. Pirmiau minėtos bylos faktinės aplinkybės bei teisinė situacija ir teisingumo bei protingumo principai nagrinėjamu atveju sudaro sąlygas netaikyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sankcijos už nuslėptus apmokestinamuosius gaminius.

Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog dėl konkretaus socialinio konflikto teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Skundžiamu sprendimu nustatyta sankcija yra aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas. Skundžiamas sprendimas keistinas, mokėtiną mokestį sumažinant iki 23 550 Eur. Teismo vertinimu, toks mokesčio dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ skundą patenkinti visiškai.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-02-14 sprendimo Nr. 23 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, nurodant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „ICECO žuvis“ sumokėti 23 550 Eur (dvidešimt trių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų pakuočių atliekomis.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.