Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-12 · Administracinė byla Nr. I-387-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
I-387-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02874-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
T. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-387-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02874-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m.

Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjime buvo pažeista jo teisė į privatumą, nes kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas šalia durų ir atskirtas tik sienele. Atliekant gamtinius reikalus jis jautėsi prastai, nes galėjo būti stebimas kitų asmenų, todėl patyrė diskomfortą ir įtampą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m., o skundą teismui parašė 2017 m. rugpjūčio 21 d., todėl prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė teismui pateikė pareiškėjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d.

Kalėjimas prašė teismo atkreipti dėmesį, jog teismai pareiškėjui jau yra priteisę neturtinės žalos atlyginimą už ginčo laikotarpį.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo nurodė, kad tualetas yra atskirtas nuo likusios kameros ploto sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Nurodė kameras, kuriose jau šiuo metu yra įrengtos užuolaidos ir patikino, jog artimiausiu metu jos bus įrengtos visose kamerose. Pažymėjo, jog tam tikrose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 5 000 Eur neturinės žalos atlyginimą, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjimo sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (b. l. 6).

Pasisakant dėl Kalėjimo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą pažymėtina, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 21 d., todėl ieškinio senaties termino nėra praleidęs už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d.

Dėl atsakovės argumento, kad teismai jau yra priteisę neturtinės žalos atlyginimą už ginčo laikotarpį pažymėtina, jog pareiškėjas su skundu nagrinėjamojoje byloje kreipėsi į teismą dėl jo galimai pažeistos teisės į privatumą – dėl sanitarinio mazgo įrengimo ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d.).

Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5159-189/2016, kuriame vertino ir šiame pareiškėjo skunde keliamą klausimą dėl sanitarinio mazgo įrengimo tinkamumo. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 19 d. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra kildinamas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas). Taip pat teisme buvo nagrinėjama ir kita pagal pareiškėjo skundą administracinė byla, kurioje taip pat yra išspręstas sanitarinio mazgo įrengimo ir pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu klausimas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (administracinė byla Nr. I-8094-968/2016). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, ir ši bylos dalis už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. birželio 23 d. nutrauktina.

Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nagrinėja ginčą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. gegužės 14 d.

Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele, o kai kuriuose kamerose jau yra įrengtos užuolaidos bei kabinos, siekiu užtikrinti asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Pažymėtina, jog ginčas šioje administracinėje byloje sprendžiamas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., todėl vėlesni pakeitimai (užuolaidų įrengimas ir kt.) nevertintini.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vadinasi, pareiškėjo keliamas privatumo aspekto pažeidimas, Kalėjimui nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotiną pažeidimą, pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjui priteistina 120 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui (LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Bylos dalį pagal pareiškėjo T. A. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra kildinamas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. birželio 23 d. nutraukti.

Likusią pareiškėjo T. A. skundo dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. A. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. gegužės 14 d.

Kitą pareiškėjo T. A. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas