Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN18.-2358-1129/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
AN18.-2358-1129/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01815-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Dominykas Rusonis (pirm.)
Pažeidėjas
E. V.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN6.-2358-1129/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01321-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.3.3; 21.9.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V., jo atstovei pagal įstatymą A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2020 m. birželio 1 d., 16.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame sklype sugadino (iškirpo) A. S. priklausančios tvoros dalį, t. y. apie 1 metrą metalinės sietinės tvoros, kuri buvo skirta atskirti sklypo ribas, tokiais savo veiksmais savavališkai atliko tikrą ar tariamą savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl tvoros padaryta 30 eurų turtinė žala.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija E. V. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tvoros jis neiškirpo, o tik tiesiog ją atkabino. Tvora buvo prikabinta su vielos gabaliukais, o atkabinus tris tvoros sukabinimus tvora pati pasislinko. Kas iškirpo tvorą jis nežino, nematė, jo veiksmais tvora sugadinta nebuvo. Prašo bylą nutraukti.

E. V. atstovė pagal įstatymą A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas yra nustatęs teismas galutiniu 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu, tačiau gretimo sklypo savininkas A. S. teismo nustatytų ribų nepripažįsta, kaip naudojosi sklypu anksčiau, taip ir savavališkai užsitvėrė tvorą. Tvora buvo atkabinta toje jų sklypo vietoje, kuri ribojasi ne su A. S. sklypu, o su kaimynų Ausmanų sklypu, toje vietoje žemė A. S. nepriklauso. Jos sūnus tik atkabino tvorą, prieš atliekant betonavimo darbus. Sūnus tvoros neiškirpo. Apie tai, kad tvora buvo iškirpta, jie sužinojo iš kaimynų. Kas iškirpo tvorą ji nežino ir negalėjo matyti, nes tą vietą užstoja malkinė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: A. S. 2020 m. birželio 1 d. pareiškimas dėl padaryto materialinio nuostolio išardant tvorą (b. l. 3); 2020 m. birželio 1 d. tarnybinis pranešimas dėl priimto pareiškimo (b. l. 4); 2020 m. liepos 17 d. nutarimas pripažinti A. S. nukentėjusiuoju (b. l. 6); liudytojo A. S. 2020 m. birželio 3 d. apklausos protokolas, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. jam būnant kolektyviniame sode, adresu (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val. kaimynė iš gretimo sklypo jį pašaukė ir pasakė, kad kaimynas karpo tvorą, priėjęs prie tvoros, pastebėjo nuo jo sklypo tvoros nueinantį A. V. sūnų, apžiūrėjęs tvorą, pastebėjo, kad sugadinta, t. y. iškirpta, apie 1 metras sietinės tinklinės tvoros 30 eurų vertės, bei pastebėjo, kad prieš kelias dienas buvo iškastos žemės, dėl ko buvo sugadinti aviečių krūmai, kurių vertė 10 eurų, viso jam padaryta 40 eurų žala, prašo atlyginti jam padarytą žalą (b. l. 7); liudytojo K. B. 2020 m. birželio 3 d. apklausos protokolas, (b. l. 9); A. V. 2020 m. birželio 29 d. apklausos protokolas, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. jos sūnus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), prakirpo sietinę kaimyno A. S. tvorą, kadangi ji trukdė pasiruošti jų tvoros betonavimui, kaimyno buvo prašyta patraukti tvorą, kaimyno sietinė tvora pastatyta ant jos žemės, tačiau kaimynas atsisako patraukti tvorą, 2017 m. buvo padaryti žemės permatavimai ir vyko teismas, kurio metu buvo pripažinta, kad kaimyno A. S. sietinė tvora stovi jos, t. y. A. V., žemėje (b. l. 11); žemės sklypų fragmentai (b. l. 12); 2020 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 13-14); administracinių nusižengimų registro 2020 m. liepos 17 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad E. V. administracine tvarka nebaustas (b. l. 15); fotonuotraukos (b. l. 21-23); 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio protokolas (b. l. 24-25); Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (b. l. 27-28); CD su vaizdo įrašu (b. l. 37); A. S. 2020 m. rugsėjo 18 d. apklausos protokolas, kuriame nurodė, kad tvirtina 2020 m. birželio 3 d. duotus parodymus ir papildo, kad jo tvorą apgadino A. V. sūnus, kurį, kerpant jo tvorą, matė kaimynė R. B., nei jis, nei kaimynai nematė, kad A. V. sūnus būtų apgadinęs jo aviečių krūmą, aviečių krūmai buvo apgadinti ne tą pačią dieną, kuomet buvo apgadinta tvora, dėl aviečių krūmų niekam pretenzijų neturi, nes avietės ataugo, reiškia pretenzijas tik dėl tvoros, dėl kurios jam padaryta 30 eurų žala (b. l. 38); 2020 m. rugsėjo 24 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 39-40); 2020 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis pranešimas dėl administracinio nusižengimo vaizdo įrašo (b. l. 45).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad E. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis straipsnis dalių neturi, todėl laikytina, kad E. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo, įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).

Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Tiriamoje situacijoje esminės aplinkybės, A. S. tvirtinimu, yra tos, kad 2020 m. birželio 1 d., 16.00 val. jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), E. V. neteisėtai, savavališkai sugadino (iškirpo) A. S. priklausančios tvoros dalį, t. y. 30 eurų vertės apie 1 metrą metalinės sietinės tvoros, kuri buvo skirta atskirti sklypo ribas, tokiu būdu E. V. savavaldžiauja, tačiau, E. V. savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad tvoros negadino, jos dalies neiškirpo, kad tvorą tik atkabino, norėdamas vykdyti betonavimo darbus, kas iškirpo tvorą nežino, nematė, objektyvių duomenų, galinčių neginčijamai paneigti E. V. nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad A. S. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nėra susijusios su ta vieta, kurioje buvo galimai iškirpta tvora. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuriam pritarė ir Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-708-475/2019, buvo nustatytos A. V. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, ir kaip matyti, būtent toje vietoje, kurioje galimai buvo iškirpta tvora, A. V. sklypas nesiriboja su A. S. sklypu. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp asmenų yra kilęs civilinis ginčas dėl žemės sklypo ribų, ir šis ginčas buvo išspręstas civilinio proceso tvarka. Pozicijos, kad tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-530-238/2019).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog E. V. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimo, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena E. V. atžvilgiu nutrauktina.

A. S. šioje byloje 2020 m. liepos 17 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ir nurodė, kad dėl E. V. veiksmų patyrė turtinę 30 eurų žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla nutrauktina nesant E. V. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, žalos atlyginimo klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną E. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, nutraukti nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis