Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei M. G., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovui V. P., jo atstovei advokatei G. J. Streckienei, trečiajam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui J. G. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), jai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012-03-16 iki 2015-01-31;

2. priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 2800 litų dydžio išlaikymo įsiskolinimą;

3. nustatyti išlaikymo mokėjimo tvarką, t.y. įpareigoti atsakovą V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mokėti jai periodines išlaikymo įmokas ir įsiskolinimo sumą į jos atsiskaitomąją sąskaitą AB “Swedbank”, Nr. (duomenys neskelbtini);

4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1.7)-S-3649-11).

Ieškovė nurodo, kad tėvai J. G. ir V. P. išsituokė 2010 m. sausio 25 d. Nuo to laiko tėvai gyvena atskirai: tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), o ji su motina ir trimis jaunesnėmis seserimis - dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio yra laikinai išvykusi, gyvena ir mokosi Vilniaus mieste. Pagal 2009-12-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-1078-547/2009 jai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis 308 litų išmokomis. Iki jos pilnametystės priteistą išlaikymą V. P. mokėjo, vėliau nuo išlaikymo nusišalino. 2011-04-11 Varėnos r. apylinkės teismas sprendimu civ. byloje Nr. 2-39-547/2011, jai priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po vieną minimalų gyvenimo lygį - 130 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2010-09-04 iki 2011-07-15. 2011-04-11 priteistą 1346 Lt išlaikymą atsakovas jai sumokėjo. Atsakovas išlaikymo sumą jai sumokėjo, o 130 litų sumokėjo monetomis, kurias su motina ne vieną valandą skaičiavo. Atsakovas su panieka stebėjo, kaip skaičiavo priteistą išlaikymą. Tokiu būdu įvykdytas teismo sprendimas laikytinas tinkamu, tačiau iš to matyti, kaip atsakovas vertina jų santykius. Teismui tenkinus jos reikalavimą, prašys nustatyti mokėjimo tvarką, mokėjimus atsakovui vykdant į jos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šiuo metu studijuoja Mykolo Riomerio universitete finansų ekonomiką nuolatinių (dieninių) valstybės nefinansuojamų studijų programą, yra 1 kurso studentė. Gyvena nuomojamame bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini). Laisvomis nuo paskaitų dienomis grįžta pas motiną J. G., kuri gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas po išlaikymo priteisimo konkrečiam laikotarpiui daugiau prie jos išlaikymo neprisidėjo, neteikė jokios kitos materialinės paramos. Kaip ir ankščiau, jis su ja nebendrauja, nesidomi jos poreikiais. Kreipėsi į atsakovą telefonu, prašydama materialinės paramos, tačiau gavo atsakymą, kad negali niekuo padėti.

2004-11-11 LR Seimas priėmė LR Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam, nepilnamečiui, nustatytas, arba kai vaikui būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metai.

LR Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad „Ginčijama CK 3.194 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostata reiškia, kad tėvai turi iš įstatymo kylančią pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius, bet ne vyresnius negu 24 metų, vaikus, besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose; jeigu toks pilnametis asmuo kreipiasi į teismą dėl to, kad jam būtų iš tėvų priteistas išlaikymas, nes jis mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, ir teismas nustato, kad tam vaikui yra būtina parama, teismas privalo priteisti jam išlaikymą, kurį tėvai turi teikti, kol tas pilnametis asmuo mokysis atitinkamoje švietimo įstaigoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai“. Tuo pačiu nutarimu, LR KT nutarė, kad ginčijama nuostata ta apimtimi, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą <...> aukštojoje mokykloje besimokančiam <...> ir ne vyresniam nei 24 metų asmeniui prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau kaip nurodyta, tame pačiame nutarime ir išaiškinta, kad nustačius, jog aukštojoje mokykloje besimokančiam, ne vyresniam nei 24 metai asmeniui yra būtina parama, teismas išlaikymą privalo priteisti, kol atitinkamas asmuo mokysis toje aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.

LAT 2011-01-25, civ. b. Nr. 3K-3-11/2011 pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumo bei tėvu galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis <...>. Atsižvelglant į LR KT 2007-06-07 nutarimą, jo išaiškinimą, LR CK 3.194 str. 3 d., LAT formuojamą praktiką, į tai, kad mokosi Mykolo Riomerio universitete finansų ekonomiką nuolatinių (dieninių) valstybės nefinansuojamų studijų programą, yra jaunesnė nei 24 metai ir jai yra būtina atsakovo parama - teismo prašo iš atsakovo jai priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis iki kol jai sueis 24 metai ir mokysis aukštojoje mokykloje.

Šiuo metu ji neturi ir negali turėti savarankiško pragyvenimo šaltinio, nes mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir negalėtų suderinti mokslo ir darbo. Iš pridedamo paskaitų tvarkaraščio matyti, kad negalėtų dirbti pastovaus darbo, nes paskaitos vyksta visą darbo savaitę, didžiąją dienos dalį, todėl dirbant nukentėtų jos mokymosi kokybė. Jos materialinė padėtis prasta, nes negauna jokių pastovių pajamų. Tik 2011 m. rugsėjo - 2012 m. sausio mėn. gavo socialinę stipendiją po 390 Lt kas mėnesį. Faktiškai pragyveno tik iš motinos skiriamų lėšų. Motina J. G. dirba UAB „T.“, gauna minimalų darbo užmokestį. Šeima pragyvena iš motinos atlyginimo, gaunamos socialinės pašalpos, išmokos vaikui, bei paramos mokinio reikmenims įsigyti, kas vidutiniškai sudaro apie 1200 Lt per mėnesį. Iš šių pajamų motina išlaiko butą, kiek išgali remia ją ir dar tris jos seseris, bei išsilaiko pati. Motinai tenka didelė jos išlaikymo našta. Ji, nuolat ribodama savo poreikius, stengiasi kiek išgalėdama padėti, skirti lėšų jos poreikių tenkinimui. Šiais metais J. G. turėjo ir papildomų išlaidų jos poreikiams, ji mokymosi reikmėms nupirko kompiuterį ASUS 1174 Lt vertės, be to moka už jos studijas, kurių kaina metams siekia 3900 Lt. Tačiau motinos jai skiriamų pajamų nepakanka, todėl prie išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas. V. P., kaip minėta, priteistą išlaikymą sumokėjo už laikotarpį nuo 2010-09-04 iki 2011-07-15, vėliau jokios paramos jai neteikė, nors kaip tėvas tokią pareigą turėjo, suvokė, kad jai studijuojant padidėjo ir jos poreikiai.

Pagal LAT 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 suformuotą praktiką, numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (800 Lt per mėnesį). Šiuo metu motinos jai skiriamų lėšų nepakanka tenkinti minimalius poreikius, normalioms jos vystymosi sąlygoms užtikrinti. Motina kas mėnesį jai gali skirti tik iki 400 litų. Vidutinės jos išlaidos mėnesiui yra apie 1200 litų, išlaidų lentelę ir mokėjimo kvitus prideda. Atsakovas privalo teikti jai išlaikymą iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje - 2015 m. sausio 31 d., nes be jo paramos jai išsilaikyti labai sunku. Mano, kad atsakovas turi visas galimybes teikti išlaikymą. Jis jau keletą mėnesių dirba UAB „A.“ vairuotoju, gali turėti papildomų pajamų iš individualios veiklos, augina gyvulius. Be to 2011-04-11 Varėnos r. apyl. teismo civ. b. Nr. 2-39-547/2011 sprendime teismas pažymėjo, kad „atsakovas būdamas darbingas ir turėdamas galimybes susirasti darbą, turi ir gali prisidėti ir prie savo pilnametės dukters išlaikymo <...>. Todėl atsižvelgiant į jos amžių, būtinus poreikius, atsakovo paramos būtinumą jai mokantis aukštojoje mokykloje ir jos galimybes įsidarbinti, atsakovo turtinę padėtį, atsakovas turėtų mokėti jai 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki kol ji mokysis aukštojoje mokykloje – t.y. iki 2015-01-31. Kadangi atsakovas sumokėjo priteistą išlaikymą laikotarpiui iki 2011 m. liepos 15 d. iš jo turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-07-15 iki šio ieškinio padavimo dienos (vidutiniškai 7 mėn). Išlaikymo įsiskolinimas yra 7 mėn. x 400 Lt = 2800 Lt.

Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės M. G. ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jam bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad iki ieškovės pilnametystės išlaikymą tinkamai mokėjo tiek jai, tiek kitoms trims nepilnametėms jos seserims. 2010-09-04 ieškovė tapo pilnamete. Tuomet teismo sprendimu ieškovės reikalavimu ryšium su tuo, kad ji dar mokėsi vidurinėje mokykloje, iki jos mokyklos baigimo, iš jo buvo priteistas 130 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis per mėnesį. Ieškovė baigusi vidurinę mokyklą vėl pateikė ieškinį teismui, kur nurodo, kad šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio universitete nuolatinių (dieninių) valstybės nefinansuojamų studijų programą ir yra 1 kurso studentė, todėl jos teigimu jis, atsakovas, ieškovę privalo išlaikyti, mokėdamas po 400 Lt periodines išmokas per mėnesį, iki kol jai sueis 24 metai ir ji mokysis aukštojoje mokykloje - iki 2015-01-31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-15 iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. vidutiniškai už 7 mėnesius (7 mėn. X 400 Lt = 2800 Lt). Jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko išlaikyti jau pilnametės ieškovės neturi jokių galimybių. Neturi jokio asmeninio nekilnojamojo turto, nes po santuokos su trečiuoju asmeniu J. G. nutraukimo savo buto dalį paliko jai ir vaikams. Nors nuo 2011-07-18 dirba UAB „A.“ vairuotoju, bet jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, tesudaro apie 700 Lt per mėnesį. Kitokių pajamų (nei iš individualios veiklos, nei iš gyvulių auginimo, kaip teigia ieškovė) neturi. Nepaisant to, kad tokio uždarbio neužtenka ir pačiam pragyventi, visada stengiasi laiku sumokėti išlaikymą kitoms trims nepilnametėms savo dukroms, šio išlaikymo suma per mėnesį su indeksacija bendrai sudaro 363 Lt. Šiuo metu jam tai labai dideli pinigai, bet suvokia, kad juos privalo mokėti vaikams, kurie dar negali savimi pasirūpinti, išsilaikyti. Tačiau dėl ieškovės išlaikymo atsakingai pareiškia, kad neturi visiškai jokių galimybių teikti jai išlaikymą pagal jos ieškinio reikalavimus. Be to, ieškovės teiginiai apie tai jog ja nesirūpina, nebendrauja bei nesidomi jos poreikiais, nepagrįsti. Yra siuntęs dukrai trumpąsias žinutes, sveikindamas su Rugsėjo 1-ąja, tačiau atrašė ,,Ačiū“ tik kitą dieną, pasveikinus su gimtadieniu, su Naujaisiais metais iš viso neatrašė. Kai dukra trumpąja žinute kreipėsi į jį dėl materialinės paramos, jis neatsakė jai, kad niekuo negali padėti, kaip nepagrįstai klaidindama teismą nurodo ieškovė, bet ją žinute informavo, kad šiuo metu pirmiausia privalo užtikrinti trijų nepilnamečių jos seserų nenutrūkstamą materialinį išlaikymą, todėl jai kaip pilnametei jos prašomą paramą teikti šiuo metu finansinių galimybių neturi. Ieškovė teismui nepasako, jog pati kiek įmanydama vengia bendravimo su juo. Ieškovė prašo teismo priteisti iš jo 400 Lt išlaikymą, vadovaudamasi LR civilinio kodekso 3.194 str., LR Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu „Dėl LR civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties LR Konstitucijai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011“. Ji nurodo, kad negalėtų suderinti mokslo ir darbo, tačiau šie teiginiai neįtikinantys. Studentai, kaip ir mokiniai, vasarą turi apie 3 mėnesius trunkančias atostogas, per kurias turi puikias galimybes užsidirbti pinigų mokslo metams, o išvykus padirbėti į užsienį - ir ilgesniam laikui. Dar būdama moksleivė ji užsidirbo 3000 Lt ir turėjo terminuotą indėlį banke. Kaip pati nurodė viename iš teismo posėdžių ankstesnėje byloje (2011-04-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-39-547/2011), šiuos pinigus ji susitaupė mokslo pradžiai. Tačiau pati ieškovė šių aplinkybių teismui šioje byloje neatskleidžia. Ieškovei baigus vidurinę mokyklą, mokslų pradžiai jai pinigų davė ir jo motina (ieškovės močiutė). Ieškovė jau yra pakankamai atsakinga ir savarankiška mergina, kad galėtų pradėti gyventi savarankiškai ir mokytis pati savimi pasirūpinti. Galimybę dirbti ieškovė turi. Jos teigimu, paskaitos jai vyksta visą darbo savaitę, didžiąją dienos dalį, tačiau iš pateikto paskaitų tvarkaraščio matyti, kad intensyviau paskaitos vyksta tik 3 dienas per savaitę, o kitas dvi darbo dienas paskaitų beveik arba iš viso nėra, arba paskaitos tomis dienomis vyksta ne kiekvieną savaitę. Taigi iešovė turi puikias galimybes suderinti mokslą ir darbą, ypač jei darbo valandos būtų po paskaitų, savaitgaliais ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė šiuo metu gyvena sostinėje, kur daug didesnė darbo (taip pat ir nenuolatinio arba trunkančio ne visą darbo dieną) pasiūla kur kas didesnė, nei Varėnos rajone, taigi ieškovei derėtų pasidomėti galimybe įsidarbinti. Ieškovė nurodė, kad gauna 390 Lt stipendiją, todėl nesuprantama, kodėl ji reikalauja tokio paties dydžio išlaikymo iš jo, kai šios dienos situacijai neturi jokių finansinių galimybių jai padėti, nors tuo tarpu ieškovė gauna tokio paties dydžio paramą iš valstybės. Prie ieškinio pridedamas ieškovės poreikių paskaičiavimas šios dienos ekonominei situacijai yra visiškai nerealus: ieškovei tikrai nėra būtinybė skirti maistui 300 Lt per mėnesį (ieškovės pateikti maisto pirkimo kvitai patvirtina, kad sočiai pavalgyti universitete galima už 3-3,5 Lt), nepagrįstai didelės atrodo 90 Lt išlaidos higienos bei kosmetikos priemonėms, 80 Lt laisvalaikiui (kinas 2 kartus per savaitę: 2011-10-24 bei 2011-11-01, į kurį bilietai kainuoja 20-24 Lt), todėl jis prie tokių nebūtinų poreikių tenkinimo tikrai prisidėti negali. Be to, iš pateiktų bilietų matosi, kad ieškovė eina į kino teatrą paskaitų metu (2011-10-24 pirmadienį 13 val. 30 min.), o motyvuoja kad dirbti negali, nes nukentėtų mokslas. Iš pateikto kelionės bilieto Vilnius-Ukmergė-Šiauliai (2012-01-24 14 val. 15 min. antradienis) matosi, kad dukra nesimoko, o paskaitų metu kažkur važinėja, vietoj to kad keletą valandų galėtų padirbėti ir prisidėti prie mokslo. Iš pateiktų į bylą pirkimo kvitų taip pat matyti, kad ieškovė už 179 Lt įsigijo kavos staliuką, kai tuo tarpu ji dėl staliuko galėjo kreiptis į jį, būtų jai staliuką davęs. Kalbant apie ieškovės gyvenimą bendrabučio kambaryje ir išlaidas jo išlaikymui, nori atkreipti dėmesį, kad ji turėjo galimybę gyventi Vilniuje pas tetą (savo mamos J. G. seserį), kuri gyvena dviejų aukštų nuosavame name Vilniuje ir neturi savo vaikų. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jos mamos J. G. pajamos sudaro 1200 Lt per mėnesį, tuo tarpu ieškovė tokią sumą pinigų įvardina vien tik kaip savo poreikius. Ieškovė nutyli tą aplinkybę, kad jis jos motinai moka kas mėnesį po 363 Lt vaikų išlaikymui, todėl jos pajamos realiai yra daug didesnės negu nurodyta ieškinyje. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti didesnį išlaikymą (400 Lt), nei šiuo metu moka nepilnametėms dukroms (po 308 Lt), o tai visiškai nesuprantama ir neteisinga nepilnamečių dukterų, kurios dar negali savimi pasirūpinti, atžvilgiu. Nesuprantama, kodėl dėl išlaikymo priteisimo ji kreipėsi tik dabar, dar labiau apsunkindama jo padėtį tuo, kad iš jo reikalaujama iškarto visa didžiulė išlaikymo įsiskolinimo suma net už 7 mėnesius. Be to, ką nurodė ieškovė ieškinyje, ji vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011. Paminėtoje nutartyje be kita ko pasisakyta, kad 2007-06-07 nutarimu LR Konstitucinis Teismas pasisakė, jog CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ XII skyriaus ,,Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai: pirmuoju atveju vienas iš teisinių santykių subjektų visada yra nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti iš tėvų materialinį išlaikymą, o kitas subjektas - vienas iš jo tėvų arba abu tėvai, taigi teisiniai santykiai atsiranda tarp nepilnamečio ir pilnamečio (pilnamečių) (arba emancipuotų) asmenų; antruoju atveju vienas iš teisinių santykių subjektų visada yra pilnametis asmuo, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir kuriam reikalinga parama, o kitas subjektas - taip pat vienas iš jo tėvų arba abu tėvai, taigi teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Cituojamame 2007-06-07 nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų - aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegįjos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; kt). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti - dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M v. G. M, bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje L R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi - valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Taigi ieškovė privalėtų išnaudoti ir šią galimybę gauti valstybės paramą, kuri, beje, teikiama labai palankiomis sąlygomis. Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia - iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas - iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, yra saistomas Teismų praktikos, todėl privalo išsiaiškinti, ar ieškovė išnaudojo visas galimybes gauti lėšų studijoms.

Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.

Tretysis asmuo J. G. ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti.

Atsakovas ir jo atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir pagrindais.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad V. P. yra jos tėvas pagal gimimo liudijimo įrašus (b.l. 7), o ji mokosi Mykolo Riomerio universiteto ekonomikos ir finansų valdymo fakultete dieniniame skyriuje ( b.l. 8).

J. G. šeimos sudėties pažymoje nurodyta : dukra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra E. P., gim. (duomenys neskelbtini); dukra S. P., gim. (duomenys neskelbtini); dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2012-03-01 pažymoje apie pajamas nurodyta, kokias pašalpas ir išmokas vaikams gauna J. G. ( b.l.10).

Ieškovė pateikė : išlaidų lentelę ir turėtų išlaidų patvirtinančius rašytinius įrodymus ( b.l. 11-17); sutartį dėl pinigų sumokėjimo pagal teismo sprendimą ( b.l. 18-19); duomenis apie mokslą ir apmokėjimo dokumentus ( b.l. 20-30); 2011-04-11 teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui vaikui M. P. ( b.l. 31-35).

Atsakovas V. P. pateikė darbo užmokesčio pažymą apie gaunamas pajamas ( b.l. 47), sąskaitos išrašus apie išmokas ( b.l. 48-62).

Atsakovas pateikė pažymą, kad turėtą automobilį pridavė kaip netinkamą eksploatuoti nemokamai.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ( CK 3.194 str.3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl paramos priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 str.3 d. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-2004/2009).

Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, jų turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d. :

-sunki vaiko turtinė padėtis;

-tėvas turi turėti galimybę išlaikymui teikti;

-negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties;

-išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims;

-priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti ir tėvams patiems turi būti nereikalinga parama;

-paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pajamų negauna. Ieškovė nurodė, jog dėl paskolos gavimo nesikreipė, šia galimybe nesidomėjo, nes laikosi tokios nuomonės, kad nereikia imti paskolą. Tai asmeninė ieškovės nuomonė ir toks jos apsisprendimas.

Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Taigi ieškovė paskolą gali gauti ne tik įmokoms už mokslą. Pagal nurodyto Aprašo 6 ir 7 punktus, paskolos skirstomos į valstybės paskolą studijų įmokai mokėti ir valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti bei valstybės remiamą paskolą gyvenimo išlaidoms.

Dėl to tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens ieškovės motinos neigiamas požiūris į valstybės remiamas kreditavimo paslaugas ir iš to kylantis atsisakymas prisiimti kreditinius įsipareigojimus negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas dalį lėšų teikimo naštos perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.

Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nėra visiškai išnaudojusi galimybės bent jau laisvu nuo mokymosi laiku įsidarbinti ir užsidirbti bent dalį jai reikalingų lėšų savo būtinojo pragyvenimo poreikiams patenkinti. Ieškovė teigia, kad atsakovas gali užsiimti individualia veikla ( turi įregistravęs individualią įmonę) ir teikti taksi paslaugas laisvu nuo pagrindinio darbo ir savaitgaliais, švenčių dienomis. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad pati ieškovė gali dirbti ir taip papildomai gauti lėšų, reikalingų mokytis. Ieškovė nurodė, kad mokslo atostogų metu atliko praktiką užsienio valstybėje, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ši praktika nebuvo privaloma. Iš ieškovės aiškinimo galima suprasti tiek, kad ji gavo pajamų tik tiek, kad užteko pragyvenimui tuo atostogų buvimo laikotarpiu.

Žmoniška ir suprantama, kad kiekvienas asmuo, tuo labiau jauno amžiaus, pageidauja poilsį derinti su darbu. Atsakovas nurodo, kad atostogų metu rinko miško gėrybes ir jas pardavė, tokiu būdu gavo papildomų pajamų.

Taigi jeigu vertinti, kad atsakovas dirbdamas kasmetinių atostogų laiku gavo papildomų lėšų, tai šiuo atveju ieškovė irgi turėtų pasirinkti tokį elgesį, kuris jai pagerintų turtinę padėtį. Bet kokios praktikos atlikimas turi būti ekonomiškai naudingas ieškovei. Poilsis reikalingas jaunam žmogui, bet šiuo atveju reikia rinktis, kas labiau ekonomiškai atitinka ieškovės interesus.

Ieškovė nurodo, kad namo grįžta kas antrą savaitgalį. Taigi ieškovė gali ieškotis darbo nors ir du savaitgalius per mėnesį, kad gautų papildomų lėšų mokslui ir pragyvenimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad aktyviai ir realiai ieškojo darbo. Tokios aplinkybės nurodo, kad ieškovės pasyvumas siekiant gauti lėšų mokslui ir pragyvenimui, taip pat negali lemti paramos naštos tėvams perkėlimo. Ieškovė yra suaugusi, turi įgijusi vidurinį išsilavinimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gali susirasti geriau apmokamą darbą, nes turi aukštesnės kategorijos vairuotojo teises, gali vairuoti krovininius automobilius ir gauti didenes pajamas. Atsakovas teikia atsikirtimus, kad neturi patirties dirbti darbą tolimųjų reisų vairuotoju, be to turi nuolatinį darbą ir savo darbo vietą saugo. Atsakovas nurodo, kad yra baigęs Varėnos profesinę technikos mokyklą su viduriniu išsilavinimu, jo specialybė – plataus profilio mechanizatorius su vairuotojo profesionalo teisėmis. Atsakovas nurodo, kad neturi nuosavo automobilio, todėl ir dėl šios priežasties negali vykdyti individualios veiklos (teikti taksi paslaugas), be to po darbo nepajėgia daugiau dirbti, nes dar reikia ir savo nusenusią motiną prižiūrėti. Transporto priemonės neturėjimas nepagrindžia, kad negali užsiimti individualia veikla, nes galima naudotis kitais pagrindais ( pvz., nuomos ir pan.). Gali atsakovas ar negali daugiau dirbti vairuotojo darbą, negu pagrindinėje darbovietėje, klausimas nei pagrįstas, nei nepagrįstas. Teisės aktų nuostatos riboja laiką, kiek asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, kai teikiamos paslaugos arba dirbamas vairuotojo darbas ( tame tarpe ir taksi vairuotoju).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas teikė paramą ieškovei kol ji buvo pilnametė ir mokėsi vidurinėje mokykloje. Šiuo metu atsakovas teikia išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams ir vienai pilnametei dukrai, kuri šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje.

Ieškovės, kaip pilnamečio asmens požiūris, kiek lengvabūdiškas į savarankiškai uždirbamas lėšas, vertinant, kad tėvas gali dirbti papildomai, keisti darbo pobūdį, pasunkinti savo padėtį ir taip pagerinus turtinę padėtį teikti paramą ieškovei. Pirmiausia ieškovė pati turi išnaudoti visas galimybes užsidirbti lėšų, o tik po to rinktis tėvų paramą. Ieškovė mokosi ne valstybės finansuojamoje mokymo įstaigoje, taigi mokslas yra mokamas. Renkantis tokias studijas būtina iš anksto apgalvoti, ar asmuo sugebės pats pasirūpinti mokymo lėšomis.

Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, jog pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi pagal CK 3.160 str. 1 d.( tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės).Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą, vertinamas jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovas turi nekilnojamojo ar kito turto, kuris sudarytų galimybes jai teikti paramą.

Atsakovas nurodo, jog šiuo metu neišgali teikti ieškovei jos prašomos paramos, kadangi moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vienam pilnamečiui vaikui, ir pagal gaunamas pajamas jo turtinė padėtis yra sunki, nes gauna minimalų mėnesinį atlyginimą. Ieškovė nenuginčijo ir neįrodė, kad atsakovas gauna didesnes pajamas, negu nurodyta byloje jo darbo užmokestis, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir pilnametei dukrai, besimokančiai vidurinėje mokykloje. Papildomas paramos teikimas ieškovei, kaip pilnamečiui vaikui, iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį.

Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, siejama su sąžiningu ir pažangiu mokymusi. Ieškovė nepagrindė, kodėl ji nesimoko valstybės finansuojamoje vietoje, kodėl negauna stipendijos. Atsižvelgiant ir į šią aplinkybę ieškovė neišnaudojo visų galimybių savarankiškai gauti reikiamų lėšų būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms, darytina išvada, kad tik pati ieškovė yra atsakinga už studijoms ir būtiniausioms išlaidoms reikalingų lėšų gavimą, ir tokia našta negali būti perkeliama tėvams.

Atsakovas yra ieškovės tėvas. CK 3.206 str.1 d. numato, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti pareigas savo nepilnamečiams vaikams. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tarp ieškovės ir atsakovo, susidariusi tarpusavio asmeninių santykių įtampa, nenoras bendrauti kaip tėvui ir vaikui. Nėra protinga, pagarbu vaikui išlaikymą perduoti monetomis. Jeigu tai ir tėvo santaupos, tai tėvas, kaip moralinis vaikui autoritetas turėtų banko įstaigoje iškeisti monetas į stambesnes pinigines kopiūras, ir tokiu būdu perduoti išlaikymui skirtas lėšas.

Vertinant nustatytas aplinkybes, vis tik vaikas turėtų gauti paramą iš tėvų, nors ir labai minimalią. Tai jau moralinis dalykas, kuris kyla iš bendrųjų vaiko ir tėvų pareigų. Tėvas vis tik yra darbingas, turi ir gauna pajamų, gauna produktų iš natūrinio savo motinos ūkio, tai bent jau maisto produktais, minimaliai, galėtų teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, iki jis mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, atsižvelgiant, kad šalių procesinis elgesys yra tinkamas, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ( CPK 96 str.1,2,5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.