- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-28
- Bylos Nr.
- 1-160-827/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13744-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, t. y. 5 000 eurų dydžio bauda;
2) 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 60 MGL, t. y. 2 259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų šešiasdešimt centų) dydžio baudą (nuosprendis įsiteisėjo 2023-01-12). 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 9 dalimis bausmės subendrintos ir prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. teismo nuosprendžiu paskirtos – 100 MGL, t. y., 5 000 eurų (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudos, pridėta visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta – 2 259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų šešiasdešimt centų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 259,60 eurų (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų, šešiasdešimties centų) dydžio baudą, nutartis įsiteisėjo 2023-02-02, bauda nesumokėta.
L. K. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:
jis, žinodamas, kad turi pareigą pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta K. H. ir L. K. pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 31 d. Taikos sutartis, išlaikyti vaiką B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su mama K. H. ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai jos nevykdė, tai yra, laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2024-06-01 vengė pareigos pagal 2021-09-22 Kauno apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų B. K. gim. ((duomenys neskelbtini)), mokant periodinėmis mėnesinėmis įmokomis 250 eurų dydžio sumą vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, dėl to alimentų įsiskolinimas nuo 2021 rugsėjo pradžios iki 2024-06-01 sudaro 8 800 eurų. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Apklaustas kaip kaltinamasis L. K. teismo posėdyje kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad situacija kaltinime nurodyta teisingai, tačiau jis neturėjo tyčios nemokėti išlaikymo vaikui. Šiuo metu stengiasi visa tai išspręsti, moka įmokas ir įsiskolinimą. Turėjo verslą, bet patyrė bankrotą. Vėliau turėjo sveikatos problemų, negalėjo dirbti. Dabar, kai susirado darbą, moka priteistą išlaikymą. Nemokėjo nuo 2022 m. sausio mėn., kai patyrė bankrotą. Taikos sutartį pasirašė 2021 m. rugsėjo mėn. Pirmus 2-3 mėnesius mokėjo. Turėjo su statybomis susijusią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo akcininkas ir vadovas. Kai ši įmonė bankrutavo, kūrė kitą, bet nepasiteisino. Dabar dirba kitur. Apie sveikatą nenori viešai kalbėti, duomenis iš esveikatos galės pateikti teismui po posėdžio.
Iš įsiskolinimo per 3 mėnesius nuo 2024-06-15 padengė maždaug 900 eurų, išskaičiuoja antstolis pagal vykdomąjį raštą. Darbovietė išskaičiuoja po 250 eurų per mėnesį, nes vykdomasis raštas perduotas antstoliui. Šiai dienai išskaičiuoja daugiau, negu faktiškai galėtų mokėti pats. Sutinka, kad vyksta priverstinis išieškojimas. Daugiau negali mokėti, nes gauna tik darbo užmokestį. Sūnus pas jį gyvendavo kas antrą savaitę maždaug 1,5 metų po taikos sutarties pasirašymo.
Po sutarties pasirašymo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. birželio mėn. kaltinamojo pajamos buvo maždaug 400 eurų. Pagal profesiją jis yra mechanikas inžinierius. Dirbo metalo konstrukcijų projektavimo darbus. Dabar yra darbų vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla buvo pramoninė statyba. Automobilio neturėjo, gyvenamojo ploto nuomotis nereikėjo, gyveno pas tėvus. Vėliau su drauge pradėjo nuomotis butą. Tų gaunamų 400 eurų neužteko pragyvenimui. Stengėsi ieškoti kitų pajamų, tvarkė įmonės bankroto reikalus. Nuo 2024-06-15 dirba oficialiai, moka išlaikymą ir įsiskolinimą. Mokėti pavyko maždaug 6 mėnesius. Skiriantis dar nukentėjusiajai turi sumokėti 20 tūkst. eurų kompensaciją už namą. Yra sumokėjęs maždaug 1000 eurų. Ši kompensacija taip pat išieškoma pagal vykdomąjį raštą. Parduoti namą už tiek, kiek tikėjosi, nepavyko. Be to, namas buvo įkeistas hipotekai, reikėjo mokėti įmokas. Ne visą gautą už namą sumą sumokėjo hipotekai, 70-80 proc. Pagrindinės pajamos 400 eurų buvo darbinės pajamos. Už nekilnojamąjį turtą gautos irgi pajamos. Kitų pajamų negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki praeito penktadienio 5 mėnesius. Buvau įdarbintas konkrečiam projektui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo apie 1500 eurų, dar apie 750 eurų komandiruotpinigių. Jeigu tai laikoma darbo užmokesčiu, tai iš viso darbo užmokestis buvo virš 2000 eurų. Dabar bus identiškas darbo užmokestis. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažniausiai būdavo komandiruotėse. Vokietijoje (duomenys neskelbtini) remontavo metalo konstrukcijas Žydų muziejuje. Buvo samdomas darbuotojas. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vieną mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet mirus savininkui, santykiai nutrūko, projektas liko neįgyvendintas. Po to pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ turėjo dukterinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Savininkas mirė, kai dirbo toje įmonėje, nutrūko projektas. Po to dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2024 m. pavasario dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto. Įmonė bankrutavo vasarą. Buvo akcininkas ir savininkas. Buvo skaičiuojamas minimalus atlyginimas, bet negaudavo.
Dėl pinigų srautų savo sąskaitoje paaiškino, kad tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių pinigai, kuriuos pervesdavo į kaltinamojo sąskaitą. Šiuo pinigus naudojo įmonės veiklai. Tai buvo įplaukos, kurios dengė kaltinamojo kreditavimą. Pinigus naudojo įmonės tęstinumui, t. y. tai buvo pinigai įmonės tęstinumui. Vėliau jis įkūrė įmonę, bet ji neįgavo prasmės. Faktiškai jokios išmokos nebuvo mokėtos. Buvo direktorius ir savininkas. Jokių jam skirtų baudų nėra sumokėjęs, neturėjo tam lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais dirbo apie 14 žmonių, 2021 metais dirbo 2-3 žmonės, vėliau likau tik kaltinamasis. jam darbo užmokestis būdavo skaičiuojamas minimalus, bet nebūdavo mokamas. 2020 metais įmonėje darbo užmokestis buvo mokamas įvairiai, priklausomai nuo darbuotojo pozicijos. Dabar jis yra samdomas darbų vadovas
Kai vaikas būdavo pas kaltinamąjį, stengėsi jį lepinti. Automobiliu važiavo slidinėti į Slovakiją 6 dienoms. 2021 metų pabaigoje galėjo sau leisti tokias keliones. Tada dar neseniai buvo pasirašyta taikos sutartis, nebuvo įsiskolinimo.
Sumos jo banko sąskaitoje yra ne jo, o įmonės lėšos. Taip stengėsi apsaugoti save, kaip įmonės kreditorių. Norėjo išgelbėti įmonę, bet nepavyko. Lėšos į kaltinamojo sąskaitą buvo pervedamos, kaip kredito grąžinimas, bet reikėjo toliau kredituoti. Jis buvo didysis akcininkas, toliau skolino įmonei lėšas. Turėjo teisinių ginčų, grėsė laikinas nuosavybės teisių apribojimas, norėjo apsaugoti įmonę. Įmonės nukreipdavo įmokas kaltinamajam, o jis skolino savo įmonei. Čia matyti tik dalis įmokų. Mano, kad tai buvo sąžininga, nes galiausiai viską grąžino. Jam įmonė ne viską grąžino. Bendras kreditorinis reikalavimas buvo 65 tūkst. eurų. Įplaukų sumos neatsimenu. Jo lėšų buvo 65 tūkst. eurų, tiek ir tapo kreditoriniu reikalavimu. Antstoliai turėjo galimybę prieiti prie sąskaitos, bet tada dar neturėjo reikalų su antstoliais. Tos įplaukos sąskaitose tai yra įmonės apyvartinės lėšos. Sąskaitoje matyti mokėjimai įmonei ir už įmonę. Gali iki kito posėdžio jas atskirti. Iš tų buvusių sąskaitoje lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo. Atliko mokėjimus, kol galėjo. Visos lėšos buvo skirtos verslo gelbėjimui, nes ilgą laiką iš to gyveno. Vaikas iki 7 metų gyveno taip pat iš tų lėšų. Vaiko išlaikymui pinigų neturėjo, nes tai faktiškai buvo ne jo pinigai, stengėsi išlaikyti verslą. Gailisi, kad neskyrė lėšų vaiko išlaikymui, padarė klaidą. Nukreipdamas pinigus per savo sąskaitą, nelaiko, kad nesąžiningai elgėsi prieš kitus kreditorius. Bendrovę pastatė į aukštesnį prioritetą, skolino pinigus, bet juos prarado, buvo panaudoti kitiems kreditoriams. Už minėtą laikotarpį antstolių areštas nebuvo taikomas. Pinigų srauto judėjimas nutrūko, kai kilo grėsmė, kad įmonė bankrutuos. Vykdomojo rašto pateikimas antstoliui ir pinigų srauto pabaiga tik sutapo, baigė įmonė veikti (t. 2, b. l. 84-87, t. 3, b. l. 6-7). Sutiko, kad po santuokos nutraukimo jis sumokėjo tris išmokas vaiko išlaikymui, dvi išmokos buvo spalio mėn., viena išmoka lapkričio mėn. Šiemet išmokėta tiek, kiek nurodė nukentėjusioji. Dar jo kreditorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 5000 eurų bauda už aplaidžią buhalteriją. Nuo 2022 m. gegužės mėn. sūnus jau negyveno po savaitę. Kol nedirbo užsienyje, stengėsi paimti kas antrą savaitgalį, o kai dirba užsienyje, paima vaiką pagal galimybes. Užsienyje dirba virš 1,5 metų nuo 2023 m. vasario mėn. Grįžta maždaug kartą per du mėnesius 2-3 dienoms, stengiasi bendrauti su sūnumi (t. 3, b. l. 10).
Apklausta kaip nukentėjusioji K. H. teismo posėdyje paaiškino, jog norėjo, kad greičiau būtų nutraukta santuoka, todėl sutiko su minimalia išmoka, norėjo nusipirkti sau kitą gyvenamąjį plotą. Kaltinamasis nurodė neadekvačią buto kainą. Jis nurodo, kad nepavyko parduoti už tą kainą, už kurią tikėjosi, bet ji nemano, kad jis stengėsi. Namas parduotas iš karto, kai įsiteisėjo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, spalio mėn. Tuo metu žmonės ten jau gyveno. Kainos augo, nemano, kad namas nuvertėjo. Ten neoficialiai apsigyveno šeima, turi tai patvirtinančius įrodymus. Jeigu šie pirkėjai negalėjo nupirkti namo, reikėjo ieškoti kitų pirkėjų. Nors namas buvo jų abiejų, bet L. K. apie tai jos neinformavo. Už 110 tūkst. eurų namą būtų pati pirkusi.
Per kelis metus po sutarties pasirašymo L. K. sumokėjo iš viso gal 3 išmokas. Vasarą buvo gautos sumos, bet ne jo noru. Jis pirmą kartą oficialiai įsidarbino. L. K. turi sąskaitas užsienyje, iš kurių antstoliai negali išieškoti išlaikymo. Iš sąskaitų, esančių Lietuvoje, antstoliai jai perveda išlaikymą. L. K. stengiasi, kad ji negalėtų prieiti prie jo sąskaitų. Jis nejaučia pareigos išlaikyti vaiką. Jis yra jaunas, darbingas, gali rūpintis vaiku, o kai nenori, reikia kreiptis į teismą.
Susituokė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno 3 metus. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Mėnesį prieš pandemijos paskelbimą ji išėjo iš bendro būsto (duomenys neskelbtini) rajone. Oficialiai išsiskyrė 2021 m. rugsėjo mėn. Kai pradėjo gyventi atskirai, tarėsi dėl sūnaus išlaikymo. Sūnus turėjo sveikatos problemų, buvo reikalinga operacija, paprašė padėti finansiškai. Iš pradžių sutiko, bet vėliau persigalvojo. L. K. nelankė sūnaus ligoninėje, neprisisėjo net keliais šimtais eurų. Deja, tik pastoviai kelia nepagrįstus reikalavimus. Išsiskyrė bendru sutarimu. Vaiko išlaikymui buvo priteistas minimalus 250 eurų išlaikymas. Sutarta, kad, jeigu bus papildomų išlaidų, jas dalinsis per pusę. Nutraukiant santuoką, buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas apie 2500 eurų.
Per visą šį laiką L. sumokėjo 3 išmokas-spalio mėn. buvo 2 išmokos ir 1 lapkričio mėn. 250 eurų, išlaikymo įsiskolinimo nedengė. Vaiku jis visiškai nesirūpina. Ji yra L. K. visur užblokavusi, nes skambina ar rašo ir kelia neadekvačius reikalavimus, kuriuos reikalauja vykdyti čia ir dabar. Vasarą vaikas matė tėtį 2 paras. Vaikas nori būti su tėčiu, bet jis nesirūpina vaiku. Buvo susitarimas, kad vaikas gyvens po savaitę, iki gegužės mėn. taip ir gyveno. Kai persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. L. K. vilkino procesą, kėlė nerealius reikalavimus, net buvo atšaukta mediacija. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nustatyta vaiko bendravimo tvarka su tėčiu kas antrą savaitgalį, bet taip nevyksta. Jeigu L. atsiranda, turi gauti vaiką čia ir dabar. Vaiku jis nesirūpina, neišlaiko. Išlaiko tik ji ir jos vyras. Vaikas dėl to kenčia, nes nemato tėčio. Buvo pažadėta, kad kartu praleis rugpjūčio mėnesį, vėliau šis laikas stipriai sutrumpėjo. Tai yra nesąžininga dėl vaiko, kad tėtis visiškai juo nesirūpina, nevykdo pažadų, neišlaiko.
Kiek prisimena, vasarą sumokėjo 2 nedideles išmokas po 200 eurų ir vieną kartą maždaug 1000 eurų. Išmokas ji gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokų paskirties neprisimena. Rugpjūčio 27 d. gavo 250 eurų ir 384,50 eurų, liepos 22 d. gavau 250 eurų ir 994,42 eurus, birželio 21 d. gavau 250 eurų. Gavau tik šitas išmokas.
Į (duomenys neskelbtini) persikėlėme gyventi 2022 m. birželio mėn. Iki gegužės mėn. vaikas gyveno po savaitę. Kai persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį būdavo su tėčių, po to susitikimai retėjo. Dabar paskutinius metus susitikimai vyksta kartą per kelis mėnesius. Iš pradžių kas antrą penktadienį sūnų veždavo pas tėtį į (duomenys neskelbtini), o jis parveždavo atgal. Nepraleido nei vieno penktadienio. Praėjusį rudenį įvyko konfliktas, pasakė L. K., kad stengiasi vykdyti pareigas, o jis vis atsiranda su savo reikalavimais, pasakė, kad vaiko daugiau neveš, tegu pasiima pats, bet L. neatvažiuodavo paimti vaiko. Šią vasarą ji vaikui nupirko kelialapį į dvi stovyklas, jis norėjo dar ir į trečią. Pasakė, kad gali paprašyti tėčio ir tėtis nupirko. Prieš kelias savaites paprašė L. prisidėti prie sūnaus gimtadienio šventės, pasakė, kad sumokės už žaidimų kambarį, paklausė, kuris kambarys. Norisi, kad nereikėtų prašyti. Kai sūnus būna su tėčiu, tai tėtis tuo metu ir rūpinasi. Už būrelius moka ji. Sūnus pradėjo šokti, atsirado papildomos išlaidos. Rūpinasi pagal finansines galimybes. Jau seniai neturėjo ramių Kalėdų. L. K. visa atsiranda su savo reikalavimais. Pagal sutartį sūnus su juo praleidžia kas antras Kalėdas. Ji nuveždavo vaiką į (duomenys neskelbtini), o L. parveždavo, kelionės išlaidos po 50 proc. vaiko vardan galima viską suderinti, bet neranda sprendimo. Kol gyvenome visi kartu, gyvenome gerai. Jos atlyginimas buvo nedidelis, užtekdavo mažoms išlaidoms. Šeimą išlaikė L. K. Jis dirbo, buvo verslininkas. Apie gaunamas pajamas kažką minėjo, bet sumų nesakė. Įsiskolinimų neturėjo, buvo jauna šeima. Turėjo dvi mašinas. Turėjo gražius santykius. Kai išėjo, ji gyveno iš savo atlyginimo. Didžio dalis jos atlyginimo tekdavo mokesčiams už buto nuomą. Buvęs sutuoktinis nepadėjo. Finansiškai buvo sunku. Kai nutarė išeiti iš bendro būsto, tikėjosi, kad jis padės, tačiau jis nepadėjo, net nesidomėjo vaiku. Vaikas turėjo dvi operacijas. Prašė, kad padėtų finansiškai, bet nepadėjo. Kai pasiimdavo vaiką, net nedarydavo mankštelės.
Teigė, kad ji darė viską, kad L. rūpintųsi vaiku, išlaikytų. Keitė advokatus. Kreipėsi į antstolius, kad išieškotų išlaikymą, tačiau pinigai būdavo ne lietuviškose sąskaitose, antstoliai negalėjo išieškoti. Negali pasakyti, kodėl paminėtas išmokas gavo iš šios sąskaitos. Į L. K. tėvus pagalbos nesikreipė, ne jų pareiga išlaikyti vaiką. Pagal susitarimą buvo numatytas 3 mėnesių terminas atsiskaityti dėl visų įsiskolinimų, todėl laukė, o tada kreipėsi į teismą dėl sutarties nevykdymo, bet tai tęsiasi iki šiol. L. K. neteko namo, įmonių, neturi turto, keistas atsitiktinumas. Ji vežiojo vaiką į (duomenys neskelbtini) geranoriškai, bet pastoviai būdavo kažkokie priekaištai, todėl pasakė, kad daugiau nevežios. Nuo tada L. K. nenori paimti vaiko. Jis atsisakė mokėti už bet ką. Ji sutinka mokėti už mokslą. Vaikas mokosi privačioje mokykloje. Ieškojo tokios mokyklos, kur jis jaustųsi saugus. Sūnus yra labai jautrus. Ieškojo mokyklos, kur būtų mažesnės klasės. Šioje mokykloje yra saugu, nesijaučia įtampos. Kai mokėsi (duomenys neskelbtini), sūnus mokykloje turėjo sunkumų, kentėjo nuo vieno vaiko. Mokslas mokykloje kainuoja apie 800 eurų per mėnesį.
2022-03-01 kreipėsi į antstolius. Tiesiogiai su antstoliais nebendravo, per advokatą. Pagal banko sąskaitą matė, kad nemokamas išlaikymas. Žino, kad ne ji viena negaunu pinigų iš L. K. Dėl mokesčio mokyklai (duomenys neskelbtini), tėtis nuvažiavo tartis dėl sūnaus pirmos klasės. Tėtis skyrė mokyklai paramą. Sūnus pateko į mokyklą. Tai organizavo tėtis, detalių nežino. Kai prašė padėti finansiškai, kai sūnui buvo atlikta operacija, jis pažadėjo, bet vėliau atsisakė padėti. Prašė 200-300 eurų, pažadėjo, bet vėliau persigalvojo. Jeigu žinotų, kad nepadės, gal būtų kitaip suplanavusi. Nežinau, kokią paramą sumokėjo mokyklai. Kalbėjo apie didelę sumą-1000 eurų. Mano, kad kažkiek paaukojo, bet ne tiek. 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo jų abiejų sprendimas leisti vaiką į valstybinę mokyklą. (duomenys neskelbtini) dėl mokyklos nesitarė, nes buvo atsisakyta kalbėti su advokatu, su mediatore, nesutiko su niekuo. Nepavyksta priimti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Mano, kad L. K. piktybiškai nenori atsiskaityti už vaiko išlaikymą. Jis teigia, kad visą laiką dirba, negali paimti sūnų, bet negali užsidirbti net minimalaus išlaikymo, savo vardu neturi jokio turto. Kai išsiskyrė, L. K. turėjo kelias įmones, finansinės padėties nežino. Vienos įmonės bankrutavo, kūrė kitas. Lėšos, kurios ėjo per jo sąskaitas, tai pajamų slėpimas. Ji žino, kad jis statosi namą. Kad tėtis statosi namą, sakė vaikas, kai buvo su tėčiu apžiūrėti statomo namo. Planavo, kur bus vaiko kambarys. Namas statomas (duomenys neskelbtini) kaime, netoli jų buvusio namo. Apie L. K. komandiruotes girdi jau keli metai. Žino tai iš sūnaus. Būna, kad jis staiga paskambina, kad rytoj sugrįš vienai dienai, skubiai nori paimti sūnų, o poryt grįš atgal (t. 3, b. l. 7-9).
Nukentėjusiosios gynėjas advokatas J. P. papildė nukentėjusiosios paaiškinimus nurodydamas, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2021-09-22, sprendimas per 30 dienų galėjo būti skundžiamas, įsiteisėjo 2021-10-22, pirkimo-pardavimo sutartis dėl namo pardavimo sudaryta 2021-10-28, nedelsiant po taikos sutarties pasirašymo, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Kaltinamasis teigia, kad namą pardavė už 110 tūkst. eurų, bet tai netiesa, nes namas parduotas iš karto, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Netiesa ir apie pinigų srautus, kad tai buvo įmonės pinigai. Sąskaitos išrašas nuo 2021-09-01 iki 2023-08-31, praėjo dideli pinigų srautai, iš kurių nemokėjo vaiko išlaikymo. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas įsiteisėjo 2022-03-02, o pinigų srautai ėjo iki 2023-08-31 (t. 3, b. l. 10).
Iš 2023-03-30 pareiškėjos K. K. (dabr H.) įgaliota atstovė advokatė S. A. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, jog K. H. ir L. K. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini)bažnyčioje. Santuoka (duomenys neskelbtini)bbuvo įregistruota. Jiems (duomenys neskelbtini) m. gimė sūnus B. K. 2021 m. balandžio mėn. Kauno apylinkės teisme buvo pateiktas tiek pareiškėjos, tiek L. K. ieškinys dėl šalių santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kurių pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). L. K. pavyko pasiekti kompromisą ir sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartimi, L. K. įsipareigojo, sumokėti pareiškėjai 2500 Eur. įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą, pervesdamas tą sumą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, sūnaus išlaikymui kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki jo pilnametystės mokėti po 250 EUR periodinių išmokų, taip pat, kad papildomai be aukščiau šalių aptartos kasmėnesinės išlaikymo sumos, lygiomis dalimis dengs sūnaus mokyklos mokestį, kitas ugdymo bei mokslo išlaidas (pvz., būreliai, korepetitoriai ir pan.) bei sveikatos priežiūros išlaidas. Taikos sutartyje numatyta, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis asmenine L. K. nuosavybe po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir toliau lieka asmenine jo nuosavybe, namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo lieka asmenine L. K. nuosavybė, tačiau jis įsipareigoja ne vėliau kaip per 45 dienas po to kai įsiteisės teismo nutartis patvirtinti Taikos sutartį ir pervesti į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą 20000 Eur. kompensaciją dėl jai priklausiusios nekilnojamojo turto dalies, o pareiškėja įsipareigojo aukščiau nurodytą 20000 Eur. piniginę kompensaciją panaudoti asmeniniam gyvenamajam būstui įsigyti, kuriame bus jos ir sūnaus gyvenamoji vieta, buvo sutarta, kad vardinės paprastosios UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijos, lieka asmenine L. K. nuosavybe, tačiau jis įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas po to kai įsiteisės teismo nutartis patvirtinti Taikos sutartį, pervesti į Pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą 1250 Eur. kompensaciją dėl jai priklausiusios akcijų dalies.
2021-09-22 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta Pareiškėjos ir L. K. pasirašyta Taikos sutartis. Sprendimas įsiteisėjo 2021-10-23. Kas reiškia, kad visus įsipareigojimus pagal Taikos sutartį L. K. privalėjo įvykdyti iki 2021-12-07, tačiau iki šios dienos nėra jų įvykdęs ir toliau piktybiškai nevykdo. Be to, L. K. tyčia neteikia sūnui ir jokio išlaikymo, nors Pareiškėja jam sudaro visas galimybes bendrauti ir matytis su sūnumi. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į antstolę G. A., tačiau panaudojus visas civilinės teisės priemones išieškoti aukščiau nurodytas pinigų sumas iš L. K. nepavyko, nes jis oficialių pajamų negauna, jokio registruotino ir neregistruotino turto neturi (turėtą turtą pardavė). O visas pajams jis gauna neoficialiai. Pažymėtina, kad L. K. jau sudarydamas Taikos sutarti turėtojo išankstinę tyčią perimti visą santuokos metų įgytą turtą ir vėliau neatsiskaityti su Pareiškėja. Dėl ko pasirašant Taikos sutartį L. K. klaidino Pareiškėją buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė Pareiškėjai apsisprendžiant sudaryti Taikos sutartį. L. K. vos tik 2021-10-23 įsiteisėjus sprendimui, ne praėjus nei savaitei laiko, 2021-10-28 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7209, perleido tretiesiems asmenims jam po santuokos atitekusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąją namą, esančius (duomenys neskelbtini). Turtas buvo parduotas už 105000 Eur. sumą. Tame tarpe 60518,86 Eur. buvo pervesti bankui atsiskaitant už įkeistą turtą, o likusi suma 44481,14 Eur. suma buvo sumokėta L. K. notaro kabinete grynais. Nors L. K. už parduotą turtą gavo ne mažą pinigų sumą (44 481,14 Eur.), tačiau su su Pareiškėja pagal Taikos sutarties sąlygas iki šios dienos nėra atsiskaitęs visiškai. 2022-03-01 Pareiškėja kreipėsi į antstolę G. A. dėl priverstinio Sprendimo įvykdymo. Po ko ir paaiškėjo. kad išieškojimas pagal Sprendimą iš L. K. nėra galimas, nes jis oficialiai neturi jokio darbo ir negauna pajamų (nors yra darbingo amžiaus vyras, kuris ilgus metus vystė verslą statybų sektoriuje), banko sąskaitose L. K. irgi neturi jokių lėšų o visas jo turėtas nekilnojamas ir kitas turtas buvo skubiai parduotas (t.1, b. l. 8-50).
2023-01-06 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. K. įsipareigojimo mokėti sūnui iki jo pilnametystės periodinėmis mėnesinėmis išmokomis 250 eurų suma kas mėnesį, kurios bus mokamos į K. K. sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos (t. 1, b. l. 31-32, 82-83).
2023-05-16 Vilniaus apskrities VPK 3 PK raštu buvo išreikalauta vykdomoji byla iš antstolės G. A. kontoros susijusi su L. K. išlaikymo išieškojimu B. K. (t. 1,b. l. 76-130).
2023-01-16 patvarkymu antstolė G. A. priėmė 2023-01-06 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui L. K., išieškotoja K. K., nurodytas piniginis išieškojimas (išlaikymo įsiskolinimas 2023-02-01 dienai) 3500 eurų ir 250 eurų fiksuotas mokėjimas (t. 1, b. l. 89-90).
2024-03-06 Vilniaus apskrities VPK 3 PK raštu buvo išreikalauta duomenys iš Klaipėdos teritorinė ligonių kasos apie L. K. gydymąsi. 2024-02 Klaipėdos TLK rašte nurodyta, kad L. K. yra prisirašęs prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB (duomenys neskelbtini). 2024-02-06 duomenimis laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2024-02-06 L. K. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikto 2021-02-25 – 2021-02-26 (t. 1, b. l. 131-135).
Iš IAB (duomenys neskelbtini) L. K. šeimos gydytojos pateikto 2024-03-13 rašto matyti, kad kaltinamasis nuo 2021 m. rusėjo iki 2024-03-13 šeimos gydytojo konsultuotas 9 kartus, tačiau nedarbingumas išduotas tik 2021 m. spalio mėn. (t. 1, b. l. 134-136).
2024-01-11 Vilniaus apskrities VPK 3 PK raštu buvo išreikalauta duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie L. K. socialinį draudimą, jo darbovietes ir gaunamas pajamas. Iš šių duomenų matyti, kad L. K. draudžiamosios pajamos 2021 metais sudarė 6536,36 euro ir 750 eurų, 2022 metais – 1470 eurų, 2023 metais 264,78 eurų. 2021 m. L. K. gavo 947,33 eurų ligos išmoką, taip pat 2022 metais jam buvo išmokėta 3 314,97 eurų nedarbo draudimo išmoka už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, bei 2023 metais išmokėta 460,77 eurų nedarbo draudimo išmoka už sausio ir vasario mėnesius (t. 1, b. l. 137-157).
Iš 2024-05-12 ikiteisminiam tyrimui pateiktų antstolės G. A. paskaičiavimų matyti, jog L. K. išlaikymo įsiskolinimas 2024-06-01 dienai yra 8080 eurų (periodinėmis išmokomis), o ir taip pat neišieškota 2500 eurų išlaikymo įsiskolinimo suma (t.1, b.l. 189-192).
Iš 2024-03-29 tyrėjos V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-08 buvo atliktas procesinis veiksmas akistata. Akistatos metu L. K. nurodė, kad dirba įmonėje "(duomenys neskelbtini)", įmonė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), projektas yra vykdomas Švedijoje, tačiau jam nėra nustatytas oficialūs mėnesinis atlyginimas, nėra nustatytas darbo grafikas. Jis gauna objektą, kuri užbaigęs gauna atlyginimą, tai yra projektinė veikla. L. patikino, kad 2024-03-15 planuojamas yra projekto užbaigimas ir iškarto atsiskaitys su K. H. 2024-03-29 buvo bendrauta su K. H., pastaroji nurodė, kad situacija nepasikeitė ir L. su ją neatsikaitė. Nepervedą jokių įmokų skirtų vaiko išlaikymui. Nepadarė ne vieno pavedimo. Taip pat nurodė, kad su ją nesusisiekė ir nepranešė, dėl kokių priežasčių nemoka alimentų (t.2, b.l. 7-8).
Iš į bylą pateikto L. K. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-09-08 iki 2023-06-06 išrašo matyti, kad per šį laikotarpį į L. K. sąskaitą yra įmokėta 454 302,04 eurų įplaukų ir 454 760,24 išlaidų (t. 2, b. l. 101-196).
Iš VMI 2024-11-22 rašto matyti, kad L. K. pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose už 2021, 2022 metus deklaruota 6536,36 eurų + 550,00 eurų, užmokesčio pajamų, 182,58 + 973,89 eurų kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, 105 000 eurų nekilnojamojo turto perleidimo pajamos 2021 metais. 2022 metais deklaruota 3500 eurų darbo užmokesčio, 9,62 eurų su darbo santykiais susijusios pajamos, 394,47 eurų draudimo išmoka. Trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis L. K. 2023 metais gautos pajamos sudaro 150 eurų ir 42,11 euro (t. 3, b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš dalies kaltinimą pripažino ir pats kaltinamasis. Jis pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad pagal 2021-08-31 taikos sutartį, pasirašytą su K. H. (tuometine K.), kuris buvo patvirtinta 2021-09-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu, jis privalo sumokėti 2 500 eurų išlaikymo įsiskolinimą (pervesdamas šią sumą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo į K. K. sąskaitą, taip pat privalo mokėti išlaikymą vaikui sūnui iki jo pilnametystės periodinėmis įmokomis po 250 eurų kas mėnesį, kurios mokamos į K. K. sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Įmokos pradedamos mokėti nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžios. Taip pat kaltinamasis pripažino, jog periodinių mokėjimų vaiko išlaikymui pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nemokėjo tinkamai ir laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo pradžios iki 2024-06-01 susidarė 8 800 eurų įsiskolinimas. Tačiau kaltinamasis nurodė, jog jis išlaikymo nemokėjo dėl to, kad tuo metu neturėjo pajamų, turėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo dirbti ir dėl to negalėjo užsidirbti, kad galėtų sumokėti išlaikymą vaikui. Kaltinamasis įrodinėja, jog išlaikymo nemokėjo ne tyčia, o dėl susidariusios sunkios padėties neturėjo galimybės mokėti išlaikymą.
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Teismų praktika laikosi nuostatos, kad priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).
Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. draudžiamosios pajamos 2021 metais sudarė 6536,36 euro ir 750 eurų, 2022 metais – 1470 eurų, 2023 metais 264,78 eurų. 2021 m. L. K. gavo 947,33 eurų ligos išmoką, taip pat 2022 metais jam buvo išmokėta 3 314,97 eurų nedarbo draudimo išmoka už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, bei 2023 metais išmokėta 460,77 eurų nedarbo draudimo išmoka už sausio ir vasario mėnesius. Taigi, oficialiai lyg ir galima būtų patvirtinti kad kaltinamasis buvo sunkioje finansinėje būklėje ir negalėjo mokėti išlaikymo vaikui. Tačiau susipažinus su kitais duomenimis matyti, kad L. K. 2021 metais, iš karto po taikos sutarties patvirtinimo gavo 105 000 eurų pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančios jo sąskaitos išrašo matyti, kad palyginus per gana trumpą laikotarpį nuo 2021-09-08 iki 2023-06-06 jo sąskaitoje užfiksuota 454 302,04 eurų įplaukų ir 454 760,24 išlaidų. L. K. yra aukštos kvalifikacijos specialistas mechanikos inžinierius, dirba metalo konstrukcijų projektavimo darbus, šiuo metu dirba darbų vadovu užsienyje. Taigi, jis turi galimybę dirbti ir dirti ne bet kokį, o kvalifikuotą ir gerai apmokamą darbą.
Ta aplinkybė, kad kaltinamasis 2021 metais pabaigoje gavo 105 000 eurų pajamų iš namo turto pardavimo, tai pat dideli pinigų srautai jo sąskaitoje įrodo, jog kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaiką sūnui gana nedidelėmis sumomis po 250 eurų per mėnesį, tačiau to nedarė sąmoningai. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymas buvo išieškomas priverstinai, kaltinamasis su antstole nebendradarbiavo, priverstinai įvykdyti sprendimą antstolis taip pat neturėjo galimybės. Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad L. K. vengė išlaikyti vaiką. Kaltinamasis nurodo, kad jis negalėjo dirbti dėl sveiktos būklės, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad jis būtų ilgą laiką nedarbingas ir dėl to negalėtų dirbti. O be to, iš byloje esančių sąskaitos duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu (2022 metais ir 2023 metų pradžioje), kai L. K. gaudavo nedarbingumo išmoką, jo sąskaitoje vyko dideli pinigų srautai, tai patvirtina, jog nedarbingumas nebuvo kliūtimi gauti pajamas. L. K. teigia, kad tie pinigų srautai jo sąskaitoje, tai yra ne jo, bet kitų įmonės apyvartinės lėšos, tačiau tokių kaltinamojo parodymų byloje nepatvirtina jokie dokumentai, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad pinigai, keliavę L. K. sąskaitą buvo ne jo, o kažkieno kito. Įvertinus visa tai teismas konstatuoja, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad L. K. žinodamas, kad privalo pagal 2021 m. rugsėjo 22 d., Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta K. H. ir L. K. pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 31 d. Taikos sutartis, išlaikyti vaiką B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su mama K. H. ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai jos nevykdė, tai yra, laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2024-06-01, vengė pareigos pagal 2021-09-22 Kauno apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų B. K. gim. ((duomenys neskelbtini)), mokant periodinėmis mėnesinėmis įmokomis 250 eurų dydžio sumą vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, dėl to alimentų įsiskolinimas nuo 2021 rugsėjo pradžios iki 2024-06-01 sudaro 8 800 eurų. Šie kaltinamojo L. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.
Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje ištaiso kaltinime esančias gramatines klaidas ir rašymo apsirikimą, nurodant, kad taikos sutartis tarp kaltinamojo ir K. H. pasirašyta ne 2021 m. spalio 23 d., o 2021 m. rugpjūčio 31 d. Šios gramatinės klaidos ir rašymo apsirikimai nekeičia kaltinimo esmės,
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis L. K. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo, kardomoji priemonė jam neskirta.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis L. K. teistas 2 kartų, šiuo metu teisiamas 3 kartą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Jis yra išsiskyręs, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, jis padarytas tyčia, baigtinis.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad kaltinamasis šiuo metu teisiamas jau 3 kartą, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, šiuo metu moka priteistą išlaikymą, manytina, kad arešto bausmės vykdymas turi būti atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.
Nukentėjusioji šioje byloje K. H. buvo atstovaujama advokato, kuris jai teikė teisinę pagalbą ir dėl to ji patyrė 1 769,63 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsniu, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 64, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,
nusprendžia:
L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje skirti jam 60 parų arešto bausmę, kurios vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis atidėti vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, arba mokytis (75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumokėti išlaikymo įsiskolinimą 8 080 eurų dydžio nukentėjusiajai K. H. (BK 75 straipsnio 6 dalies 4 punktas ir 75 straipsnio 7 dalis).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti K. H. iš L. K. 1 769,63 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.